Perspėjimas: siaubinga liga galite susirgti to net nežinodami

Gegužės 19 d. paskelbta Pasauline hepatito diena. Tarptautinės sveikatos priežiūros įstaigos, susijungusios į Pasaulio hepatito aljansą siekia atkreipti visuomenės dėmesį į hepatitų keliamą pavojų. Pasaulyje apytikriai vienas iš dvylikos žmonių (apie 500 milijonų) serga lėtiniu hepatitu B arba C. Didžiausią nerimą kelia tai, kad didelei daliai užsikrėtusių žmonių liga yra nediagnozuota.

Kai kepenys nebegali iš kraujo pašalinti bilirubino, atsiranda pirmieji ligos požymiai – pagelsta akys ir oda, pradeda kauptis skystis pilve ir kojose.<br>123rf nuotr.
Kai kepenys nebegali iš kraujo pašalinti bilirubino, atsiranda pirmieji ligos požymiai – pagelsta akys ir oda, pradeda kauptis skystis pilve ir kojose.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 19, 2016, 9:32 PM, atnaujinta May 25, 2017, 12:18 AM

Hepatitas A

Hepatito A virusas perduodamas per užkrėstas išmatas, gali plisti per užterštą maistą arba vandenį, tiesioginio žmonių kontakto metu. Pavojų kelia vanduo iš čiaupo, moliuskai, nelupti vaisiai, termiškai neapdorotos ir neluptos daržovės, nepakankamai iškepta mėsa.

Kasmet pasaulyje virusiniu hepatitu A  (VHA) suserga apie 1,4 milijono žmonių. Rizika užsikrėsti HAV yra visuotina, tačiau suserga ne kiekvienas, kadangi persirgę šia infekcine liga ar pasiskiepiję asmenys įgyja ilgalaikį atsparumą. Virusinis hepatitas A yra vienas iš sparčiausiai plintančių hepatitų, turintis tam tiktus sergamumo periodiškumo dėsningumus. Po daugiau nei dešimtmetį trukusio sergamumo mažėjimo, hepatito A (HA) plitimas įgauna pagreitį. Kai imlių žmonių grupėje atsiranda infekcijos šaltinis, iškyla grėsmė ligos išplitimui. 

Heptitas B

Virusinis hepatitas B  – tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų turi VHB infekcijos serologinių žymenų (t.y. turėjo sąlytį su virusu, bet pasveiko), o 350 milijonų yra lėtiniai infekcijos nešiotojai.

Lietuva priklauso vidutinio endemiškumo zonai – 80 tūkst. žmonių yra lėtiniai šios infekcijos nešiotojai. Europoje kasmet hepatitu B užsikrečia apie 1 milijonas žmonių. Užsikrėtus juo, didžiausia viruso koncentracija nustatoma kraujyje, mažesnė kituose organizmo skysčiuose – spermoje, makšties išskyrose, žaizdos eksudate, seilėse, išmatose, tiesiosios žarnos gleivinėje ir kt. Imlumas virusiniam hepatitui B yra visuotinas, o tai reiškia, kad visi nepasiskiepiję nuo jo asmenys, gali užsikrėsti šiuo virusu.

Virusinis hepatitas B plinta per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius, per kraują: perpilant kraują ar jo produktus; per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus; naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūriniais reikmenimis.

Taip pat iš motinos vaisiui – užsikrėtusi VHB motina gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu.

Labiausiai rizikuoja užsikrėsti ir asmenys, turintys daug lytinių partnerių, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus, medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju, hemofilija sergantys asmenys ir hemodializuojami pacientai.

Hepatitas C

Hepatitu C dažniausiai užsikrečiama per kraują, jį perpilant. Juo rizikinga užsikrėsti vartojant narkotikus, taip pat galima užsikrėsti per kraują naudojantis kito asmens dantų šepetuku, skutimosi peiliuku, manikiūro reikmenimis ir pan.

