„Keliauti į ligoninę, nes prasidėjo gimdymas, turėtų būti nuostabi patirtis. Deja, atsitiko priešingai ir mano gyvenimas subyrėjo į šipulius. Visuomet buvau aktyvi mama, kartu su vaikais bėgiojanti sode, o tapau visiška priešingybe.
Gali būti, kad niekada nebegalėsiu su vaikais bėgioti, o galbūt net ir stovėti. Joks žmogus neturėtų patirti tokių išgyvenimų, ypač, kai jų buvo galima nesunkiai išvengti“, – su realybe negalėjo susitaikyti motina.
Šiuo metu Ellos advokatas ruošia bylą prieš Torbėjaus ir Pietų Devono sveikatos priežiūros fondą (Torbay and South Devon NHS Foundation Trust).
Ianą moteris sutiko 2005 metais. Tuo metu su buvusiu vaikinu ji jau buvo susilaukusi dukters, tačiau tai nesutrukdė naujiems santykiams. Pora susilaukė 6 vaikų ir, praėjus vos 8 mėnesiams po 7-ojo vaiko gimimo, Ella vėl pastojo.
„Buvau devintame danguje. Dievinu būti mama ir leisti laiką su savo vaikais, o Ianas – nuostabus tėtis, todėl negalėjome atsidžiaugti sužinoję, kad likimas mus dar kartą apdovanojo. Kai kurie aplinkiniai manė, kad išprotėjome, tačiau jaučiausi lyg galėčiau tai daryti be sustojimo.
Vis dėlto, sulaukus 20 nėštumo savaitės, ginekologė mane įspėjo, jog mano placenta yra žemoje padėtyje. Tą pačią dieną sužinojome ir tai, kad laukiuosi mergaitės“, – pasakojo moteris.
Žemai prisitvirtinusi placenta, geriau žinoma placentos pirmeigos vardu, yra viena sunkiausių nėštumo komplikacijų, galinčių sukelti kraujavimą bet kuriuo nėštumo metu bei sukeliančių stiprų kraujavimą gimdant. Neprižiūrint gimdyvės sveikatos, ši patologija gali sukelti labai rimtų problemų gimdymo metu.
Siekiant sumažinti riziką nukraujuoti, gimdyvei paprastai daromas cezario pjūvis. Ši operacija Ellai buvo atlikta septintą kartą.
„Sužinojusi, kad man teks daryti operaciją, nesijaudinau. Po to, kai visi mano ir Iano vaikai gimė būtent tokiu būdu, cezario pjūvis manęs nebegąsdino. Jaučiausi savotiška šios srities profesionalė, be to, tiek aš, tiek duktė jautėmės gerai.
Tik 36-ąją nėštumo savaitę staiga ėmiau kraujuoti. Nuvykus į ligoninę, gydytojai mane įspėjo, kad atėjo metas gimdyti. Visiškai nesijaudinau ir prieš narkozę Ianui pasakiau, kad negaliu sulaukti akimirkos, kai išvysiu mūsų mažylę.
Gimusi naujagimė svėrė 2,7 kg ir atrodė sveika, tačiau praėjus pusvalandžiui nuo procedūros pradžios ėmiau smarkiai kraujuoti. Iš viso netekau 6 litrų kraujo“, – susijaudinusi pasakojo neseniai 8 vaiką pagimdžiusi moteris.
Šios komplikacijos kilo dėl priaugusios placentos, būdingos moterims, gimdžiusioms cezario pjūvio metu. Paprastai ji priauga pjūvio rando vietoje ir smarkiai padidina nukraujavimo riziką. Siekdami išgelbėti Ellos gyvybę, medikai atliko 5 kraujo perpylimus.
Vėliau moteriai buvo dirbtiniu būdu sukelta koma ir pacientė buvo perkelta į intensyvios terapijos skyrių, kur 24 h medikai atidžiai prižiūrėjo jos būklę. Neretai nuo priaugusios placentos kenčiančioms gimdyvėms atsiranda kraujo krešulių, taigi atsakinga priežiūra yra būtina siekiant išsaugoti moterų gyvybes.
„Puikiai žinau, kad priaugus placentai smarkiai padidėja krešulių rizika. Vis dėlto, medikai pamiršo prižiūrėti mano būklę ir praėjo net 6 valandos iki pirmosios apžiūros, tuo metu jau buvo sutrikusi kraujotaka ir kraujas nebepratekėjo į kojas.
Audiniai ėmė mirti ir gaminti mirtinai pavojingus toksinus, taigi, nepaisant dviejų chirurgų siekio atstatyti kraujotaką galūnėse, jas teko amputuoti. Žinoma, jie paklausė mano vyro sutikimo, kuris, nors ir negalėjo patikėti tuo, kas vyksta, gydytojų paprašė daryti viską, kas išsaugotų mano gyvybę.
Kai praėjus 5 paroms pagaliau atsibudau, maniau, kad pabundu iš narkozės ir tikėjausi, kad man iš karto bus paduota duktė. Deja, užuot patyrusi gimimo stebuklą, sužinojau, kad nuo jos gimimo praėjo jau 5 paros, o aš netekau abiejų galūnių.
Kai man pagaliau padavė dukrą, ėmiau suvokti, kokia ribota ateitis manęs laukia. Pradėjau verkti. Ianas mane laikė savo glėbyje ir taip pat negalėjo sutramdyti ašarų. Jautėmės dėkingi, kad turime dar vieną sveiką vaikelį, bet ir sugniuždyti, kad man teko paaukoti dalį savęs“, – išgyvenimais pasidalijo Ella.
Kovo mėnesį Ellai buvo suteiktos dvi valandas trukusios psichologo konsultacijos ir kojų protezai, prie kurių moteris vis dar nepripranta.
„Iš aktyvios mamos staiga tapau nuo vežimėlio priklausančia moterimi. Tai traumavo ne tik mane, bet ir mūsų vaikus. Vienas iš jų negalėjo būti tame pačiame kambaryje, jei galvos nesidengė antklode, vyriausioji dukra ėmė prasčiau mokytis. Vienas iš jų nenori manęs išleisti į ligoninę net ir trumpai apžiūrai, kadangi bijo, jog grįšiu be dar vienos galūnės.
Ši situacija mus paveikė daug stipriau, nei galėtumėte įsivaizduoti. Todėl Ianas nusprendė išsiaiškinti įvykio aplinkybes.
Pagaliau, praėjus 5 mėnesiams mes sulaukėme atsiprašymo. Ligoninė pripažino, kad kojų netekau dėl personalo neapdairumo. Deja, atsiprašymas manęs nepastatys ant mano pėdų. Be to, jokia motina nenorėtų, kad jos vaikai jos vengtų.
Juos gąsdina tai, kaip atrodo mano kojos, arba tai, kas iš jų liko. Taip pat turėjau persikelti miegoti į svetainę, kadangi negaliu naudotis laiptais. Malonu, kad man skyrė psichologo konsultacijas, tačiau tai negrąžins mano ankstesnio gyvenimo“, – guodėsi ji.
Ligoninės spaudos atstovas teigė, kad šiuo metu vyksta nuoseklus tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti nelaimingo įvykio aplinkybes.
„Mes ne tik siekiame ištirti, kas lėmė personalo aplaidumą, bet ir palaikome nuolatinį ryšį su nukentėjusia šeima siekdami užtikrinti, kad jie sulaukia visos naujausios informacijos, susijusios su jų byla“, – tvirtino jis.
Ellos nuotraukas galite išvysti čia.
