Sveikai atrodančios moters istorijos nežinantys klientai net neįtaria, jog beveik prieš dvejus metus jos gyvybė buvo pakibusi ant plauko. Virusinė infekcija taip stipriai pažeidė širdį, kad ši nepajėgė pumpuoti kraujo.
Vargino kosulys
„Jaučiuosi tarsi antrą kartą gimusi. Tai nutiko 2014 metų vasario–kovo mėnesiais Santariškių ligoninėje“, – sako Ala Šulja.
Į VUL Santariškių klinikas A. Šulja pateko beveik prieš dvejus metus – 2014-ųjų metų sausio 29-ąją, tačiau ligos istorija prasidėjo dar 2013-ųjų rudenį.
„2013 metų rugsėjo pabaigoje pradėjau labai stipriai kosėti. Kadangi turėjau temperatūros, kreipiausi į gydytoją. Tris savaites gydžiausi namų sąlygomis, gėriau antibiotikus, tačiau jie nepadėjo. Dar po kurio laiko pradėjau jausti dusulį. Gydytoja nusiuntė pas pulmonologą, jis man nustatė bronchų uždegimą. Nustojusi kosėti išėjau į darbą. Nebuvo kada galvoti apie negalavimus“, – pasakojo A. Šulja.
Tačiau sausio pradžioje jos pulso dažnis šoktelėjo iki 107 kartų per minutę. Šeimos gydytoja manė, jog dėl to kaltas nuovargis. Pas kardiologus papulti sunku, todėl širdies echoskopija jai buvo skirta tik vasario mėnesį. Deja, šio vizito datos moteris nesulaukė.
Gaivino elektrošoku
Sausio 28-ąją A. Šulja ėmė jausti spaudimą krūtinės srityje, pradėjo tirpti kairė ranka, mušė šaltas prakaitas. Moteris bandė gelbėtis širdies lašais. Tačiau kitą rytą ji jautėsi dar blogiau.
„Nuvažiavau pas gydytoją, man padarė kardiogramą. Pamatę rezultatus medikai nieko nelaukdami iškvietė greitąją ir išvežė mane į Santariškių klinikas. Patekau į kardiologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. Man darėsi vis blogiau. Dar pamenu,kaip po kelių dienų mane gaivino elektrošoku, vėliau jau nieko nebeatsimenu. Viskas vyko kaip sapne“, – prisiminė moteris.
Santariškių klinikų Širdies ir krūtinės chirurgijos centro kardiologė, medicinos mokslų daktarė Vytė Valerija Maneikienė prisiminė, jog į priėmimo skyrių su stipriais skausmais krūtinėje ir už krūtinkaulio pacientė pateko skubos tvarka 2014 metų sausio 29 dieną.
„Tai buvo ūmus susirgimas. Iki tol moteris buvo sveika, jokių rimtų susirgimų ir problemų su širdimi nebuvo turėjusi. Įvertinome tai, kad pagal amžių ši pacientė nepatenka į kategoriją žmonių, kurie serga ar turi riziką susirgti koronariniu širdies sindromu“, – prisiminė dr. V. V. Maneikienė.
Širdis atsisakė dirbti
Pasak kardiologės, pacientei iškart buvo padaryta koronarografija, siekiant atmesti infarkto grėsmę – širdies vainikinės kraujagyslės rastos visiškai švarios. Buvo aišku, jog širdies darbas nėra visiškai geras, tačiau buvo sunku suprasti, kas tiksliai darosi. Atlikus daugybę tyrimų ir paneigus visas spėtas diagnozes, liko paskutinis variantas – labai stiprus uždegimas, kuris apima nebe tik širdį gaubiantį maišelį – perikardą, bet greičiausiai jau perėjo ir į širdies raumenį.
Nepaisant intensyvaus gydymo kardiologijos reanimacijos skyriuje, per kelias kitas paras pacientės savijauta ir bendra būklė tik sunkėjo. Tuomet pasitvirtino įtarimas, jog širdies raumuo pažeistas labai stipriai.
„Širdies būklė taip pablogėjo, kad ji pati praktiškai nebepajėgė atlikti savo darbo – aprūpinti organizmą krauju. Dėl to bendrame kardiologų, širdies chirurgų ir anesteziologų aptarime buvo nuspręsta taikyti radikalias chirurgines priemones, nes jau net maksimalios vaistų dozės nebegalėjo išlaikyti gyvybės palaikymui ir smegenų veiklai reikalingo kraujospūdžio“, – pasakojo dr. V. V. Maneikienė.
