Šiuo metu valstybė finansuoja vieną šlapimą sugeriančią
priemonę per dieną asmenims, kurie serga į konkretų sąrašą
įrašytomis ligomis, pavyzdžiui, esant sužalotai centrinei nervų
sistemai, po insulto, sergant išsėtine skleroze.
Tačiau į šį
sąrašą nepatenka prostatos vėžys, Alzheimerio ir Parkinsono ligos
– šie pacientai su šlapimo nelaikymo problema turi tvarkytis
patys.
„Jeigu yra šlapimo nelaikymas, tai šitam žmogui reikia
padėti, ir nesvarbu prie kokios ligos – tai tikrai neturėtų būti
susieta“, – žurnalistams sakė darbo grupės šlapimo
nelaikančių žmonių problemoms spręsti vadovas Zdislavas
Skvarcianis.
Šiuo metu slaugos priemonėms per metus skiriama daugiau kaip 5
mln. eurų. Priėmus naują tvarką ši suma turėtų gerokai
išaugti.
Anot Z.Skvarcianio, lėšų poreikis ir šaltiniai šiuo
metu yra svarstomi, dėl to tariamasi su Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija.
„Esminis dalykas yra lėšos, iš kur jas paimti. Privalomasis
sveikatos draudimo fondas (PSDF), be abejo, daugiausia dėmesio
kreipia į gydymo aspektą. Nors tai yra medicinos priemonė, bet tai
daugiau socialinis aspektas.
Aš manau, kad prisidėti turėtų visi
– ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija, ir pats pacientas. Reikėtų diferencijuoti ir
pagal sunkumo laipsnį“, – sakė Z.Skvarcianis.
Pasak jo, darbo grupė taip pat artimiausiu metu turėtų
apsispręsti dėl kateterių platesnio skyrimo esant šlapimo
susilaikymui.
Statistika rodo, kad su šlapimo nelaikymo problemomis susiduria
4-8 proc. žmonių.
Šlapimo nelaikymu sergančiais asmenimis besirūpinančios
viešosios įstaigos „Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė
pabrėžė, kad tai ne tik medicininė, bet ir socialinė problema.
Jos teigimu, tyrimai rodo, kad maždaug 3 proc. asmenų dėl šlapimo
nelaikymo negali dirbti.
Birželio 13-17 dienomis yra minima Tarptautinė inkontinencijos
(šlapimo nelaikymo) savaitė.