Deja, kaip teigia gydytojas, lietuviai pasižymi ypatinga kantrybe ir nesikreipia į specialistus iki paskutinės minutės. „Tuomet tenka gelbėti paciento gyvybę ir operacija tampa būtina“, – sakė P.Jakuška.
– Širdies ligos vienos dažniausių, pakertančių lietuvių gyvybes, įmanoma tai pakeisti?
– Taip, Lietuvoje tai dažniausiai sutinkamos ligos. Širdies ir kraujagyslių ligomis serga daugiau nei pusė vyresnio amžiaus žmonių. Vien praėjusiais metais mūsų klinikoje atlikta daugiau nei tūkstantis operacijų su dirbtine kraujo apytaka. Situacija Lietuvoje pakankamai rimta.
Būtinas tiek šeimos gydytojų, tiek kardiologų pajėgų sustiprinimas. Taip pat labai svarbi ligų prevencija, profilaktika. Būtina kuo anksčiau užkirsti kelią ligos atsiradimui ir progresavimui. Tuo pačiu sumažės situacijų, kai reikia įsikišti širdies chirurgams.
– Dėl kokių priežasčių išsivysto širdies ligos?
– Ligos atsiradimą ir progresavimą nulemia daug faktorių. Dalis priežasčių yra genetinės, jas atsinešame jau gimdami. Tačiau beveik trečdalis širdies ir kraujagyslių ligų atsiranda dėl gyvenimo būdo. Ne paskutinėje vietoje yra ir patiriamas stresas, greitas gyvenimo tempas.
Pastovus stresas sąlygoja kraujagyslių spazmus, aterosklerozės progresavimą. Be abejo svarbi ir mityba. Lietuviams ypač būdinga valgyti daug riebaus maisto, vengiama daržovių, vaisių, žuvies. Jei susideda keli faktoriai, ilgainiui atsiranda ligos.
– Kokius simptomus pastebėję žmonės turėtų susirūpinti?
– Dabar yra vykdomos prevencijos programos, kurių metų vyresniems nei 45 metų amžiaus žmonėms tikrinamas bendras cholesterolio kiekis, kraujo spaudimas. Būtų galima sakyti, kad yra sudarytos sąlygos aptikti ligą ar sutrikimus gana anksti.
Tačiau jei žmogus nesilanko gydymo įstaigose jis turėtų stebėti, ar neatsiranda skausmas krūtinėje. Ypač fizinio krūvio metu, palipus laiptas ar pabėgus. Taip pat vienas iš pavojaus signalų – dusulio atsiradimas, jei tokio anksčiau nebuvo.
Verta atkreipti dėmesį į bet kuriuos naujus pojūčius krūtinės srityje. Jei pastebėjote bent vieną iš simptomų, geriausia kreiptis į gydytoją. Tada bus galima nustatyti lig1 kuo anksčiau ir sustabdyti jos progresavimą.
– Lietuviai linkę tikrintis profilaktiškai?
– Ko gero lietuviškas kantrumas šioje vietoje pakiša koją. Žmonės kenčia iki paskutinės minutės ir tik tada kreipiasi į medikus. Deja, tuomet atstatyti sveikatą ir padėti pacientui yra žymiai sunkiau. Kartais net tenka planuoti širdies persodinimo operaciją. – Ar galima išvengti chirurginių intervencijų širdies ligų atveju?
– Be abejo taip. Visame pasaulyje stengiamasi kiek įmanoma sumažinti atvirų širdies operacijų ar intervencijų skaičių. Pirmiausia pradedama nuo medikamentinio gydymo, maksimaliai koreguojant visus rizikos faktorius – hipertenziją, cholesterolio kiekį, kitus veiksnius.
Po to, jeigu yra techniškai įmanoma, atliekama vainikinių arterijų stentavimo procedūra, įvedant stentą į vainikinę kraujagyslę. Atviros širdies operacinės yra pakankamai traumuojančios, todėl jas stengiamasi daryti kaip įmanoma rečiau.
Aišku, nemanau, kad artimiausia dešimtmetį jų visiškai nebeliks. Tačiau judama link minimaliai invazinių procedūrų, siekiant apsaugoti krūtinę.
– Minimaliai invazinės procedūros yra pavojingos ar jų nereikėtų baimintis?
– Širdies operacijos visuomet yra susijusi su tam tikra rizika. Tiesa, atliekant operaciją santykinai ramioje situacijoje, kai nėra įvykęs miokardo infarktas, kita grėsminga būklė, rizika yra mažesnė. Viskas priklauso nuo paciento būklės. Jei liga nustatoma anksti, tiek rizika, tiek gydymo rezultatai bus geresni.
– Kokiose situacijose iš karto aišku, jog operacija būtina?
– Kuomet įvyksta kylančios aortos plyšimas, kitų būdų negu operacija, kol kas medicina negali pasiūlyti. Tik kuo skubesnė chirurginė intervencija gali išgelbėti žmogui gyvybę. Po operacijos pacientas tolimesniam stebėjimui ir gydymui sugrįžta pas gydytoją kardiologą. Jis stebi žmogaus būklę, koreguoja vaistų vartojimą, rizikos faktorius.
– Kardiologija – viena sudėtingiausių medicinos sričių. Kodėl gi pasirinkote būtent šią specialybę?
– Priežasčių ir aplinkybių yra daug. Mane labai sužavėjo profesoriaus Jurgio Brėdiko paskaitos apie širdies chirurgiją universitete. Buvau jo studentas. Nuo ketvirto kurso pradėjau dirbti profesoriaus įkurtoje širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo laboratorijoje laborantu.
Susipažinau su kuriamais naujais chirurginio gydymo metodais. Vėliau susipažinau su profesoriumi Rimantu Benečius. Jis buvo mano pirmasis širdies chirurgijos mokytojas. Ši specialybė man patiko vis labiau ir tikrai nesigailiu ją pasirinkęs. Aišku, gal kartais nuo to nukenčia šeima ir vaikai, nes darbe tenka užtrukti ilgai.