Teko pavaduoti abu širdies skilvelius
Netrukus ligonei buvo prijungti mechaniniai kraujotakos palaikymo prietaisai. Šios pacientės liga buvo sudėtinga dar ir dėl to, kad buvo nusilpusios abi širdies pusės – dešinioji ir kairioji – aprūpinančios krauju mažąjį ir didijį kraujotakos ratą, todėl reikėjo prijungti du aparatus. Pasak medikų, dažniausiai pacientams būna nusilpusi kuri nors viena pusė. Šią operaciją atliko gydytojai širdies chirurgai Vilius Janušauskas ir Aleksejus Zorinas, vadovaujami prof. Kęstučio Ručinsko. Operacijoje dalyvavo anesteziologai dr. Robertas Stasys Samalavičius ir Karolis Urbonas. Po operacijos daugiau nei mėnesį pacientė buvo rūpestingai slaugoma ir globojama II-ojo reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus gydytojų. Tik 2014 kovo mėnesio pradžioje ligonės širdis sustiprėjo tiek, jog buvo galima pašalinti padėjusius aparatus.
„Jei tuo metu nebūtume ėmęsi šių priemonių, jauna moteris būtų mirusi, nes maksimalios vaistų dozės, leidžiančios stimuliuoti ir palaikyti kraujotaką, jai buvo nebeveiksmingos. Paskui jau tapo galutinai aišku, kad tai yra miokarditas – virusinė miokardo liga“, – aiškino dr. V. V. Maneikienė. Per tam tikrą laiką, aparatams palaikant kraujotaką, organizmas ir visa imuninė sistema mobilizavosi, kovojo ir sunaikino virusą.
„Miokardito atvejais dirbtinės kraujotakos palaikymo aparatų prireikia nedažnai – Širdies ir krūtinės chirurgijos centre mums jų prireikia vos keletą kartų per metus. Šis atvejis buvo itin sudėtingas, kadangi dėl virusinio raumens pažeidimo širdis visiškai nebedirbo, tad šis aparatas buvo vienintelė galimybė išsaugoti gyvybę. Aparatą nuo ligonės atjungėme tik tuomet, kai širdies raumuo visiškai atsigavo“, – sakė Santariškių klinikų Širdies ir krūtinės chirurgijos centro vadovas profesorius Kęstutis Ručinskas.
Išsaugoti gyvybę padėjo dirbtinės kraujotakos aparatas
Profesoriaus teigimu, širdies būklė gydymo periodu panašiais atvejais stebima echoskopu. Kraują varinėjantis dirbtinės kraujotakos aparatas prijungiamas išorėje. Tai sistema, su kuria žmogus galėtų gyventi keletą mėnesių – ne tik gulėdamas, bet ir vaikščiodamas.
„Tai yra laikinai naudojamas širdies darbą pavaduojantis aparatas, kuris šiuo atveju atliko lemiamą funkciją. Jei tokio aparato neturėtume, panašūs pacientai būtų pasmerkti žūčiai. Pamatę, jog pacientės širdies raumuo per tam tikrą laiką neatsistato, būtume svarstę galimybę persodinti širdį arba panaudoti prietaisą, su kuriuo žmogus galėtų gyventi ilgesnį laiką ir kuris labiau pavaduotų širdies darbą. Miokardito atveju tikėtina, kad praėjus šio susirgimo ūmiai fazei, širdis atsistatys, kaip buvo ir šiuo atveju“, – aiškino prof. K. Ručinskas.
Prof. K. Ručinskas pastebėjo, jog šis atvejis išskirtinis tuo, kad darbingo amžiaus moteris po tokios kritinės būklės visiškai pasveiko – ji galėjo grįžti į darbą, gyvena normalų gyvenimą, jos širdis pilnai funkcionuoja ir nereikia jokių papildomų prietaisų ar transplantacijos.
Netrūko medikų ir artimųjų dėmesio
Ligoninėje A. Šulja išgyveno net tris operacijas, didžiąją laiko dalį moteris buvo be sąmonės. Operacijų metu prie pacientės kraujotakos buvo prijungta ir atjungta širdies asistavimo sistema. Ji pavadavo nusilpusią širdį, leido jai gyti ir atsigauti po virusinės infekcijos sukelto širdies raumens uždegimo. Pamažu A. Šulja ėmė sveikti. Tai truko visą mėnesį. Širdį pavaduojantys aparatai nuo jos kraujotakos buvo atjungti tik kovo 5-ąją.
„Vyras mane lankydavo ir dieną, ir vakare. Vėliau pasakojo, jog gydytojai ir seselės manimi rūpinosi kaip penkių žvaigždučių viešbutyje. Neturėjau nei vienos pragulos, o juk reanimacijos skyriuje išgulėjau pusantro mėnesio“, – džiaugėsi į geras medikų rankas patekusi moteris. Ji iki šiol jaučiasi be galo dėkinga medikams.
Gyjančią ją labai palaikė artimieji ir bičiuliai. „Pas mane nuolat būdavo pilna svečių. Gydytojas net juokavo, kad pas mane – kaip teatre“, – pasakojo A. Šulja.
