Atėjo ruduo, valdininkai, matyt, pamiršo buvusios ministrės pažadus. O kol jie mindžikuoja, ligoniai kiekvieną dieną rizikuoja savo gyvybe.
Gyvybei pavojinga būklė
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo prieširdžių virpėjimo kenčia apie 2–3 proc. populiacijos. Vadinasi, Lietuvoje būtų apie 60 tūkst. žmonių, sergančių šia liga. Deja, kiek tiksliai, – nežinome, nes nėra patikimos registracijos.
Prieširdžių virpėjimas vystosi, kai sutrinka elektrinio impulso, kuris priverčia ritmingai susitraukti atskiras širdies dalis, sklidimas. „Tada prieširdžiai susitraukinėja neritmiškai – tankiau nei įprastai. Tai gali būti gyvybei pavojinga būklė“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro II Kardiologijos skyriaus vedėja docentė Birutė Petrauskienė.
Prieširdžių virpėjimas – dažniausias širdies ritmo sutrikimas. Lietuvoje tai viena dažniausių ligų, o, statistikos duomenimis, širdies ligos yra pagrindinė Lietuvos žmonių mirties priežastis – nuo jų miršta kas antras gyventojas. Beje, prieširdžių virpėjimas net du kartus padidina riziką mirti moterims ir pusantro karto vyrams. Liga klastinga, nes ligonis gali nieko bloga nejausti.
Gydytojai teigia, kad didžiausia rizika susirgti prieširdžių virpėjimu yra šešiasdešimtmečiams. O tarp aštuoniasdešimtmečių šia liga serga maždaug kas dešimtas žmogus. Yra netgi apskaičiuota, kad prieširdžių virpėjimą per likusį gyvenimą patirs kas ketvirtas 40-metis.
Maždaug 20–30 proc. ligonių dėl prieširdžių virpėjimo patiria insultą. Taip yra todėl, kad, virpant prieširdžiams, kraujas juose teka lėtai ir sūkuriuoja, dėl to širdyje ima formuotis krešuliai.
Doc. B. Petrauskienė teigia, kad paprastai prieširdžių virpėjimo sukeltas insultas būna sunkesnis nei įvykęs dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, jei trūksta kraujagyslė. Kadangi insultas sunkus, daug išgyvenusių žmonių lieka neįgalūs.
Beje, dėl prieširdžių virpėjimo gali būti pažeistos ne tik smegenys. Krešuliai su kraujo srove gali nukeliauti visur, kur teka arterinis kraujas, – į kojas, rankas, inkstus, blužnį ir užkimšti ten esančias kraujagysles. Neaprūpinami krauju, taigi ir maisto medžiagomis bei deguonimi, organai gali žūti. Ypač pavojinga, jei pažeidžiami inkstai.
Prieširdžių virpėjimą dažniausiai sukelia kitos širdies ligos, tačiau jį gali sukelti ir paprasti dalykai, pavyzdžiui, skysčių trūkumas organizme. Kartais gydytojai net negali nustatyti, kas sukėlė ligą.
Būtini vaistai
Visiems žmonėms, jei dėl prieširdžių virpėjimo sutrinka širdies ritmas, svarbu stengtis jį atkurti. Tačiau tai tik dalis gydymo. Šiems ligoniams gyvybiškai svarbu vartoti kraują skystinančių vaistų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos Širdies aritmijų sektoriaus vadovas profesorius Aras Puodžiukynas teigia, kad krešuliai gali formuotis įvairiai, jei jie formuojasi smulkiosiose kraujagyslėse, tokiems ligoniams reikia vaistų, kurie slopina trombocitų agregaciją, t. y. sulipimą, pavyzdžiui, aspirino. Tačiau jeigu krešuliai formuojasi prieširdžiuose, paskutiniais tyrimais, kurie buvo paskelbti 2014 m., įrodyta, kad aspirinas ir kiti panašūs vaistai nepadeda – vartojant šių vaistų insultą patiria tiek pat žmonių, kiek ir visai nesigydančių.
„Tai savęs apgaudinėjimas. Todėl šių metų Europos kardiologų draugijos rekomendacijose aiškiai parašyta, kad antitrombocitiniai vaistai neturi būti skiriami insulto prevencijai ligoniams, kurie serga prieširdžių virpėjimu. Šiems žmonėms reikia geriamųjų antikoaguliantų“, – tirtina profesorius.
Lietuvos ligoniai gydomi antikoaguliantu varfarinu, kuris buvo sukurtas prieš daugiau kaip 60 metų. Gydytojai kritikuoja šį vaistą.
„Varfariną neprastai sunku „vairuoti“. Ne visi gydytojai gerai išmano jo dozavimo, veikimo greičio, sąveikos su kitais vaistais, maistu ypatumus. Todėl gydytojai labai seniai svajojo apie vaistus, kuriuos būtų paprasta skirti, jie turėtų mažiau sąveikų ir nereikėtų dažnai tikrinti ligonio kraujo. Dabar Europoje yra įteisinti keturi tokie vaistai, Lietuvoje turime tris. Tai – naujieji geriamieji antikoaguliantai. Įrodyta, kad jie veikia ne blogiau nei varfarinas ir nesukelia vargo nei gydytojui, nei ligoniui. Todėl šie vaistai yra patikimesni, ypač jei juos skiria mažiau patyręs gydytojas“, – aiškina prof. A. Puodžiukynas.
