– Iki šiol pasaulio bendruomenė daugiausia kalbėjo apie AIDS ar Ebolos virusą kaip didžiausias grėsmes žmonijos sveikatai. Dabar gi susirūpinta antibiotikams atspariomis bakterijomis. Kodėl?
- Ne taip seniai antibiotikai buvo vieni didžiausių žmonijos gelbėtojų. Pavyzdžiui, padėjo labai veiksmingai kovoti su tuberkulioze, XX amžiaus pradžioje buvusia tikra rykšte ir nusinešusia milijonus gyvybių, tame tarpe ir ne vieną žymų lietuvių menininką. Antibiotikai šią padėtį pakeitė. Dabar viskas vėl keičiasi. Šį kartą į blogąją pusę. Paprastais žodžiais tariant, bakterijos prisitaikė ir daugelis anksčiau efektyvių antibiotikų jų nebeveikia. Skaičiai yra iškalbingi – jau dabar per metus pasaulyje dėl šios priežasties miršta apie 700 000 žmonių, Europos Sąjungoje – 25 tūkst., JAV – 23 tūkst. žmonių. Tuo tarpu Ebolos virusas, apie kurį buvo tiek daug kalbama, iš viso pasaulio mastu nusinešė 21 tūkst. gyvybių.
- Kuriose šalyse dėl antibiotikams atsparių bakterijų miršta daugiausia žmonių?
- Didžiausiais mirtingumas tikriausiai yra Kinijoje ir Indijoje, bet, pavyzdžiui, Kinija statistiką šiuo klausimu laiko valstybės paslaptimi, todėl tikėtina, kad skaičiai pasaulio mastu yra gerokai didesni. Viešai skelbiami ir prieinami yra 114 valstybių statistiniai duomenys, nors Jungtinėse Tautose yra 193 šalys-narės. Beje, net Pasaulio sveikatos organizacija informaciją apie antibiotikams atsparias bakterijas pirmą kartą viešai paskelbė tik 2014 metais, nors žiniasklaidoje ir medikų tarpe apie šią problemą žinoma ir kalbama seniai.
- Kokiu būdu bakterijos tampa atsparios antibiotikams?
- Viena iš priežasčių – neatsakingas antibiotikų vartojimas žemės ūkyje, kuomet gyvuliams, paukščiams, žuvims, maistui naudojamiems jūrų gyviams (pavyzdžiui, krevetėms) sušeriami dideli antibiotikų kiekiai, skatinant spartesnį gyvūnų augimą, siekiant didesnių šia veikla besiverčiančių asmenų ar įmonių pelnų. Antibiotikais papildytais pašarais šeriamų gyvulių mėsa, žuvies ir paukštienos produktai maisto grandinėje atsiduria ant mūsų stalo. Žmonės vartoja antibiotikais prisotintą mėsą, ir tokiu būdu žmogaus organizmas tampa atsparus gydymui antibiotikais.
Kinijoje nėra jokių ribojimų dėl antibiotikų vartojimo žemės ūkyje. Europos Sąjungoje tokie ribojimai yra, ir todėl čia padėtis yra geresnė. Yra ir kiti keliai, kuriais bakterijos tampa atsparios antibiotikams. Dažnas susirgęs griebiasi antibiotikų ir tada, kai be jų būtų galima apsieiti. Negana to, pacientai dažnai nevartoja antibiotikų visą būtiną gydymo kursą, taip sudarydami sąlygas atsirasti šioms pavojingoms bakterijoms, joms mutuoti, išsivystyti taip vadinamoms super bakterijoms, virusams. Šių pavojingų bakterijų plitimą taip pat skatina jomis užkrėstos vandentiekio ir vandenvalos sistemos. Jų jau galima aptikti net ligoninėse ar prieglaudos namuose. Visose srityse reikalingos skubios priemonės. Šiai grėsmei nėra sienų, nes žmonės keliauja, maisto produktai taip pat pervežami iš vienos šalies į kitą. Antimikrobinis atsparumas – pasaulinė problema, todėl ir sprendimai negali apsiriboti vienos šalies ar vienos valstybių sąjungos sienomis.
- Kokie yra būdai sustabdyti antibiotikams atsparių bakterijų plitimą?
- Pirmas ir pats svarbiausias būdas – nustoti be saiko, vaikantis didesnių pelnų kitų bendruomenės narių sveikatos sąskaita, antibiotikais šerti gyvulius, paukščius, žuvis, kurie vartojami maistui. Tačiau žinant, kad antibiotikai skatina gyvūnų augimą, greitu laiku tikėtis ženklesnės sėkmės yra sunku.
Todėl pasaulio bendruomenė turi investuoti į pašarų priedų, galinčių pakeisti antibiotikus, sukūrimą ir gamybą. Antra, visose šalyse, ne tik Europos Sąjungoje, būtina įvesti griežtus reikalavimus ir standartus, reglamentuojančius antibiotikų vartojimą visoje maisto grandinėje. Dar vienas problemos sprendimo būdas – kurti naujos kartos antibiotikus. Tačiau tai kainuoja labai brangiai. Gal būt todėl per pastaruosius tris dešimtmečius, nuo 1987 metų, pasaulyje nebuvo išrastas nė vienas naujas antibiotikas.
- Atrodo, kad tarptautinės organizacijos pagaliau pradeda reaguoti į antibiotikams atsparių bakterijų keliamą grėsmę.
- Taip, problema buvo svarstoma Kinijoje vykusiame G20 šalių viršūnių susitikime rugsėjo pradžioje. G20 susitikimo baigiamajame komunikate vienareikšmiškai sakoma, kad antibiotikams atsparių bakterijų keliamos problemos yra iššūkis ir žmonijos sveikatai, ir ekonomikai. Praėjusią savaitę Niujorke 193 Jungtinių Tautų šalys-narės priėmė deklaraciją dėl antimikrobinio atsparumo ir įsipareigojo kartu imtis šios problemos sprendimo. Šia tema jau anksčiau esu pasisakiusi Lietuvos žiniasklaidoje. Didelį dėmesį jai skiriu ir dirbdama Europos Parlamente.
Šia tema aš ir kai kurie kolegos iš kitų šalių kalbėjome pastarojoje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, kai buvo aptariami G20 susitikimo Kinijoje rezultatai. Kalbėjau apie tai, kad su šios problemos sprendimu negalime delsti, kad būtinos jungtinės ir koordinuotos pastangos jai spręsti: Pasaulio sveikatos organizacija (ang. WHO), JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (ang. UN FAO), Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (ang. OECD), pagaliau visos Jungtinės Tautos (JT), jos Generalinė asamblėja ir, žinoma, Europos Sąjunga (ES). Norint sustabdyti artėjančią katastrofą reikalingos visų valstybių ir tarptautinių organizacijų pastangos. JT rezoliuciją laikau ypač svarbia. Tačiau dar svarbiau, kad viskas nesibaigtų tik rezoliucijomis.
Kalbėjosi Vytautas Raškauskas
