Terminas „metabolinis sindromas“, dar žinomas kaip „Sindromas X“, atsirado vos prieš 15 metų, kai pasaulyje išplito nutukimo ir diabeto epidemija.
Manoma, kad atsparumas insulinui yra esminis šio sutrikimo ir kai kurių kitų nepageidaujamų metabolinių sutrikimų komponentas.
Šis sindromas, dar vadinamas insulino rezistencijos sindromu, gali kamuoti ir moteris po menopauzės, rūkalius, sėdimąjį darbą dirbančius, piktnaudžiaujančius alkoholiu, miego trūkumą ir nuolatinį stresą patiriančius žmones ir tuos, kurių mityboje itin didelę dalį sudaro angliavandeniai.
Įrodyta, kad metabolinis sindromas net 9–30 kartų padidina riziką susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu, 2–4 kartus – širdies ir kraujagyslių ligomis: arterine hipertenzija, krūtinės angina, patirti miokardo infarktą ar galvos smegenų insultą.
Mirties rizika padidėja 3,5 karto, nes padidėja sergamumas ūminėmis ir lėtinėmis ligomis.
– Kokios šio sindromo atsiradimo priežastys? – paklausėme Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto profesoriaus D.Vasiliausko.
– Pagrindinė – genetinis paveldėjimas. Rizika didėja, jei artimi giminaičiai jaunesniame amžiuje serga ar sirgo antrojo tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ar kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis.
Visų lygių gliukozės netoleravimas yra vienas metabolinio sindromo komponentų, o atsparumas insulinui, manoma, yra pirminis sutrikimas išsivysčiusiame pasaulyje, kur nutukimas yra išplitęs.
Daugelis sergančiųjų antrojo tipo diabetu turi kelis metabolinio sindromo požymius, kurie pirmiausia rodo atsparumo insulinui problemą. Ir priešingai – šalyse, kuriose nutukusių yra mažiau, žmonės dažniau serga antrojo tipo diabetu, susijusiu su insulino trūkumu.
– Ar įmanoma sustabdyti metabolinį sindromą?
– Nors apie 20–30 procentų visų žmonių jau turi šį sutrikimą ir sergamumas šia liga didėja, dar nereiškia, kad ligonis pasmerktas kęsti visas šio sindromo sukeliamas problemas. Pataisyti situaciją įmanoma keičiant gyvenimo būdą ir vartojant tinkamus vaistus.
– Kiek yra svarbi mityba?
– Nuolatinis persivalgymas ir netinkami mitybos įpročiai, kai valgoma gausiai ir riebiai, sukelia didelio laipsnio nutukimą. Tad pirmiausia būtina mažinti kūno svorį, nerūkyti, sportuoti, vengti stresų, o tik po to griebtis vaistų.
Koreguojant mitybą kūno masę galima sumažinti iki 7–10 procentų.
Siekite, kad kūno masės indeksas būtų mažesnis nei 25. Valgykite daugiau vaisių ir daržovių.
Mitybos klausimais galite pasikonsultuoti su dietologu.
Esant gliukozės apykaitos sutrikimams svarbu mažinti suvartojamų paprastųjų angliavandenių kiekį. Tad savo mitybą galima paįvairinti grūdiniais (ypač viso grūdo) patiekalais, mažinti sočiųjų, transriebalų rūgščių (įeinančių į margarino sudėtį) vartojimą.
Patartina vartoti daugiau maisto produktų, kuriuose gausu nesočiųjų riebalų, – saulėgrąžų, sojų, rapsų, linų sėklų aliejaus, šaltųjų jūrų riebiųjų žuvų, pavyzdžiui, skumbrių, lašišų, silkių, upėtakių.
Reikėtų dažniau ruošti maistą garuose, grilyje, orkaitėje. Salotoms nenaudoti riebių padažų, rinktis raugintas pasukas, rūgpienį, obuolių actą, jogurtą.
Taip pat būtina kontroliuoti suvartojamos druskos kiekį. Įprastai maitindamiesi mes gauname apie 10 g druskos per dieną. Nutukusiems, sergantiems arterine hipertenzija ir metaboliniu sindromu tai gali didinti arterinį kraujospūdį ir svorį. Mokslininkai rekomenduoja neviršyti 7–8 g druskos per parą.
Sumažinus druskos vartojimą net trečdaliui sergančiųjų hipertenzija arterinis kraujospūdis sumažėja.
Tad reikėtų vengti patiekalų ar produktų, kuriuose gausu druskos, – rūkytų, sūdytų, konservuotų, taip pat pusgaminių.
