Smulkaus sudėjimo, ramus ir geranoriškas Martynas, ko gero, dar nesupranta, koks stebuklas įvyko jo gyvenime.
Viena marijampolietė, sužinojusi apie berniuko negalią, iš kurios gali išvaduoti klausos aparatai abiems ausytėms, pasisiūlė sumokėti visas išlaidas – tūkstantį eurų. Geradarė nenori viešinti savo vardo.
Gausiai Martyno šeimai tokia suma yra neįkandama.
Abu berniuko tėvai mokėsi Kazlų Rūdos specialiojoje mokykloje, vėliau sukūrė šeimą ir susilaukė penkių atžalų.
Trisdešimtmečiai sutuoktiniai yra įrašyti į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Pora negirtauja, – jai labai trūksta socialinių įgūdžių, todėl gyvena ir vaikus augina taip, kaip išmano.
Viena jų dukra lanko tą patį savaitinį darželį kaip ir Martynas. Į šią įstaigą ketinama priimti ir mažiausiąjį poros sūnų.
Auklėtojos Rūta Marcinkevičienė ir Irina Grėbliūnienė puikiai prisimena dieną, kai prieš dvejus metus į „Žiburėlį“ atvyko Martynas.
„Jis iš karto palindo po stalu ir labai ilgai ten sėdėjo, niekaip neišviliojome. Tačiau diena po dienos Martynukas vis labiau apsiprato. Dabar mes juo labai džiaugiamės, – jis geras mūsų pagalbininkas.
Martynas labai myli mažesnius grupės vaikus ir juos globoja, padeda padengti stalus, sukabinti rankšluostėlius, piešia, lipdo.
Būdamas pas mus jis pradėjo tarti kelis žodžius. Pirmasis buvo „ne“, o po to tyliai tyliai – „mama“.
Martynui labai reikia klausos aparatų, nes iki mokyklos liko vos dveji metai, reikia, kad jis išmoktų kuo daugiau žodžių“, – pasakojo auklėtojos, dirbančios kalbos ir kalbėjimo sutrikimų turinčių vaikų grupėje.
Namuose įvyko nelaimė
Į „Žiburėlį“ klausos negalią turintis mažylis pateko po šiurpios nelaimės, įvykusios prieš dvejus metus.
Tąsyk vaiką namuose prižiūrėjo močiutė. Ji nuo ugnies nukėlė puodą su verdančiu vandeniu ir pastatė ant grindų.
Vos trejų Martynas ėjo atbulas ir įkrito į puodą. Močiutė nelabai išmanė, ką daryti su stipriai apdegusiu vaiku. Ji nelaimėlį paguldė į lovą, nekvietė greitosios pagalbos.
Močiutė laukė, kol iš Kauno grįš jos dukra, Martyno motina.
Į Kauno klinikas berniukas buvo nugabentas jau be sąmonės. Sužalojimai buvo klaikūs, – nuo mažylio kojyčių tiesiog nusinėrė oda.
Iš mirties nagų išplėštu berniuku vėliau pasirūpino socialinės darbuotojos, – Martynas pradėjo lankyti savaitinį darželį Marijampolėje.
Auklėtojos pasakojo, jog vaiko kūnelis prieš dvejus metus buvo nusėtas nudegimų randais. Jie kasdien yra tepami specialiu tepalu ir pamažu nyksta.
Padovanojo anonimiškai
Socialinės darbuotojos teigė, jog Martynas senokai buvo įrašytas į eilę gauti klausos aparatų, tačiau šioji nuo pavasario net nepajudėjo.
Penkiamečiui šis laikas yra labai svarbus, nes geriau girdėdamas jis labiau lavėtų ir psichiškai, ir fiziškai, vėliau galėtų lankyti bendrąją mokyklos klasę.
Berniuko auklėtojos nežino, kas ta geradarė, kurios dėka Martynas jau šiomis dienomis turės klausos aparatus. Jos dėkoja kilniaširdei marijampolietei, ištiesusiai pagalbos ranką įvairių negandų patyrusiam vaikui.
Berniukas turi problemų ne tik dėl nudegimo randų bei klausos. Martynas gimė tik su vienu inkstu.
Prieš kelias dienas buvo žengtas pirmas žingsnis geresnės klausos link.
Į Marijampolę atvykęs klausos protezavimo specialistas Tomas Rastenis privačioje medicinos klinikoje susitiko su Martynu ir atliko parengiamąsias procedūras.
Lūkuriuodamas specialisto Martynas klinikos koridoriuje lipte prilipo prie akvariumo su įspūdingo dydžio margaspalvėmis žuvimis.
Iš pradžių berniukas jas stebėjo lyg užhipnotizuotas, paskui nedrąsiai palietė pirštu stiklą, išskėstomis rankomis matavo žuvų dydį.
Martynas nepratarė anei žodžio, pirmą kartą gyvenime matydamas tokią egzotiką. Berniuko lūpos krutėjo be garso, o rudos akytės spindėjo nuostaba.
Svarbu išmokti kuo daugiau
Penkiametis buvo tylus ir gydytojo kabinete, kai susitiko su klausos protezavimo specialistu T.Rasteniu, kantriai ir santūriai ištvėrė visas procedūras.
„Vaikui iki mokyklos yra labai svarbu išmokti kuo daugiau žodžių, juos atpažinti, suprasti, kas yra sakoma.
Tam gali prireikti pusantrų ar dvejų metų. Su Martynu turės dirbti daug specialistų: gydytojas, logopedas, klausos specialistas“, – sakė T.Rastenis.
Jis pabrėžė, jog daug kas priklausys ir nuo paties Martyno noro, nuo aplinkos, kurioje vaikas auga.
Penkiamečiui ant abiejų ausyčių bus uždėti aštuonių kanalų klausos aparatai, kurių perteikiami garsai yra labai natūralūs.
T.Rastenis klausos aparatus pritaikė ne vienam vaikui, todėl puikiai žino, kokia bus Martyno reakcija, kai jis išgirs tikrąjį garsų stiprumą: „Pirmas jausmas – nuostaba. Pradžia būna nelengva, prie svetimkūnio ausyje reikia priprasti“.