Dar viena hepatito atmaina – lėtinis alkoholinis hepatitas. 70 proc. ligonių, kurie laikosi abstinencijos, išgyja.Hepatitas sukelia kepenų cirozę, kepenų vėžį ir kepenų nepakankamumą. Iš sergančiųjų hepatito virusu visiškai pasveiksta tik apie 45 proc. gydomų ligonių.Kepenys reguliuoja organizme medžiagų apykaitos procesus. Tik pažeidus daugiau kaip 70 proc. kepenų audinio, sutrinka jų pačių, o kartu ir kitų organų veikla, vystosi lėtiniai hepatitai ar kepenų cirozė. Tačiau išgydyti kepenų ligas sudėtinga.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nustatoma 3 – 4 milijonai naujų hepatito C susirgimo atvejų. Iki 85 proc. žmonių, užsikrėtusių hepatito C virusu, suserga lėtiniu hepatitu C (jei liga trunka ilgiau kaip 6 mėnesius). Po 20 metų nuo užsikrėtimo, 20 proc. sergančiųjų išsivysto kepenų cirozė. 1 – 4 proc. užsikrėtusiųjų arba sirgusiųjų kasmet diagnozuojamas kepenų vėžys. Lėtinis hepatitas C yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje.

Užsikrėtus hepatitu C, didžiausia viruso koncentracija nustatoma kraujyje, retai aptinkama kituose organizmo skysčiuose – spermoje, makšties išskyrose, žaizdos eksudate, seilėse, išmatose, tiesiosios žarnos gleivinėje ir kt. Imlumas virusiniam hepatitui C yra visuotinas, o tai reiškia, kad visi gali užsikrėsti šiuo virusu. Skiepų nuo hepatito C viruso nėra.

Šis hepatitas turi 6 genotipus. Labai svarbu žinoti viruso genotipą, nes tada galima numatyti gydymo veiksmingumą ir trukmę. VHC daugelį dienų gali išlikti gyvybingas net išdžiūvusiame užsikrėtusio žmogaus kraujo laše.

Hepatito C virusas dažniausiai nustatomas užsikrėtusio žmogaus kraujyje. Hepatitu yra lengviau užsikrėsti nei žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV).

Virusinis hepatitas C plinta per kraują: dažniausiai per užkrėstas adatas, vartojant injekcinius narkotikus, darant tatuiruotes, veriant auskarus; perpilant kraują ar jo produktus; naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi, manikiūro, pedikiūro reikmenimis.

Motina gali perduoti kūdikiui. Taip pat lytiniu keliu, nors ir labai retai, nes VHC labai retai aptinkama spermoje ir makšties sekrete.

VHC negalima užsikrėsti čiaudint, kosint ar sveikinantis.

Labiausiai užsikrėsti VHC rizikuoja infekcija asmenys, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus, medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju, hemofilija sergantys asmenys ir hemodializuojami pacientai.

Užsikrėtus hepatito C virusu, nedidelė dalis (15 – 20 proc.) ligonių pasveiksta savaime, tačiau apie 50 – 85 proc. suaugusiųjų suserga lėtiniu VHC arba lieka viruso nešiotojais. Kadangi lėtinė infekcija tęsiasi pirmaisiais 10 – 20 metų užmaskuota forma, VHC nešiotojai dažniausiai neturi jokių nusiskundimų ir nejaučia arba jaučia nežymius ligos simptomus. Praėjus po užsikrėtimo 20 metų, tik 10 – 20 proc. ligonių pasveiksta savaime; 30 proc. užsikrėtusiųjų per 20 – 30 metų išsivysto kepenų cirozė.

Sergantys lėtiniu virusiniu hepatitu C ar hepatito C viruso nešiotojai turi būti stebimi ir konsultuojami gydytojo, būtina reguliariai atlikti kepenų funkcinius ir kitus tyrimus.

Nuo kitų metų – Hepatito registras

Portalas Lrytas.lt primena, kad šalyje nuo kitų metų įsigalios Seimo priimtos Kraujo donorystės ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymų pataisos, kuriomis sugriežtinta asmenų, pageidaujančių duoti kraujo ar jo sudėtinių dalių, atrankos procedūra. Sergantieji hepatitu bus įtraukiami į registrą.

Lietuvoje hepatito paplitimas tarp donorų yra 17 kartų didesnis nei Lenkijoje ir net 375 kartus didesnis nei Vokietijoje. Lietuvoje hepatitu B gali būti užsikrėtę apie 50 000 žmonių, hepatitu C – apie 100 000 žmonių. Kiekvienais metais Lietuvoje registruojama per 300 susirgimų virusiniais B ir C hepatitais. Didelė dalis sergančiųjų identifikuojama Kraujo donorystės įstaigose kraujo donorystės proceso metu. Užkrečiamų ligų specialistai teigia, kad sergančiųjų virusiniais hepatitais populiacija gali būti gerokai didesnė, todėl hepatitų B ir C paplitimas galimai kelia pavojų visuomenės sveikatai.

Parengta pagal ULAC informaciją. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.