Grožio kaina: anoreksija susirgo septynerių mergaitė

Neretai žmonės galvoja, kad valgymo sutrikimai – menka bėda. Tačiau tai yra tik mitas, nes dėl valgymo sutrikimų vis dažniau kenčia mažamečiai vaikai, o nervinė anoreksija diagnozuojama tiek merginoms, tiek brandiems vyrams. Apie valgymo sutrikimus ir dėl jų kylančias kitas ligas papasakojo VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Universitetinio valgymo sutrikimų skyriaus gydytoja Daiva Pupšytė.

Dėl prastos mitybos paprastai atsiranda mažakraujystė.<br>123rf nuotr.
Dėl prastos mitybos paprastai atsiranda mažakraujystė.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Gerda Morozovienė

Nov 1, 2015, 1:02 PM, atnaujinta Oct 6, 2017, 9:52 AM

Valgymo sutrikimų požymiai

Medikė įvardijo pagrindinius požymius, leidžiančius nustatyti, kad kamuoja valgymo sutrikimai. „Tai ryškus svorio kritimas, nuolatinis domėjimasis svoriu, maistu, kalorijomis, maisto riebumu ir dietomis. Taip pat gali pasireikšti alkio neigimas, kaloringo maisto atsisakymas, dažni komentarai apie savo „storumą“ ar antsvorį, kai svoris akivaizdžiai krinta“, – aiškino medikė.

Ji teigė, kad sekinantis ir nelankstus sportavimo rėžimas, atsiribojimas nuo draugų ir mėgstamos veiklos arba vėmimo sukėlimas ir piktnaudžiavimas vidurius laisvinančiais preparatais taip pat gali būti laikomi požymiais, kurie leidžia nustatyti asmenį kamuojančius valgymo sutrikimus. „Vienas iš anoreksijos požymių yra ir kūno masės indeksas (KMI), kuris būna mažesnis už 18.5. Normalus KMI yra tarp 18.5 ir 25, tačiau remtis vien tik KMI skaičiavimą nėra teisinga, nes KMI gali būti normos ribose, tačiau žmogus turi kitus nervinės anoreksijos požymius – gali būti netekęs svorio per trumpą laiką, gali dingti mėnesinės“, – sakė ji.

Jauniausia pacientė – septynerių

Medikė atvira – nervine anoreksija serga įvairaus amžiaus žmonės. „Anksčiau buvo manoma, kad nervine anoreksija susergama paauglystės laikotarpiu, prasidėjus lytiniam brendimui, tačiau dabar vis dažniau pasitaiko ir itin jauniems. Jauniausia pacientė, serganti nervine anoreksija, mano praktikoje buvo septynerių metų, o vyriausia – 50-ies“, – sakė D.Pupšytė.

Ji sakė, kad septynerių mergaitė, kuriai buvo diagnozuota nervinė anoreksija, iš pažiūros niekuo nesiskyrė iš kitų bendraamžių. „Ta mergaitė patyrė vidinių išgyvenimų, į kuriuos buvo linkusi reaguoti per kūną. Jos skundai priminė vyresnių merginų skundus – ji jautėsi per stora, nenorėjo valgyti, nes jos klubai jai atrodė per stori. Aplinka daro didžiulę įtaką, tokie maži vaikai jau kalba, kas yra gražu ir kas ne, nes jie tai nuolat girdi per televizorių, žiniasklaidoje“, – sakė ji.

Vien fakto, kad vaikas pasako „esu per stora“, nepakanka diagnozuoti valgymo sutrikimą. „Reikia stebėti, kodėl vaikui svarbus yra svoris, būtina bendrauti su vaiku ir žiūrėti, ar nekinta jo požiūris maisto atžvilgiu. Pastebėjus pokyčius būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba psichologą“, – teigė medikė.

D.Pupšytė patarė tokius valgymo sutrikimus spręsti kartu su tėvais. „Šiuo atveju tėvai yra tie, kurie yra arčiausiai vaiko. Jie turi prižiūrėti vaiko mitybą, laikytis gydytojo rekomendacijų, lankytis pas psichologą. Būna atvejų, kai tėvai nėra pajėgūs padėti, vaiko pasipriešinimas yra stiprus, todėl lieka gydymas stacionare – tai kraštutinis variantas, bet visko būna“, – sakė ji.

Medikė įsitikinusi, kad mergaitei paauglystėje anoreksija gali pasikartoti. „Tai nereiškia, kad liga tikrai atsinaujins, tačiau būna įvairių atvejų. Galima pasveikti ir daugiau į tai neįklimpti, tačiau tikrai pasitaiko, kai liga pasikartoja“, – aiškino D.Pupšytė.

Valgymo sutrikimai iššaukia pavojingas ligas

Ji teigė, kad valgymo sutrikimai pavojingi, nes organizme, kuriame nepakanka maisto, ima lėtėi medžiagų apykaita, mažėja kūno temperatūra, šąla galūnės. „Smarkiai mažėjant svoriui, pirmiausia tirpsta ne riebalinis audinys ant šlaunų ar liemens, bet pradeda nykti širdies raumuo. Taip pat silpnėja lytiniai poreikiai, didėja nevaisingumo rizika. Pavyzdžiui, vyrams mažėja lytinio hormono testosterono kiekis kraujyje, o moterims laikinai dingsta mėnesinės“, – dėstė pašnekovė.

Valgymo sutrikimų skyriaus gydytoja teigė, kad dėl prastos mitybos paprastai atsiranda mažakraujystė, pakinta kraujo klampumas, retėja pulsas, mažėja kraujospūdis. Organizmui pritrūkus svarbių mineralų, gali sutrikti širdies ritmas, padidėti staigios mirties rizika. „Galime sakyti, kad tam tikrų profesijų atstovams – meninės gimnastikos, šokėjams, aktoriams, manekenėms svarbi išvaizda, fizinis patrauklumas. Jiems kūno grožis – tarsi loterijos bilietas į sėkmę ir pripažinimą.

Mados kūrėjai siekia dirbti su aukštaūgėmis manekenėmis, kurių kūno masės indeksas mažai kuo skiriasi nuo anoreksija sergančių ligonių. kenčia ir aktorės, ypač tos, kurioms tenka filmuotis. Režisieriai nori matyti smulkių kaulų, lieknas moteris“, – pasakojo medikė.

Gydytoja sakė, kad alkio jausmas pažįstamas ir baleto šokėjams. „Kadangi šių profesijų atstovai dažnai matomi įvairiose informacijos priemonėse, tai jie dažnai atstovauja standartui, kurį priima visuomenė, ypatingai paaugliai“, – sakė ji.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.