Tarptautinė tyrėjų komanda, kurioje buvo ekspertai iš Kembridžo, Edinburgo ir Mančesterio universitetų, išsamiame žurnalo „Journal of Alzheimer's Research“ straipsnyje teigia, kad sąsaja tarp Alzheimerio ligos ir kas dieną sutinkamų infekcijų yra nenuginčijama ir negali būti ignoruojama. Pasak jų, tai patvirtina ir daugiau nei 100 tyrimų, šią ligą siejančių būtent su herpeso, kitaip vadinamu HSV-1, virusu.
Straipsnyje taip pat minimos plaučių uždegimą sukeliančios bakterijos, tačiau tyrėjai nesutaria, kaip būtent jos gali pakenkti. Manoma, kad patekusios į smegenis šios bakterijos lieka neveiksnios, kol organizmas nepradeda senti ar nepatiria streso dėl sunkios ligos. Pabudinti mikrobai ima naikinti sveikas smegenų ląsteles, taip sukeldami Alzheimerio simptomus.
Ši nauja teorija taip pat teigia, kad beta amiloidas, iki šiol tiesiogiai su Alzheimeriu sietas nuodingas baltymas, iš tiesų smegenyse yra gaminamas kovoti su neveiksnių mikrobų pavidalu besislepiančia infekcija. Tai patvirtina ir Mančesterio universitete atliktas žmogaus smegenų ląstelių tyrimas, kurio metu buvo atrasta, kad pūslelinė sukėlė akivaizdų baltymo išskyrimo padidėjimą.
Mančesterio universiteto biologas prof. Douglas Kellas pranešė, kad neveiksnių bakterijų buvo rasta kraujyje. Jis teigė, kad yra tikimybė, jog tokiu būdu jos gali būti perpilamos su užkrėstu krauju sveikam žmogui. Tai pasėjo kol kas nepatvirtintas baimes, esą liga gali išplisti kraujo perpylimo, operacijų metu ar netgi odontologo kėdėje.
Kitas tyrimas rodo, kad šie virusai ir infekcijos randami daugelio vyresnių žmonių smegenyse ir dažniausiai slepiasi už atmintį ir nuotaiką atsakingose srityse. Tradicinis aiškinimas teigia, kad ši nepagydoma ir atmintį naikinanti liga yra jai palankios genų kombinacijos, senėjimo ar paprasčiausios nesėkmės rezultatas.
Straipsnyje pateikiama išvada, kad po dešimtmetį vykdytų nesėkmingų bandymų Alzheimerį gydyti vaistais nežinant jo sukėlėjo galima teigti, kad pasiekėme aklavietę.
„Alzheimer's Society“ tyrimui vadovavęs dr. Jamesas Pickettas teigia, kad „senyvų žmonių smegenyse buvo rastas didelis kiekis įvairių mikrobų, įskaitant virusus, bakterijas, netgi grybelį. Tačiau atrodo, kad mirusių nuo Alzheimerio ligos asmenų smegenyse šių mikrobų buvo rasta gerokai daugiau.“
„Nors šie pastebėjimai iš tiesų verti dėmesio, reikia išsamesnių tyrimų, nes kol kas nesurinkta pakankamai duomenų, kad galima būtų patvirtinti mikrobų ir Alzheimerio ligos sąsają daugeliu atvejų. Svarbu pabrėžti, kad nėra jokių nenuginčijamų duomenų, jog Alzheimerio liga užkrečiama ir gali plisti kaip virusas, todėl bent kol kas nėra priežasties panikuoti“, – teigė mokslininkas.
Parengė Elzė Laužikaitė