Su virusais nejuokaujama
Beveik po dvejų metų moteris tebevengia didesnio fizinio krūvio, kiekvieną dieną vartoja vaistus. Kol kas dar nėra aišku, kiek laiko teks juos vartoti. Po šios ligos ji tapo jautresnė. Moteris supranta: reikia laiko, kad viskas pasimirštų. Tačiau ji nesėdi namuose, turi daug draugų. Išėjusi į darbą, pamena, pasijuto daug geriau.
„Šios istorijos sėkmė buvo ta, jog pacientas pataikė į tą gydymo įstaigą, kuri gali suteikti atitinkamo lygio gydymą. Tokius prietaisus turi galimybę taikyti tik mūsų ligoninė ir Kauno klinikos prie LSMU. Tiesa, Lietuvoje ryšiai tarp ligoninių yra puikūs ir, jei tokie ligoniai patenka į kitą kliniką, jie yra atgabenami į aukštesnio lygio gydymo įstaigą“, – teigė dr. V. V. Maneikienė.
Ji taip pat sakė, kad ši istorija primena svarbių dalykų ir kitiems žmonėms. Tie, kurie šaltuoju metu suserga, turėtų rasti laiko sau, pabūti namie ir pasveikti.
„Šios pacientės istorija jokiu būdu nereiškia, jog nors kiek suskaudus krūtinę ir pakilus temperatūrai žmogui reikia kuo greičiau bėgti pas kardiologą. Pirmiausia yra šeimos gydytojas, kuris adekvačiai įvertina situaciją. Yra užrašoma kardiograma, daromi kraujo tyrimai. Jeigu karščiavimas yra stiprus ir užsitęsia ilgiau nei penkias dienas, jei net ir geriant vaistus išlieka skausminis sindromas, be abejo, reikia kreiptis į specialistus. Jokiu būdu su aukšta temperatūra negalima eiti į darbą ir bandyti „pravaikščioti“ tos infekcijos, tai tikrai yra pavojinga“, – priminė gydytoja.
Viena iš pagrindinių miokarditų gydymo sąlygų, anot kardiologės, yra ramybė, minimalus fizinis krūvis – žmogus turi ilsėtis ir širdžiai tuo metu turi būti kuo mažiau krūvio.
Nepraėjo be pėdsakų
Dr. V. V. Maneikienė taip pat atkreipia dėmesį, kad vilnietei prekybininkei liga nepraėjo be pėdsakų. Be to, kad pakenkta širdžiai, vėliau atsirado ir endokrininių problemų – ryškūs hormonų svyravimai, kurie sukėlė nemažus kūno svorio pokyčius.
„Kartais ligos virusas yra sunaikintas, bet pats organizmas lieka labai jautrus ir pradeda veikti organizmo kovos prieš save – autoalerginis mechanizmas – jis kovoja prieš panašias į virusą struktūras, kurias vertina kaip pavojingas“, – paaiškino kardiologė.
Ji taip pat įsitikinusi, jog toks pacientas visą likusį gyvenimą turi būti stebimas kardiologo ir bent porą kartų per metus turi būti atliekama išsami patikra su širdies echoskopija. Medikė atkreipė dėmesį, kad tokioms jaunoms moterims po panašių ligų gali būti pavojingas nėštumas, kyla pakartotinio širdies pažeidimo, o kartu ir apsunkinto vaisiaus išnešiojimo rizika.
Apie visas šias rizikas A. Šulja puikiai žino. Nepaisant to, į ateitį ji žiūri optimistiškai.
Brangi kiekviena diena
„Pradėjau kitaip vertinti gyvenimą. Brangi tapo kiekviena diena. Noro gyventi nebuvau praradusi niekada. Jau prabudusi po antros operacijos galvojau apie gyvenimą. Kai atėjo aplankyti vyras ir brolienė, pajuokavau: „Žiūrėkit, kokia pas mane gyvenimo linija ilga. Nesulauksit, aš dar ilgai nemirsiu“, – pasakojo moteris.
Santariškių klinikose, pasak A. Šuljos, ją „ištraukė iš ano pasaulio“. O mirtis ją perspėjo dar prieš ligą. Sapnavo save karste, pati iš šono matė, kaip jos verkia giminaičiai.
Moters brolis juokauja sakydamas apie seserį: „Mūsų tanką numušė, bet jau sutaisė“. Artimieji Alą visada pažinojo kaip itin energingą ir veiklią asmenybę. Dabar, be savo pačios sveikatos, moteriai dar tenka rūpintis sunkiai sergančiu tėvu.
Ligą jai primena ne vien širdies operacijos randas ties krūtinkauliu, kai kuriose kūno vietose sutrūkinėjusi oda – tai nutiko sutrikus hormonų pusiausvyrai. Nepaisant visko, moteris svajoja pakeliauti bei toliau džiaugtis visais sveikiems žmonėms skirtais gyvenimo malonumais.
