Perspėjo lietuvius: vaistų nuo skausmo vartojimas baigiasi ir mirtimi

Vaistai nuo skausmo arba nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai – vieni populiariausių medikamentų, kurių galime įsigyti vaistinėse be recepto. Tačiau Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas perspėja – jie nėra tokie nekalti, kad galėtume juos gerti saujomis.

Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas perspėja – jie nėra tokie nekalti, kad galėtume juos gerti saujomis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas perspėja – jie nėra tokie nekalti, kad galėtume juos gerti saujomis.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
123rf nuotr.
123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Nov 7, 2016, 8:43 PM, atnaujinta Apr 18, 2017, 2:34 PM

– Šiandien daug kalbama apie atsakingą vaistų vartojimą. Kokia šalies padėtis, kalbant apie nuskausminamųjų vartojimą? Ar esame linkę jais piktnaudžiauti?

– Labai sunku pasakyti, ar visi esame tokie, bet dalis populiacijos labai mėgsta vaistus. Ne paslaptis, kad priešuždegiminiai vaistai nuo skausmo yra labai populiarūs. Taip esame išmokyti nuo seno: šie vaistai ir tarybiniais laikais buvo „valgomi“ saujomis. Tokius pacientus seniai medikai vadindavo „citramonščikais“ arba „tabletčikais“. Tokių pacientų buvo, jų yra ir dabar.

Nuo skausmo yra labai daug vaistų ir anesteziologai, skausmo gydymo specialistai, šeimos gydytojai, neurologai žino, kad skausmo malšinimas turi būti pakopinis. Jei taip nėra, gydymas nėra veiksmingas ir vystosi lėtinis skausmas. Tuomet pats skausmas jau nebėra simptomas ar sindromas. Lėtinis skausmas yra liga. Tam, kad taip nenutiktų, reikia, kad žmonės skausmą malšintų prasmingai ir teisingai.

Pavyzdžiui, turime pacientą po operacijos. Po operaciniu laikotarpiu paprastai jau ligoninėje skiriamas paracetamolis, derinamas su nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais nuo skausmo. Jei pacientas laikosi nurodymų, prideda dar nesteroidinį priešuždegiminį vaistą, jei dar trūksta, pasitaria su gydytoju, kitaip tariant, jei skausmo malšinimas vyksta iš karto ir atsakingai, tai žmogus paprastai lėtinio skausmo išvengia.

Tačiau jei pacientas nesilaiko nurodymų arba jam niekas nepataria, tuomet vystosi lėtinis skausmas ir kyla daug problemų. Toks pacientas pradeda gerti visokius vaistus iš eilės, kas tik pakliūva po ranka. Netvarkingai gydydamiesi jie atsiduria tikroje bėdoje.

Yra dar viena žmonių grupė, kurie taip pat gydosi netvarkingai: tik suskaudo galvą – geria tabletę, tik suskausta inkstų plotą – vėl geria tabletę. Žinau net tokių atvejų, kai žmogus taip pravaikšto su apendicitu ir pas medikus atsiduria su supūliavusia pilvo plėve.

Žinoma, ne visi lietuviai tokie netvarkingi, vaistų vartojimo klausimu, tačiau yra tam tikrų grupių, kurios, deja, yra linkę piktnaudžiauti.

– Kokių tokių vaistų pavojų neįvertiname? Kokių ligų šių vaistų šalutiniai poveikiai gali sukelti?

– Taigi, apie pirmą pavojų – lėtinio skausmo vystymąsi jau kalbėjome. Tačiau dar svarbu suprasti tai, kad lėtinis skausmas žmogų padaro nelaimingą. Daug kas galvoja, kad lėtinis skausmas yra susijęs su onkologiniais susirgimais. Netiesa. Dažniausiai dominuoja neuropatinis skausmas. Tai reiškia, kad lėtiniu skausmu serga gana sveiki, darbingi žmonės. Tačiau ilgainiui jie vis ieško pagalbos, jos neranda, atsiranda užburtas ratas, galiausiai dėl lėtinio skausmo žmogus tampa neįgalus. Su tokiais pacientais tikrai sunku – gydymas ilgas ir sudėtingas, atsiranda ir psichologinių pokyčių.

Antroji grėsmė – organų pažeidimas. Visi vaistai turi savo šalutinį poveikį. Nors nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai atrodo saugūs: nei numuša spaudimo, nei sutrikdo kvėpavimo, nereikia pamiršti apie šalutinius poveikius. Geriant daug tokių vaistų galimi inkstų, kepenų pažeidimai, gali progresuoti skrandžio opaligė, atsirasti net kraujingų opų, o tai gali baigtis net paciento mirtimi.

