Jeigu dažnai atsiduriate streso gniaužtuose, šokinėja ir kraujospūdis.
Jeigu jis dažnai būna aukštas, jums gali būti nustatyta hipertenzija.
Bet tiktai gydytojas gali nuspręsti, ar skirti vaistų, ar kraujospūdį galima sureguliuoti šiek tiek pakeitus gyvenimo būdą.
Konfliktinės situacijos, stresas, įtampa – kasdieniai mūsų gyvenimo palydovai. Vis daugiau žmonių nesugeba suvaldyti tokių situacijų.
„Mūsų nervų sistema jautri – net mažiausias nepageidaujamas įvykis gali sugadinti visą dieną ir stipriai pabloginti sveikatą. Dažnai pacientai skundžiasi stipriu galvos skausmu, ypač pakaušio, smilkinių srityje, atsiranda kūno drebulys, pykinimas.
Visuomet pasimatuokite kraujospūdį, gal šių nemalonių pojūčių priežastis – padidėjęs kraujospūdis“, – patarė šeimos gydytoja E.Galgauskienė.
Optimalus kraujospūdis – 120/80 mmHg (120 – sistolinis, viršutinis, 80 – diastolinis, apatinis).
Jeigu kraujospūdžio aparatas rodo 120–129/80–84 mmHg, jūsų kraujospūdis normalus. Bet 130–139/85–89 mmHg – aukštas normalus. Jeigu aukštas normalus kraujospūdis tampa esant nervinei įtampai, pasitarkite su šeimos gydytoju, kaip be vaistų sumažinti kraujospūdį.
Gydytojos E.Galgauskienės patarimai, ko griebtis, kai kraujospūdis šokinėja nedaug.
1. Nepanikuokite, jei matavimo aparatas parodė padidėjusį kraujospūdį, – pasistenkite nurimti, atsipalaiduoti, išgerkite raminamosios arbatos, prisiminkite ką nors gera ir malonaus, giliai pakvėpuokite, jei yra galimybė, prigulkite, padarykite keletą atpalaiduojamųjų pratimų. Dažnai tai yra organizmo reakcija į stresą – po valandos kitos praeis.
2. Judėjimo stoka – šiuolaikinės visuomenės rykštė. Apie tai kalbama nuolat, tik rezultatai dar nėra tokie geri, kaip norėtųsi. Aktyvesnė fizinė veikla taip pat padeda kovoti su padidėjusiu kraujospūdžiu, mat tuomet išsiskiria azoto rūgštis, ji plečia kraujagysles ir mažina kraujospūdį.
Fizinė veikla turėtų teikti malonumą – galima eiti pasivaikščioti, važinėti dviračiu, plaukioti. Svarbu, kad tai truktų bent po 30 minučių kasdien, pagreitėtų kvėpavimas ir bent truputį suprakaituotumėte.
3. Mityba – daugelio ligų profilaktikos priemonė. Vis dar per mažai tam skiriame dėmesio, dažnai net netikime, ką sako sveikatos priežiūros specialistai. Mažesnis druskos kiekis maisto produktuose sumažina kraujospūdį, tačiau dažnas neatsispiria pagundai paskanauti rūkytų, sūdytų, konservuotų gaminių.
Rekomenduojamas bendras druskos kiekis maiste – ne daugiau nei arbatinis šaukštelis (5–6 g). Taip sistolinį kraujospūdį galima sumažinti iki 5 mmHg.
Valgant daržoves, vaisius, į gaminamą maistą dedant mažiau druskos sumažinamas suvartojamos druskos kiekis. Patariama mažiau vartoti gyvulinės kilmės riebalų, daugiau valgyti rupiai maltų grūdų patiekalų.
Daugelis mokslinių tyrimų įrodė teigiamą magnio poveikį kraujospūdžiui mažinti. Šio mikroelemento yra riešutuose, migdoluose. Taip pat juose yra ir nesočiųjų rūgščių – jų reikia širdžiai ir kraujagyslėms.
Nereikėtų pamiršti ir maisto produktų, turinčių daug kalio, – burokėlių, avokadų, pupelių, špinatų, bananų, bulvių, razinų, pomidorų sulčių.
Kalis – mineralas, padedantis išlaikyti elektrolitų ir skysčių pusiausvyrą organizme, taip palaikydamas ir normalų kraujospūdį. Per dieną žmogus turėtų su maistu gauti ne mažiau nei 3,5 g kalio.
