Kodėl gimsta genetinėmis ligomis sergantys vaikai?

Kasmet Lietuvoje gimsta daugiau nei 300 genetinėmis ligomis sergančių vaikų. Paveldimumas, infekcinės ligos, žalingi įpročiai, amžius – visa tai daro įtaką vaisiaus genetinių ligų atsiradimui. Jei moteris ir vyras yra genetinės ligos nešiotojai, didelė tikimybė, kad liga bus perduota ir vaisiui.

Paveldimumas, amžius, infekcinės ligos, žalingi įpročiai – tai tik dalis priežasčių, dėl kurių moterims didėja tikimybė susilaukti genetinėmis ligomis sergančio kūdikio.<br>123rf nuotr.
Paveldimumas, amžius, infekcinės ligos, žalingi įpročiai – tai tik dalis priežasčių, dėl kurių moterims didėja tikimybė susilaukti genetinėmis ligomis sergančio kūdikio.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

May 7, 2015, 1:59 PM, atnaujinta Jan 4, 2018, 4:24 PM

Nors genetikas tikina, jog būna ir išimčių. „Pavyzdžiui, jei abu tėvai negirdi, nereiškia, kad kurčias bus ir kūdikis, nes gimdytojų negirdėjimo priežastys gali būti skirtingos. Jei kurčias yra vieno iš būsimų tėvų brolis arba sesuo, tikimybė perduoti kurtumo geną yra mažesnė“, – pasakoja gydytojas genetikas Danielius Serapinas.

Paveldimumas, amžius, infekcinės ligos, žalingi įpročiai – tai tik dalis priežasčių, dėl kurių moterims didėja tikimybė susilaukti genetinėmis ligomis sergančio kūdikio. Genetinius tyrimus atliekančių gydytojų duomenimis, vien moterų, kurios pastoja būdamos vyresnės nei 35 metų, per dvidešimt metų Lietuvoje padaugėjo beveik 10 proc., o rūkančių nėščiųjų šiuo metu yra šimtai. Labiausiai nerimauti dėl galimų vaisiaus chromosominių pakitimų ir jo genetinių ligų turėtų vyresnės nėščiosios. Nors sakoma, kad vyresnio amžiaus tėvų vaikai būna gabesni, egzistuoja ir kita šio medalio pusė. Pastebėta, kad vyresnėms nei 35 metų amžiaus moterims tikimybė susilaukti genetine liga sergančio kūdikio statistiškai didesnė, t. y. beveik 1 iš 100.

„Ši rizika dar labiau padidėja, jei biologinis vaiko tėvas yra vyresnis nei 42 metų“, – sakė Danielius Serapinas, medicinos mokslų daktaras ir šeimos klinikos „Alfa clinic“ gydytojas genetikas. Jei abu tėvai negirdi, nereiškia, kad kurčias bus ir kūdikis, nes gimdytojų negirdėjimo priežastys gali būti skirtingos. Jei kurčias yra vieno iš būsimų tėvų brolis arba sesuo, tikimybė perduoti kurtumo geną yra mažesnė. Visgi, kad moterys galėtų ramiai lauktis vaikelio, joms siūloma atlikti specialius biocheminius tyrimus ir sužinoti galimą riziką. „Prieš kelerius metus turėjau 37 metų amžiaus pacientę, kuri septynerius metus gydėsi dėl nevaisingumo. Pastojo ji tik po dirbtinio apvaisinimo. Atlikus biocheminį tyrimą buvo nustatyta, kad moteris rizikuoja susilaukti Dauno sindromu sergančio vaikelio.

Tikimybė buvo nemaža – 1 iš 73. Nėščioji nepageidavo invazinio vaisiaus vandenų tyrimo, todėl jai buvo atliktas naujasis neinvazinis tyrimas, kurio rezultatai, laimei, neparodė jokių vaisiaus pakitimų“, – apie genetinius tyrimus sakė gydytojas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.