„Norint gerai praleisti atostogas reikia ne tik pasirinkti įdomų kelionės maršrutą ar ramų poilsį gamtoje, prie jūros, bet ir tinkamai joms pasirengti. Labai svarbu išvengti užkrečiamųjų ligų, kurios gali užklupti kiekvieną poilsiautoją“, – sakė Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė.
Pašnekovė džiaugėsi, kad kauniečiai vis dažniau kreipiasi dėl ligų profilaktikos. Tačiau pasitaiko, kad pačios menkiausios atostogų klaidos gali sukelti rimtų padarinių. „Kartais vienas rožės spyglio ar vinies dūris sukelia stabligę“, – įspėjo R.Gabrielaitė.
– Vasara – kelionių ir atostogų metas. Kokius pagrindinius pavojus galėtumėte išskirti? – „Laikinoji sostinė“ paklausė R.Gabrielaitės.
– Priminčiau apie erkių platinamas ligas ir bakterinės kilmės žarnyno užkrečiamąsias ligas. Šiemet vien per pirmąjį pusmetį Kauno apskrityje buvo užregistruoti 2358 susirgimai ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis, iš jų 813 bakterinės kilmės ir 1543 – virusų sukeltos infekcijos.
Erkės platina Laimo ligą ir erkinį encefalitą. Per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 58 Laimo ligos atvejai, trečdaliu mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau tai nereiškia, kad sergamumas mažėja. Erkinio encefalito atvejų užregistruota 16, pernai tuo pačiu metu tik 9. Šios ligos pikas prasideda rudeniop, kai žmonės pradeda grybauti.
Žmonės nuo erkinio encefalito gali pasiskiepyti, tuo tarpu nuo Laimo ligos – ne. 2014 metais apie 15 tūkst. kauniečių buvo skiepyti bent viena erkinio encefalito vakcino doze. Tačiau norint visiškai apsisaugoti nuo šios ligos reikia mažiausiai trijų vakcinų.
– Erkės veisiasi neprižiūrimose teritorijose, aukštoje žolėje ir miškuose. Kur geriau neatostogauti?
– Kauno apskrityje yra keturios erkių stebėjimo vietos. Stebima, kaip kinta erkių skaičius viename kilometre, mažiausiai žmogaus paliestose vietose. Nuo 2000 metų Kaune erkių skaičius viename kilometre padidėjo net šešis kartus. Esant šiltoms žiemoms erkės turi puikias sąlygas išgyventi ir daugintis.
Lietuvoje nacionaliniu mastu nesiimama jokių erkių mažinimo priemonių. Kiekviena savivaldybė tik prižiūri lankomiausias vietas, parkus, tačiau kitų erkių populiacijos mažinimo priemonių netaiko.
2014 metais labiausiai užkrėsta buvo Zapyškio miško teritorija, balandį čia rasta 10 erkių, iš kurių 5 užkrėstos. Pažaislio miške pernai gegužę buvo rastos 45 erkės, iš jų 30 proc. buvo užkrėstos Laimo liga. Kadagių slėnyje tik 15 proc. rastų erkių buvo užkrėstos Laimo liga.
Einant grybauti ar uogauti patartina dėvėti prigludusius drabužius, uždarą avalynę ir galvos apdangalus. Į mišką eiti bent jau dviese. Ne vien dėl to, kad nepasiklystumėte, bet kad ir vienas kitą galėtumėte apsižiūrėti, o pamatę erkę ją greičiau pašalintumėte.
– Dažnai girdime apie erkių pernešamas ligas, tačiau pamirštame apie kitus ligų platintojus. Ar ir lietuviškas uodas gali būti pavojingas?
– Galiu nuraminti, kad dėl Kaune besiveisiančių uodų jaudintis neverta. Tam, kad uodas perneštų ligas, tokias kaip maliarija, būtina gana aukšta oro temperatūra. Mūsų klimato juostoje uodams nešioti ligas nesudarytos palankios sąlygos. Dažniausiai uodų sukeliamas ligas parsiveža svečiai ir turistai, grįžę iš Afrikos, Pietų Amerikos, Rytų Azijos.
Utėlės gali platinti šiltinę. Tačiau ši problema nėra tokia aktuali Kaune, na nebent butuose, kuriuose gyvena asocialūs asmenys, nesilaikantys asmens higienos, kur neprižiūrimi gyvūnai.
– Oras, vanduo ir žemė – kuo pavojingos šios stichijos?
– Vanduo nėra sterilus, todėl čia gali būti bakterijų, kurios sukelia ūmias žarnyno užkrečiamąsias ligas. Galima užsikrėsti tvenkinio ar ežero vandeniui patekus į burną, nusiplovus vaisius ar daržoves nešvariu vandeniu, plaunant automobilį šalia vandens telkinių ar maudant savo naminius gyvūnus tame pačiame vandenyje, kuriame maudomės patys.
Sausumoje atostogaujantiems labai pavojingos traumos. Ypač tos, kurių metu žaizda užkrečiama žemėmis. Dirvožemiui patekus į žaizdą, galima užsikrėsti stablige. Šios ligos sukėlėjai gyvena paukščių ir gyvūnų organizmuose, iš jų kartu su išmatomis patenka į aplinką. Per metus sulaukiame 1–2 stabligės atvejų, kurie neretai būna net mirtini. Žmonės dažnai delsia, nesigydo ir nesiskiepija.
– Iš kokių šalių grįžę kauniečiai dažniausiai skundžiasi įvairiais sveikatos sutrikimais, kokiomis ligomis susergama?
– 2014 metais Kauno visuomenės sveikatos centras užregistravo 57 skirtingas įvežtines užkrečiamąsias ligas. Apie 70 proc. tai buvo žarnyno ligos, kurių sukėlėjas liko nenustatytas.
Viena iš retesnių ir keistesnių ligų buvo iš JAV parsivežta amebiazė. Amebiazė sukelia stiprų viduriavimą, kartais net su krauju.
Praėjusiais metais viena pora iš Dominikos Respublikos parsivežė dengės karštinę, kurią platina uodai.
Šiais metais taip pat pasitaikė trys maliarijos atvejai, kurie buvo atsivežti iš Afrikos.
Mirtinų įvežtinių ligų atvejų 2014 metais nepasitaikė.
Dažniausiai užkrečiamųjų ligų parsiveža turistai, grįžę iš Egipto, Turkijos kurortų, Indijos, Afrikos bei Pietų Amerikos. Kadangi pasaulis pastebimai globalėja, keliaujančių žmonių vis daugiau, todėl daugėja ir parsivežamų ligų.
– Ką patartumėte atostogaujantiems užsienyje?
– Labai priklauso nuo to, kokia kryptimi bus keliaujama. Keliaujant į Europos šalis galimybės užsikrėsti kokia nors liga, kurios nebūtų Lietuvoje, dažniausiai nėra.
Tačiau vykstant į Afriką, Rytų Aziją, Pietų Ameriką, ten, kur prastesnės sanitarinės sąlygos, kur oro temperatūra palanki vystytis uodų nešiojamiems ligų sukėlėjams, vertėtų labiau pasisaugoti.
Žarnyno ligomis keliautojai dažniausiai užsikrečia valgydami egzotinį maistą. Rizika visada išauga, jei valgoma gatvėje, laukinėje gamtoje, kur visiškai nesilaikoma jokių higienos reikalavimų.
