Impetiga: kodėl veidą nusėja baisūs šašai ir kaip juos gydyti?

Impetiga – tai infekcinė odos liga, streptodermijos rūšis. Šią negandą sukelia aktyvi bakterijų – stafilokokų ir streptokokų, – veikla, pažeidžianti viršutinį epidermio sluoksnį. Vasarinos oro sąlygų derinys – karštis ir didelė santykinė oro drėgmė, – ypač padidina riziką šiai bjauriai, užkrečiamai ligai plisti.

Impetigos sukėlėjai – stafilokokų ir streptokokų šeimos bakterijos, jos gali veikti ir kartu.
Impetigos sukėlėjai – stafilokokų ir streptokokų šeimos bakterijos, jos gali veikti ir kartu.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jun 22, 2015, 2:01 PM, atnaujinta Oct 29, 2017, 9:40 PM

Impetiga pasitaiko tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Vaikams dažniausiai būna pirminė infekcijos forma, kuomet bakterijos patenka per įdrėskimus ir mikroskopines odos traumas. Suaugusieji susiduria su antrine ligos forma – ji atsiranda kitų odos patologijų fone. Impetiga labai užkrečiama.

Ligos priežastys

Impetigos sukėlėjai – stafilokokų ir streptokokų šeimos bakterijos, jos gali veikti ir kartu. Ypač agresyviai organizmą šie mikrobai veikia, kai žmogaus sveikatą susilpnina šie rizikos veiksniai:

nepalankios oro sąlygos: karštis ir didelė oro drėgmė;

visiškas arba dalinis asmeninės higienos taisyklių nesilaikymas;

cukrinis diabetas;

maži odos pažeidimai, nusilpus organizmo imuninei sistemai;

antibiotikai;

prasta mityba, vitaminų ir mikroelementų trūkumas;

įvairios kilmės odos ligos;

neteisingas, nepagrįstas hormoninių tepalų naudojimas kitoms odos ligoms gydyti.

Ligos simptomai

Pagrindinis ligos simptomas – pastebimos pūlių pritvinkusios pūslelės ant odos. Jų sankaupos sudaro nuo 1 iki 3 cm skersmens bėrimus. Tai – ne kas kito, o epidermio reakcija į per pažeistą odą patekusius mikrobus.

Praėjus keletui dienų po atsiradimo pūslelės sprogsta, vietoj jų formuojasi purvinai geltono ar rudo atspalvio plutos, kurios maždaug po savaitės nukrenta.

Po plutomis būna labai pažeidžiama jautri oda, kuri pradeda kraujuoti nuo mažiausio mimikos judesio (jeigu impetiga yra ant veido).

Bėrimas gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje – tai iš esmės priklauso nuo to, kur bus žaizdelė, per kurią infekcija pateks į organizmą. Labai dažnai šašai atsiranda aplink burną, ant smakro ir viršutinės lūpos.

Pūlingos pūslės žmogui sukelia itin nemalonius ir skausmingus pojūčius. Kartais ligos eiga būna tokia sudėtinga, jog ligonis negali galvoti apie nieką kitą, tik apie veido deginimą ir niežulį.

Nedaugelis sugeba atsispirti pagundai pakasyti pažeistas vietas – o kaip tik čia slypi didžiausia impetigos klasta. Kasant pūslės sprogsta, pūlingos išskyros užkrečia sveiką odą, ir uždegimo židinys išsiplečia.

Bendrai sveikatos būklei ir savijautai impetiga neturi įtakos – tik sergančiam žmogui padidėja limfmazgiai.

Impetigos rūšys

Priklausomai nuo simptomų, skiriama keletas ligos rūšių. Jos visos panašios, bet kiekviena rūšis turi ir tik jai vienai būdingų bruožų. Pavyzdžiui, jei impetigą sukelė streptokokas, ant odos matosi plokščios pūslės, pripildytos drumzlino skysčio. Joms išnykus lieka šviesiai rožinio atspalvio dėmės.

Dažniausiai streptokokinės impetigos aukomis tampa vaikai ir moterys – jų oda jautresnė, lyginant su vyrų. Ši ligos forma dar vadinama užkrečiamąja impetiga. Pavadinimas nurodo, kad infekcija tarp žmonių gali plisti labai greitai.

Jeigu ligos sukėlėjas yra stafilokokas – pažeistą vietą padengia smulkios pūslelės su pusiau skaidriu turiniu. Kai jos sprogsta, ant odos lieka jų apvalkalai, slepiantys erozinį sudirgintą epidermį. Bėrimai gali atsirasti ant veido, šonų, labai retai – ant rankų ar kojų.

