Kokliušas ypač pavojingas kūdikiams pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.
Užkratą iš suaugusiųjų pasigavęs ir 2012-aisiais nuo šios ligos miręs šešių mėnesių kūdikis. Ši tragedija uždavė klausimą – ką daryti, kad tai nepasikartotų?
Kokliušas, kaip ir primiršta užkrečiamoji liga tymai, grasina ne tik Lietuvai. Dėl neigiamo kai kurių žmonių požiūrio į skiepus net ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse padaugėjo tymų protrūkių, sergančiųjų kokliušu ir mirčių nuo šios ligos.
Todėl sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė nuo šių metų patvirtino naują tvarką – tėvai, norintys, kad jų atžalos lankytų vaikų darželius, privalo pateikti pažymą, jog mažyliai yra paskiepyti nuo poliomielito, tymų ir raudonukės.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Vaikų ligoninės vaikų pulmonologas Rimvydas Ivaškevičius – vienas labiausiai patyrusių specialistų, tyrinėjančių kokliušą.
Susiję straipsniai
Neseniai apsigynęs disertaciją ir tapęs biomedicinos mokslų daktaru jis įrodė, kad paauglių sergamumas kokliušu mūsų šalyje yra kur kas didesnis, nei oficialiai registruojama. Jis įrodė, kad kokliušas yra kaip tiksinti bomba.
Sergantys paaugliai Lietuvoje platina infekciją ir tampa epidemiologiškai pavojingi labiausiai pažeidžiamiems mūsų visuomenės nariams – naujagimiams ir kūdikiams pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais.
Šios amžiaus grupės apsaugą nuo kokliušo galėtų užtikrinti specifiniai antikūnai, per placentą gaunami iš motinos organizmo. Tačiau būsimosios motinos neįvertina pavojaus užsikrėsti kokliušu.
Pavyzdžiui, nustatyta, kad daugumos gimdyvių kraujyje specifinių antikūnų prieš kokliušą buvo labai mažai. Tokios apsaugos nepakaktų naujagimiams išvengti šios užkrečiamosios ligos. Kita vertus, nėščiosios taip pat yra imlios kokliušui.
– Kokią istoriją galėtumėte papasakoti, kad žmonės pagaliau suprastų, kaip svarbu saugotis nuo kokliušo? – paklausiau vaikų pulmonologo R.Ivaškevičiaus.
– Nė viena motina, kurios vaikas sirgo kokliušu, nelinkėtų kam nors užsikrėsti šia liga. Jei kūdikiai suserga kokliušu, pagrindinis simptomas yra kvėpavimo sustojimas.
Susiję straipsniai
Neretai sergantis vaikas net nekosti, priepuolis gali labiau priminti žiopčiojimą ar springimą. Dėl deguonies trūkumo vaikui nustojus kvėpuoti jį gali ištikti ir traukuliai.
Iš pradžių tokių kvėpavimo pauzių gali būti 5–6 kartus per parą, vėliau jų daugėja. Kai kūdikis liaujasi kvėpuoti 20 kartų per parą, o tai gali būti tiek dieną, tiek naktį, tai varo tėvus iš proto.
Dauguma motinų, kurių vaikus man teko gydyti, filmuodavo tokius kvėpavimo sustojimus.
Vyresniems vaikams – nuo vienų iki dešimties metų – kokliušas pasireiškia kosulio priepuoliais. Jų metu vaikai dažnai iškiša liežuvį, jiems išsprogsta akys, jie ašaroja, įsitempia kaklo venos. Neretai kosulys baigiasi giliu įkvėpimu ir vėmimu.
Susiję straipsniai
Sausas kosulys gali varginti mėnesį ir ilgiau. Jį gali išprovokuoti net triukšmas, šaltas oras, čiaudulys, verkimas, žiovulys ar fizinis krūvis.
– Kodėl susidomėjote kokliušu?
– Iki šiol buvo manoma, kad Lietuvoje įdiegus skiepus nuo kokliušo ši liga yra reta, todėl nebeverta jai skirti dėmesio. Tačiau Europos valstybių duomenys rodo, kad sergamumas kokliušu pastaraisiais metais išaugo.
Pavyzdžiui, Norvegijoje sergamumo kokliušu rodiklis yra 86 atvejai 100 tūkstančių gyventojų, Olandijoje šis rodiklis siekia 76,8, Danijoje – 20,4.
Lietuvoje registruojami vos 5–6 kokliušo atvejai 100 tūkstančių gyventojų. Nors šie rodikliai labai skiriasi, mes juk negyvename izoliuotoje saloje.
Naujagimiams ir kūdikiams kokliušas dažniausiai pasireiškia tipiškai, kaip aprašyta medicinos vadovėliuose. Todėl šio amžiaus vaikams gydytojai dažniau įtaria šią ligą.
Kur kas didesnė bėda dėl paauglių. Jei jie suserga kokliušu, užsitęsęs kosulys dažnai painiojamas su ūminiu bronchitu. Paauglius gydantys medikai pernelyg vėlai pagalvoja apie šią ligą.
– Ar tokiu atveju ligonis gali savaime pasveikti?
