Kas yra vėžys?
Žmogaus kūne ląstelės nuolat dauginasi. Pasenusios ar pažeistos ląstelės miršta ir yra pakeičiamos naujomis, sveikomis ląstelėmis.
Tačiau žmogaus kūne yra trilijonas ląstelių. Tokius didelius dauginimosi mastus kartais sunku suvaldyti. Jei ląstelės DNR turi „klaidą“ kode, nutinka mutacija. Kai tokios mutavusios ląstelės ima daugintis, klaida kartojama ir naujose ląstelėse.
Žmogaus kūnas gana neblogai atpažįsta šią problemą ir tvarkosi su ja, rašoma Pasaulio ekonomikos forumo portale. Gali būti, kad žmogaus kūne mutavusios vėžinės ląstelės susidaro kasdien, tačiau mūsų imuninė sistema su jomis susitvarko, kol jos netampa problema. T-ląstelės identifikuoja ir sunakina vėžines ląsteles. Galite pamatyti tai žemiau esančiame vaizdo siužete.
Kai galvojame apie vėžį, dažniausiai įsivaizduojame skirtingų organų vėžį: krūties vėžį, odos vėžį – melanomą, plaučių vėžį. Tačiau DNR klaidų atradimas leido mokslininkams pažvelgti į ligą kitu – mutacijos tipo – kampu. Dėl šio naujo požiūrio gydytojai ima atsargiau naudoti gydymo būdus, kurie neva turėtų padėti visiems ligoniams, tokius kaip chemoterapija. Vis dažniau ieškoma konkrečioms mutacijoms gydyti tinkamų individualių sprendimų.
Kaip mes kovojame?
Vėžys yra beveik toks pat senas, kaip žmonija. 3000 metų prieš Kristų datuojamame papiruse aprašyti bandymai pašalinti krūties vėžį. Natūralu manyti, kad po 5000 metų sprendimas jau turėtų būti atrastas.
Tačiau vėžys vis dar yra vienas aršiausių pasaulio žudikų. Europoje vėžys atsakingas už ketvirtadalį mirčių.
Viena pagrindinių kliūčių – vis dar nėra iki galo aišku, kas konkrečiai sukelia vėžį. Diskutuojama, ar kaltas gyvenimo būdas, ar aplinka, ar tiesiog nesėkmė.
Akivaizdu, kad gyvenimo būdas daro įtaką. Žinome, kad rūkymas sukelia vėžį. Be to, žinome, kad didesnė rizika susirgti vėžiu yra vyresniame amžiuje. Tad augant žmonijos ilgaamžiškumui, vis daugiau žmonių kenčia nuo šios ligos.
Galbūt mes dar neradome universalių vaistų, tačiau nuo 3000 m. pr. Kr. tikrai nuėjome netrumpą kelią. Supratome genetines DNR ir vėžio sąsajas, turime naujus diagnostikos būdus ir programas, 3D modeliavimą, vakcinas, mažiau invazines chirurgijos technikas, vaistus – ir visa tai mažina mirtingumą nuo vėžio.
Tą iliustruoja ir skaičiai. Susirgusių vėžiu pacientų išgyvenamumas Lietuvoje 1995-2009 metais augo. Išgyvenamumas sergant kolorektaliniu vėžiu ūgtelėjo 12 proc., krūties vėžiu – 16 proc., prostatos vėžiu – 46,6 proc., leukemija – 8 procentais.
Lietuvos Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktoriaus Leono Kalėtino teigimu, viena pagrindinių mažėjančio mirtingumo nuo vėžio priežasčių – nauji inovatyvūs vaistai.
„Pavyzdžiui, atradus naują vaistą nuo lėtinės mieloidinės leukemijos, 5 metų išgyvenamumas padidėjo beveik 3 kartus – iki 89 proc. – lyginant su 2001 metais, kai šis vaistas buvo registruotas. Tai, kad inovacijos gelbsti gyvybes – svarbiausia, tačiau įdomus ir faktas, kad vienas Jungtinių Valstijų doleris, išleistas inovatyviems vaistams kurti, visuomenei sutaupo daugiau kaip 7 USD“, – sakė jis.
Jungtinių Valstijų viceprezidentas Džojus Bidenas supranta, kad stebuklų nebūna, tačiau Davose pakvietė mokslininkus, verslus, politikus ir duomenų analitikus dirbti drauge, kad vėžio atvejų sumažėtų, o gydymo inovatyvumas išlaikytų pagreitį.
„Pastaraisiais dešimtmečiais privatūs ir valstybiniai mokslinių tyrimų centrai daro didelę pažangą. Tačiau ji liktų bereikšme, jei nepasiektų galutinio tikslo – paciento, kuriam padėti pasveikti ji ir skirta“, – bendradarbiavimo idėjai pritarė L.Kalėtinas.