Medaus kompresai, tirpalai ar tepalai gali būti naudojami žaizdoms, opoms, nudegimams ir nušalimams gydyti. Tai ypač tinkamos priemonės namų sąlygomis, kai organizmas netoleruoja sintetinių vaistų.
Pasirodo, senovėje bet kokius įdrėskimus ar sužalojimus žmonės tepdavo medumi. Jame esančios medžiagos – vandenilio peroksidas ir propolis neleisdavo plisti infekcijoms.
Tad nieko keista, kad šiandien, kai vaistinėse galima nusipirkti antiseptinių priemonių, vis dar yra manančių, jog žaizdas geriau patepti medumi.
Medus iš žaizdų ištraukia drėgmę, todėl žūva bakterijos, taip pat stimuliuoja audinių regeneraciją.
Prieš penkerius metus alikti moksliniai tyrimai, konkrečiai su Manuka medumi, renkamu Naujojoje Zelandijoje, parodė, kad medus iš tiesų gali efektyviai išvalyti lėtines infekuotas žaizdas ir netgi padėti išvengti rezistentiškumo antibiotikams.
Manuka medus yra surenkamas bičių iš Manuka (Leptospermum scoparium) augalo Naujojoje Zelandijoje. Manuka medaus produktai yra įtraukti į šiuolaikinių licenzijuotų žaizdų priežiūros priemonių sąrašą įvairiose pasaulio šalyse.
Kalbant apie lietuvišką medų, teigiama, kad geriausiai žaizdas gydo liepų medus.
Po Antrojo pasaulio karo, kai trūko medikamentų, Vokietijos gyventojai medumi tepdavo tonziles, gerklę, nosies gleivinę ir per kelias savaites išgydydavo net difteriją.
Medus šiandien iš naujo atrandamas kaip gydomoji medžiaga opoms, praguloms ir paviršinių odos žaizdų sukeltoms infekcijoms gydyti.