Arterinis kraujospūdis taip pat mažėja vartojant daugiau kalio turinčių produktų ar kalio papildų. Kalis yra būtinas geram širdies raumens ir nervų sistemos darbui bei kitoms gyvybinėms funkcijoms palaikyti.
Mitybą galima papildyti žaliomis lapinėmis daržovėmis, lęšiais ir pupelėmis, džiovintais vaisiais. Tik sergantys cukriniu diabetu tai turėtų daryti atsargiai.
Kalio gausu pomidoruose, brokoliuose, cukinijose, grybuose, bulvėse, ypač keptose su lupena, riešutuose ir avokaduose, bananuose ir apelsinuose.
– O kiek gali padėti fizinis aktyvumas?
– 30–40 minučių judėjimo kasdien – tai būtina mūsų organizmui. Fizinis aktyvumas didina gerojo cholesterolio koncentraciją kraujyje iki 40 procentų ir mažina trigliceridų kiekį iki 15 procentų.
Sportuojant deginamos kalorijos, todėl krinta kūno masė. Metabolinio sindromo rizika didėja bėgant metams, tačiau pastaruoju metu šis sutrikimas vis dažniau diagnozuojamas ir jauniems žmonėms, kurie mažai juda. Dauguma profesijų susijusios su sėdimuoju darbu, į jį atvykstama automobiliu.
Šiais laikais per mažai juda net vaikai – buvimą lauke, sportinius žaidimus jiems atstoja televizorius, kompiuteriniai žaidimai.
Labai svarbu, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, matuoti liemens apimtį, sekti kraujo lipidų koncentraciją, siekti, kad kraujospūdis būtų 130/80 mmHg.
Skatina aterosklerozės procesą
Dalia Mitraitė
LSMU Kauno klinikų gydytoja radiologė-echoskopuotoja
„Esant metaboliniam sindromui sutrinka medžiagų apykaita, riebalai kaupiasi kepenyse, ilgainiui jos suriebėja, vystosi jų uždegimas, jam progresuojant gali išsivystyti kepenų fibrozė ir galiausiai cirozė, o tulžies pūslėje ir inkstuose gali formuotis akmenys.
Žmonės, kuriems pasireiškia metabolinis sindromas, dažniau linkę sirgti psoriaze (žvyneline) ir psoriaziniu artritu, juos dažnai naktimis vargina knarkimas, nulemiantis trumpalaikius kvėpavimo sustojimo epizodus, vadinamus miego apnėja. Sergant šia liga pablogėja miego kokybė, dieną juntamas nuovargis, mieguistumas, trinka darbingumas – būna sunku susikoncentruoti, mąstyti.
Padidėjus arteriniam kraujospūdžiui, cholesterolio ir trigliceridų koncentracijai kraujyje ir nutukimui padidėja podagros atsiradimo rizika, nes inkstai nebesugeba iš organizmo pašalinti reikiamo šlapimo rūgšties kiekio.
Pastebėta, kad metabolinis sindromas neigiamai veikia ir reprodukcinę sveikatą. Moterims dažniau nustatomas policistinių kiaušidžių sindromas, kuriam būdinga sutrikusi kiaušidžių funkcija ir cistos kiaušidėse, dėl to sunkiau pastoti, vyrams dvigubai dažniau pasitaiko impotencija. Yra duomenų, kad vyrams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, rizika susirgti prostatos vėžiu padidėja dvigubai.
Metabolinis sindromas taip pat skatina aterosklerozės – kraujagyslių susiaurėjimo proceso progresavimą visų organizmo arterijų sienelėse. Senyvo amžiaus žmonėms greičiau pasireiškia pažintinių funkcijų sutrikimai, vystosi senatvinė demencija.“
Sutrikimą nulemia trys veiksniai
Kad būtų diagnozuotas metabolinis sindromas, pakanka vos trijų iš šių veiksnių:
pilvinis (obuolio tipo) nutukimas, kai vyrų juosmens apimtis yra daugiau kaip 102 cm, moterų – daugiau kaip 88 cm. Pagal naujausias rekomendacijas liemens apimtis vyrams didesnė nei 94 cm, moterims – 80 cm;
gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius yra didesnė nei 6,1 mmol/l;
padidėję kraujo riebalai trigliceridai (daugiau kaip 1,7 mmol/l);
sumažėjęs gerojo cholesterolio (DTL) kiekis: vyrams – mažiau nei 1 mmol/l, moterims – 1,3 mmol/l;
padidėjęs kraujospūdis: didesnis nei 130/85 mmHg.