Ligos diagnozavimas

Susidūrus su šia bėda, tiesiu taikymu reikėtų traukti ne į vaistinę, o pas dermatologą. Ligą galima supainioti su pūsleline (herpesu), odos kandidoze, kontaktiniu ar Diuringo pūsleliniu (herpetiformiu) dermatitu.

Gydytojas nustatys diagnozę, apžiūrėjęs pacientą vizualiai. Jeigu kils abejonių, jis gali paimti skysčio iš pūslės mėginį, kad nustatytų tikrąją ligos priežastį.

Diagnozuojant impetigą būtina procedūra – ir kraujo tyrimas, ištiriant cukraus kiekį. Beje, tai standartinė procedūra visų odos ligų, pasireiškiančių pūliniais ir opomis atveju.

Impetigos gydymas

Kaip rodo praktika, ši liga išgydoma tiesiogiai vietiškai veikiant pažeistą odos plotą. Kovojant su impetiga, sėkmingai naudojami tepalai su antibiotikais tetraciklinu ir erotromicinu, elementarios priemonės su anilino dažais (fukrocinas, briliantinė žaluma) ir spirito tirpalai (pavyzdžiui, salicilo rūgštis).

Pūliuojančios žaizdelės, patepus priešuždegimine ir dezinfekuojančia priemone, uždengiamos marlės tvarsčiu, siekiant, kad nebūtų užkrėsta sveika oda.

Be to, pacientui rekomenduojamas vitaminų terapijos kursas – injekcijų arba tablečių forma. Užleistais atvejais ligoniui išrašomi geriami antibiotikai.

Kai impetiga yra aktyvioje stadijoje, negalima maudytis vonioje, o juolab naudotis kempine, darytis kosmetinį pilingą ir šveitimą. Visos šios priemonės žaibiškai išplatins pūlinių židinius po sveiką odą.

Ligonio šeimos nariai turi pasirūpinti savosveikata – sergančiam impetiga skirti atskirus indus ir atskiras asmeninės higienos priemones.

Tenka pakoreguoti ligonio mitybą – nė gramo cukraus („saldžioje“ terpėje mikroorganizmai dauginasi trigubai greičiau) ir kuo daugiau produktų, turinčių vitamino C.

Kad vaikų kolektyvuose nekiltų impetigos epidemija, sergantys vaikai turi būti izoliuoti, o patalpa kruopščiai išplauta naudojant dezinfekcijos priemones.

Pradėjus laiku ir teisingai gydyti, ši odos liga įveikiama gana sėkmingai. Gydant pasveikstama per 5-7 dienas.

Tuo tarpu žiūrint į impetigą lengvabūdiškai, gresia liūdnos pasekmės: infekcija patenka į giliuosius epidermio sluoksnius, uždegimas įsimeta į limfmazgius, kraujagysles ir poodinius audinius.

Liaudiškos gydymo priemonės

Tradicinį impetigos gydymą galima papildyti ir paspartinti pasitelkus liaudiškas priemones.

Pati vertingiausia gamtinė priemonė kovojant su impetiga yra ugniažolė. Šis augelas turi galingų antibakterinių savybių ir gali padėti esant netgi pačioms sunkiausioms ligos formoms. Žaliavą reikia susmulkinti, sudėti į marlę ir išspausti sultis. Jomis pažeistas odos vietas tepti 2-3 kartus per dieną.

Gydant impetigą labai tinka ir linų sėmenys. 20-30 g sėmenų užpilkite 1 litru vandens ir virinkite 15 minučių, po to nukoškite. Atvėsusį nuovirą gerkite po pusę stiklinės kartą per dieną. Taip pat galima valgyti linų sėmenis – valgomąjį šaukštą kartą per dieną, užgeriant nedideliu kiekiu vandens.

Linų sėmenų nuoviru taip pat galima tepti pažeistus odos plotus. Kitas variantas – pasidaryti gydančio tepalo: linų sėmenis sumalti į miltelius ir sumaišyti su naminiu sviestu (proporcija 1:5). Šiuo tepalu tepami uždegimo židiniai ant odos.

Kaip išvengti?

Impetigos profilaktinės priemonės – tokios pat, kaip ir kitų pūlinukais pasireiškiančių odos ligų. Svarbu sekti bendrą savo sveikatos būklę – paties didžiausio kūno organo, odos, sveikata labai priklauso nuo bendro imuniteto.

Visus įdrėskimus ir įdūrimus, net pačius mažiausius, patartina dezinfekuoti vandenilio peroksidu arba jodu – nėra garantijų, kad be antiseptiko oda pajėgs apsisaugoti pati.

Labai svarbu atsakingai gydyti visas odos ligas, taip pat kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.