Būtent pastaroji dažnai yra supainiojama su „alergija“ laikomu jautrumu temperatūros ar oro pokyčiams. Alergologė Nemira Vaičiulionienė teigia, jog, nors jautrumo aplinkai simptomai gali būti panašūs, tai nėra alergija.
„Į klausimą ar egzistuoja alergija oro kaitai gali būti tik vienas atsakymas – ne. Paprastai tai padidėjusio jautrumo asmenų ar daug kam alergiškų žmonių susigalvota diagnozė. Be abejo, natūralu, kad ypač pastarieji gali sau priskirti dar vieną alergiją, apie kurią yra išgirdę per televiziją ar radiją. Vis dėlto, svarbu, kad ne viskas, ką skaitome, matome ar girdime yra teisybė“, – kalbėjo medikė.
Specialistė mano, kad jautrumas temperatūrų pokyčiams gali būti palaikytas alergija todėl, kad jų simptomai panašūs. Tiek vienu, tiek kitu atveju gali suskystėti nosies sekretas, kilti čiaudulys.
„Iš kambario išėjus į lauką ar atvirkščiai, dažniausiai pasikeičia ir aplinkos temperatūra. Tai ypač akivaizdu žiemos metu, kuomet iš šalčio perėjus į šilto oro pilną kambarį ima bėgti nosis, ar vasarą, kuomet iš vėsaus ofiso yra išeinamą į lauką.
Be abejo, yra tam tikros rizikos grupės, kurioms priklausantys asmenys visa tai patiria stipriau, nei kiti. Tai gali būti dulkėms ar žiedadulkėms alergiški žmonės, kurie išėję į lauką (arba įžengę į patalpą) ir jų įkvėpę gali pamanyti, jog tai – reakcija į oro temperatūros pokyti.
Kiti, taip pat jautriai reaguojantys į aplinką, yra pacientai, sergantys lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, turintys nusilpusius bronchus. Tokiems žmonėms žymesnis temperatūros pasikeitimas sudirgina gleivinę, jiems kyla sunkumų kvėpuoti“, – kalbėjo alergologė.
Specialistė tvirtino, kad kai kurių pacientų būklė gali suprastėti ir keičiantis slėgiui, bet tai kitų ligų pasekmė, o ne alergijos.
„Keičiantis orams, kaupiantis lietui, gali imti spausti krūtinę, darytis sunku kvėpuoti. Vėlgi, tai – ne alergijos simptomai, o silpnų bronchų pasekmė. Taip pat orų kaita gali daryti įtaką senyvo amžiaus žmonių savijautai, pavyzdžiui, kraujospūdžiui.
Visa tai yra natūralu ir baimintis nereikėtų. Žinoma, pravartu žinoti, kaip jaučiasi jūsų organizmas tam tikros temperatūros aplinkoje. Jeigu pacientas žino, kad karštyje jam kyla kraujospūdis, derėtų vengti prastai vėdinamų ar saulei atvirų vietų“, – pasakojo N. Vaičiulionienė.