– Net paskyrus antibiotikų per pirmąsias dvi ar tris savaites nuo ligos pradžios kosulys gali tęstis kelis mėnesius. Ne veltui senovėje kinai kokliušą vadino 100 dienų trunkančiu kosuliu. Praėjus tiek laiko priepuolinis kosulys atsitraukia.
Didžioji dalis paauglių savaime pasveiksta, jiems netgi nereikia didelės medikų pagalbos.
Bėda ta, kad paaugliai ir suaugusieji, neįtardami kokliušo ir nesigydydami, tampa pavojingi kitiems. Ypač naujagimiams ir kūdikiams, kuriems kokliušas gali būti mirtinai pavojingas.
Atlikti tyrimai rodo, kad dažniausiai naujagimius kokliušu užkrečia jų šeimos nariai: tėvai, seneliai, broliai ar seserys.
– Ką patariate šeimoms, kurios susilaukė naujagimių?
– Yra įvairių patarimų. Pavyzdžiui, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Naujojoje Zelandijoje, Airijoje, Izraelyje, Australijoje, Kanadoje siūloma nuo kokliušo skiepyti gimdyves.
Būsimoji motina skiepijama trečiąjį nėštumo trimestrą, jos organizme susidarę antikūnai per placentą nukeliauja vaisiui. Kai vaikas gimsta, šie antikūnai apsaugo jį nuo kokliušo pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.
Kitas patarimas, kuris vadinamas kokono principu, remiasi tuo, kad nuo kokliušo skiepijami visi asmenys, bendraujantys su naujagimiu.
Daugelyje šalių taikoma tokia praktika. Kol žmogus neatneša darbdaviui pažymos, kad pasiskiepijo nuo kokliušo, jis negali dirbti ligoninėje, ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar mokykloje.
Dar viena rizikos grupė, kurią paskiepijus sumažėtų sergamumas kokliušu, – paaugliai. Lietuvoje šiemet taip pat turėtų atsirasti galimybė skiepyti nuo kokliušo 15–16 metų paauglius, nes pastarąjį kartą nuo šios ligos jie buvo skiepyti tada, kai buvo 6–7 metų.
Suaugusiesiems taip pat patariama pakartotinai skiepytis nuo kokliušo kas dešimt metų, nes maždaug tokiam laikui įgyjamas imunitetas. Bet šiuo metu Lietuvoje nėra suaugusiesiems skirtos vakcinos, turinčios kokliušo komponentą.
Taip pat nesu girdėjęs, kad šeimos gydytojai patartų suaugusiesiems pakartotinai skiepytis nuo difterijos, stabligės ir kokliušo.
– Ar lietuviai labai skiriasi nuo kaimyninių šalių gyventojų savo požiūriu į skiepus?
– Visame pasaulyje yra žmonių, nusiteikusių prieš skiepus. Manau, dėl šios priežasties ir registruojami tymų ir kitų vakcinomis kontroliuojamų ligų protrūkiai.
– Kaip diagnozuojamas kokliušas?
– Tai priklauso nuo ligos trukmės. Ligos pradžioje bandoma išskirti sukėlėją iš nosiaryklės sekreto. Yra auginamas pasėlis. Sukėlėją taip pat įmanoma nustatyti molekuliniais metodais.
Jei žmogus kreipiasi praėjus 3–4 savaitėms nuo ligos pradžios, ieškoma antikūnų – medžiagų, kurias pats organizmas pagamina kovodamas su kokliušą sukeliančia bakterija.
– Kokių priemonių reikėtų imtis, kad kokliušu neužsikrėstų ką tik gimę vaikai?
– Kuo dažniau bus įtariamas kokliušas paaugliams ir suaugusiesiems, kurie skundžiasi užsitęsusiu kosuliu, tuo anksčiau bus užkertamas kelias plisti šiai infekcijai. Lietuvai reikėtų sekti kitų valstybių pavyzdžiu ir didinti budrumą.
Svarbu skiepyti vaikus, nes susirgus kokliušu nėra specifinio gydymo.
Anksti paskirti antibiotikai gali tik sušvelninti negalavimus. Taip pat reikėtų pagalvoti apie gimdyvių skiepijimą.
Kas yra kokliušas ir kaip nuo jo apsisaugoti?
Ligą sukelia bakterija Bordetella pertussis. Ji įsikuria viršutinių kvėpavimo takų gleivinėje, išskiria toksinų, kurie sukelia uždegimą. Bakterija nepatenka į kraujotaką, tačiau labai sutrikdo kvėpavimą.
Žmogus yra vienintelis kokliušo infekcijos šaltinis. Užsikrėtęs kokliušu žmogus suserga per 5–21 dieną (dažniausiai per 7–10), bet inkubacinis laikotarpis gali užsitęsti ir iki 42 dienų.
Kokliušu serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai, bet dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų.
Iš pradžių kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, vargina kosulys. Ilgainiui jis tampa priepuolinis. Sergant itin sunkiomis kokliušo formomis galimi smegenų pažeidimai, net mirtis.
Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių. Per pirmuosius metus vaikai paskiepijami tris kartus, po to sulaukus pusantrų metų, taip pat vakcina skiriama ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Neseniai nuo kokliušo imta skiepyti 15–16 metų paauglius. Tokia tvarka šalyje įsigaliojo nuo 2015-ųjų spalio.