Pasak Kauno klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėjos Daivos Stanienės, sergančiųjų žvyneline skaičius atitinka pasaulio vidurkį – 1-3 proc. visos populiacijos. „Tai liga, kurią sukelia genetiniai pakitimai, o simptomai paūmėja nuo psichologinės įtampos, stresų. Taip pat ji labiau paplitusi vėsesnio klimato platumose, kur saulė šviečia mažiau nei pietiniuose kraštuose“, – pasakojo D.Stanienė.
Sergantys žvyneline patiria dar ir papildomo streso dėl matomose kūno vietose bėrimų. Taip susidaro užburtas ratas, nes psichologinė įtampa savo ruožtu sukelia dar stipresnius paūmėjimus.
Žvynelinė nėra užkrečiama. Polinkis į šį sveikatos sutrikimą dažniausiai paveldimas. Sergant žvyneline aktyvuojasi imuninės ląstelės, kurios išlaisvina grupę baltyminių medžiagų, o šios koordinuoja imunines reakcijas. Tada sukeliamas uždegimas.
Daugiausiai žvyneline suserga 20-40 metų žmonės, bet pasitaiko, kad liga užklumpa ir kūdikius ar vyresnio amžiaus žmones.
Žvynelinei būdingas odos bėrimas žvynais padengtomis papulėmis ir plokštelėmis. Dažnai pažeidžiama plaukuotoji galvos dalis, nagai (trečdaliui sergančiųjų) bei sąnariai (iki dešimtadalio ligonių).
D.Stanienė įsitikinusi, kad būtina sukurti valstybinį sergančiųjų žvyneline registrą. „Tada būtų galima efektyviau ir racionaliau skirstyti kompensacijas biologiniams vaistams. Jie skiriami sergantiems sunkiausiomis žvynelinės formomis, bet yra labai brangūs, veikiantys imonogenetinius procesus. Be to, dar ne iki galo ištirtas jų genetinis poveikis tolimesnių kartų palikuonims“, – kalbėjo medikė.
Lietuvoje šiuo metu yra registruoti keturi biologiniai vaistai. Jie puikiai kontroliuoja ligos eigą, gali būti vartojami su kitais vaistais. Taip pat sunkesnėms žvynelinės formoms skiriami ir sisteminiai vaistai.
Lengvesnei žvynelinei gydyti vartojami vietinio poveikio vaistai, taikomas gydymas ultravioletiniais spinduliais.