Doc. B. Petrauskienė atskleidžia graudžią tiesą: varfarinas apsaugo nuo naujų trombų susidarymo tik tuomet, kai pavyksta pasiekti vadinamąją terapinę, t. y. tam pacientui tinkamą dozę. Jeigu vaistas veikia per silpnai, gali susidaryti krešulys, jeigu per stipriai, – prasidėti kraujavimas. Kiek žmonių patiria tokių komplikacijų, nežinoma, nes dažnai jie nepatenka pas kardiologus. Jeigu, pavyzdžiui, kraujavimas prasideda pilvo organuose, juos gydo gastroenterologai, jei smegenyse – neurologai. „Draugo mama susimušė koją ir pakliuvo pas chirurgus, nes reikėjo operuoti ir pašalinti krešulį“, – pasakoja gydytoja.
Tyrimų, kurie buvo atliekami 2003–2014 m., duomenimis, vidutiniškai Europos gydytojams tik 55 proc. laiko pavyksta išlaikyti terapinę varfarino dozę ligonių organizme. Tai reiškia, kad kitą pusę laiko pacientui išlieka rizika patirti insultą arba nukraujuoti. Todėl prof. A. Puodžiukynas primena, kad Europos kardiologų draugijos rekomendacijose, kurios buvo patvirtintos šiemet rugpjūčio pabaigoje, teigiama, jog nevožtuvinių prieširdžių virpėjimu sergantiems pacientams, kuriems pradedant gydymą gali būti skiriami naujieji geriamieji antikoaguliantai, jie laikomi pranašesniais už vitamino K antagonistus, t. y. varfariną.
Deja, mūsų šalyje kompensuojamas tik varfarinas. Gydytojai jau ne vienerius metus bando įtikinti už vaistų kompensavimą atsakingus valdininkus, bet jie vis skaičiuoja skaičiuoja ir skaičiuoja, kiek kainuos kompensuoti naujuosius antikoaguliantus.
„Bet niekas neskaičiavo, kiek kainuoja kraujo krešėjimo tyrimai, gydytojų konsultacijos, komplikacijų gydymas ir galiausiai neįgalaus žmogaus išlaikymas bei slauga, jei žmogus gydomas varfarinu“, – pastebi doc. B. Petrauskienė.
Gyvena aktyviai
Tai, kad vieno Dzūkijos miesto gyventojas, 74-erių Jonas (vardas pakeistas), serga prieširdžių virpėjimu, jam primena tik kasdien privalomi išgerti vaistai ir periodiniai apsilankymai pas gydytojus. Buvęs didžiulės įmonės vadovas dienas leidžia keliaudamas. Per pastaruosius metus jis buvo Amerikoje, Tailande ir Kambodžoje, po du kartus – Ispanijoje ir Baltarusijoje bei Lenkijoje, o dabar ruošiasi skirsti į Rodo salą.
Bet buvo laikas, kai taip elgtis negalėjo, nes kelis kartus per mėnesį turėdavo eiti į polikliniką ir atlikti kraujo tyrimus. Pagal juos gydytojai taisydavo jam skiriamą varfarino dozę, mat buvo būtina teisingai reguliuoti kraujo krešėjimą. Dabar Jonas beveik užmiršo šiuos tyrimus, nes ėmė vartoti modernius vaistus.
„Keletą kartų tikrinau kraują, ir specialistai man pasakė, kad viskas gerai. Tad nebesuku galvos“, – juokauja pašnekovas. Vis dėlto galvą sukti reikia, nes vaistų tenka pirkti pačiam – naujieji antikoaguliantai, vadinamieji modernūs kraujo krešėjimą reguliuojantys vaistai, nekompensuojami. Jų įsigyti Jonui tai nėra problema, tačiau jis supranta, kad daug žmonių neįstengia to padaryti.
Vyras mano, kad jo širdžiai bus pakenkęs sportas – jaunystėje buvo aistringas dviratininkas. Kadangi medikai griežtai neprižiūrėjo jaunuolio, jis per dideliais krūviais sugadino širdį tiek, kad gydytojai iš viso uždraudė profesionaliai sportuoti.
Nepridėjo sveikatos ir 40 metų vadovavimas didžiulei įmonei. Prasidėjus prieširdžių virpėjimui, jam teko ne tik patirti elektros šoką, kai buvo atkuriamas širdies ritmas, bet ir operaciją – širdies stimuliatorius palaiko ritmą, jei to prireikia.
Jono pavyzdys gali įkvėpti visus prieširdžių virpėjimu sergančius žmones, nes parodo, kad tinkamai gydantis gyventi galima įprastai. Todėl labai svarbu, kad ir reikiami vaistai, ir kitos gydymo priemonės ligoniams būtų prieinamos. Dabar gi sergantiems žmonėms kyla reali grėsmė mirti ar tapti neįgaliems.
