Antradienį, gegužės 3 dieną minima tarptautinė astmos diena. Pavakarę Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, vyko renginys jai paminėti, kuriame būriavosi žinomi žmonės.
„Anksčiau kentėjau nuo bronchinės astmos, buvau be galo alergiška visiems žydintiems medžiams, tai buvo kančia. Vis pasikartodavo astmos priepuoliai. Tačiau dabar nebejaučiu jokių simptomų. Todėl ir dalyvauju šiame renginyje, be to norisi pasidalinti savo sėkminga kelione sveikatos link.
Manau, ypač svarbu suvokti, kad daugelis ligų yra vidinės, emocinės būsenos atspindžiai. Neigiamos emocijos, stresas mus paveikia daug labiau, nei įsivaizduojame. Deja, apie tai kalbama nedaug, toks mąstymas tarsi tabu.
Tai, kad „darbas su savimi“ ir alternatyvios medicinos taikymas padėjo man ir mano dukteriai, nereiškia, kad padės kiekvienam“, – teigė I.Stasiulytė, Lietuvos teatro ir televizijos aktorė, buvusi projekto „Šok su manimi“ dalyvė.
Tai, ką verta žinoti apie astmą
Astma – lėtinė uždegiminė ligą, priklausanti kvėpavimų takų susirgimams. Nuo jų pasaulyje kasmet miršta net 4,3 milijonai žmonių. Vos per tris metus (2011 – 2013 m.) astmos pacientų skaičius išaugo 100 milijonų sergančiųjų, o kiekvienais metais vidutiniškai jų padaugėja 33 milijonais.
Šiandien Lietuvoje astma serga beveik 60 tūkstančių gyventojų, o 2014 metais užregistruota net 12 tūkst. naujų ligos atvejų. Net 40 proc. visų sergančiųjų sudaro vaikai.
Nors jau kelis tūkstantmečius įvairiuose pasaulio metraščiuose pasirodydavo užuominos apie susirgimą, tik 400 m. pr. Kr. šiai ligai astmos pavadinimą suteikė Hipokratas. Vėliau buvo imti taikyti įvairiausi gydymo metodai, pradedant laukinių arklių kraujo gėrimu, meduje mirkytų šimtakojų valgymu ir baigiant tabako gaminių vartojimu kosuliui sukelti taip siekiant išvalyti kvėpavimo takus.
Tik 1969 metais buvo išrasti trumpo poveikio bronchus plečiantys vaistai. Praėjus 3 metams atrasti pirmieji inhaliaciniai kvėpavimo takų uždegimą slopinantys preparatai. Devintojo dešimtmečio viduryje atrastas sausų miltelių inhaliatorius, turintis dozatorių, užtikrinantį reikiamą vaisto dozę.
1990 metais buvo išrasti pirmieji ilgalaikio poveikio vaistai, plečiantys bronchus, o dešimtmečio pabaigoje atrastas inhaliacinių priešuždegiminių ir ilgai veikiančių bronchus plečiančių vaistų derinys viename inhaliatoriuje, skirtas astmos gydymui.
Jį patobulinus po penkerių metų buvo atrastas preparatas, tinkamas ir lėtinei obstrukcinei plaučių ligai gydyti.
Dažniausiai šią ligą išprovokuoja alerginės reakcijos tiek maistui, tiek įvairioms žiedadulkėms ar gyvūnams, taip pat rūkymas, infekcija. Prie ligos simptomų paūmėjimo prisideda ir fizinis krūvis, emociniai išgyvenimai ar įvairūs vaistai.
Ką daryti, ištikus astmos priepuoliui?
Išeiti iš aplinkos, kurioje yra simptomus provokuojančių veiksnių: tabako dūmų, pelėsio, dulkių (kvėpuoti yra lengviau drėgname, vėsiame ore).
Kuo skubiau įkvėpti trumpo veikimo bronchus plečiančių vaistų.
Gerti daugiau skysčių.
Jei priepuolis pasikartoja greičiau nei po 3 valandų, kankina sunkėjantis dusulys ir išlieka sunkumo jausmas krūtinėje, nedelsiant reikia kreiptis į medikus arba pačiam nuvykti į skubiosios pagalbos skyrių.
Renginio astmos dienos proga akimirkas galite išvysti čia.