Štai kodėl netvarkingas vaistų vartojimas yra labai blogai.

– Kiek parų taip galima kęsti skausmą ir kada dėl skausmo jau reikia kreiptis į medikus?

– Kiekvienas žmogus save pažįsta, jei kažką suskausta ir skausmas tęsiasi, jis, žinoma, išgeria tabletę ir tikisi, kad pasnaudus viskas bus gerai, sveikata pagerės. Tačiau jeigu skausmas žmogų vargina ir kitą dieną, jis vis tiek turėtų pagalvoti apie pašnekesį su šeimos gydytoju. Pradinis bet kokio skausmo gydymas yra kuo puikiausiai suderinamas su šeimos gydytoju. Jie puikiausiai ištiria pacientus ir skiria reikalingų vaistų arba siunčia pas specialistą.

Pavyzdžiui, žmogui skauda šoną ir jis galvoja, kad jį perpūtė. Vieną dieną geria vaistus nuo skausmo. Tačiau gi gali būti, kad žmogui iš tiesų apendicitas. Žmogaus fiziologija lemia tai, kad tokiu atveju skausmas gali būti jaučiamas nugaros dešiniame šone. O gal čia inkstų akmenligė? Jei žmogus nesigydys, jam apendiksas pratrūks. Jei problema su inkstais – gali suprastėti jo funkcija arba gali net išsivystyti sepsis.

Taigi, mes kalbame apie vieną, dvi skausmo dienas, kai galima nesikreipti į gydytoją. Jei skausmas mažėja, žmogus jaučiasi geriau, viskas gerai.

Jei paskaitytumėte vaistų anotacijas, ten yra rašoma, kad jei skausmas trinka 2-4 dienas, reikėtų kreiptis savo šeimos gydytoją.

– Ir tuomet, ko gero, svarbu atkreipti dėmesį į neįprastus skausmus?

– Iš tiesų, jei žmogus jaučia nepakeliamus skausmus, gali įvertinti tą skausmą 10-8 balais. Pavyzdžiui, susuko nugarą. Žinoma, artimieji jam nugarą patrins tepalu, duos vaistų nuo skausmo. Tačiau jei skausmas nemažėja, reikia važiuoti skubios pagalbos į bet kurios ligoninės priėmimo skyrių. Gali būti, kad jokios rimtos ligos nenustatys arba tai bus tiesiog šaknelinis sindromas, žmogus žinos nuo ko skauda. O jei pasirodys, kad skausmas kilo dėl plyšusios aortos? Ar skrandžio plyšimo? Netikėtas skausmas iš tiesų yra ženklas kreiptis pagalbos.

Savarankiškas gydymasis vaistais, kaip jau minėjau, yra labai negeras dalykas, kuris gali „užtušuoti“ pagrindinį susirgimą ir apsunkinti jo diagnostiką.

– Ar vaistai visuomet yra vienintelė priemonė skausmui įveikti?

– Žinoma ne. Yra pacientų, kurie, pavyzdžiui, serga migrena ir puikiai susitvarko be vaistų. Tiesa, ne visiems tinka tie patys metodai ir kai kurie be medikamentų negali susitvarkyti su skausmu.

Tačiau visuomet reikia atminti, kad galima ieškoti alternatyvų, nuo skausmo gali padėti grynas oras, pasivaikščiojimas prieš miegą, nepersivalgymas, vyno atsisakymas.

Visuomet sakau, kad yra labai laimingų žmonių, kuriems po vyno taurės kelias dienas plėšia galvą perpus. Daug blogiau, kai žmogus gali gerti daug ir jam nieko neskauda.

– Jei mes taip nesaikingai vartojame nesteroidinius priešuždegiminius vaistus nuo skausmo, galbūt jie turėtų būti receptiniai?

– Sutinku su tokiu klausimu, tačiau tai labai apkrautų šeimos gydytojus ir nebūtų pakankamai efektinga. Žmonės randa būdų apeiti sistemą, jei pradės vaistus pirkti turguose, neaišku kokius ir iš kur, nebus geriau.

Šiuo atveju vertingesnis būtų švietimas apie lėtinio skausmo vystymąsi. Kai kurie žmonės turi beribį pomėgį gerti vaistus ir ne vien nuo skausmo, lygiai tas pats būna ir su įvairiais papildais. Kartais žmonės geria nereceptinius vaistus net nežinodami kodėl. Kažkas parekomenduoja ir geria.

Reikia labiau klausytis savo organizmo. Daugybė žmonių vartoja vaistus saikingai ir gyvena kur kas sveikiau.

Nesteroidiniai priešuždegiminiaivaistų nuo uždegimo tikrai turi šalutinių poveikių,kuriuos būtina suprasti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.