Dabar vyras įsitikinęs, kad nikotinui atiduota duoklė buvo didžiausia jo gyvenimo klaida, ir ragina jaunimą mesti rūkyti. Ir ne be reikalo – prognozuojama, kad 2030 metais lėtinė obstrukcinė plaučių liga bus trečia mirties priežastis pasaulyje.
Rūkė 30 metų
„Gydytoja turėjo atlikti ne vieną rimtą tyrimą, kol paaiškėjo, kas man yra. Va, dabar jau apie penkiolika metų, kai liga nustatyta.
Visus šiuos metus mane lydi trys inhaliatoriai. Pats vaistų vartojimas didelių nepatogumų nesukelia.
Sloga su šia liga mane kamuoja visus metus. Kada jau artinasi ligos paaštrėjimas, padidėja išskiriamų karkalų kiekis. Jie pradeda slėgti, jauti, kad sunku darosi įkvėpti, trūksta oro, krūtinė reikiamo deguonies kiekio negauna. Plaučiai atsigulus švilpia, karkia“, – patirtimi dalijosi vyras.
Dėl to rytais jis daro specialią mankštą, turi nuolat vartoti daug skysčių. Stanislovas sakė, kad padeda ir darbas.
Kokia ligos priežastis? Vyras įsitikinęs – 30 metų rūkytos cigaretės.
Bara jaunimą
„Tai griekai jaunystės – rūkymas – baisus dalykas. Aš pats bandžiau ieškoti ligos priežasčių ir daktarė mane egzaminavo, abu priėjome prie išvados, kad kaltos cigaretės. Didelę duoklę nikotinui atidaviau... Pakelis per dieną išeidavo ir anais laikais visko būdavo, cigaretės buvo prastos“, – atviravo S.Ladukas.
Vyras pripažino, kad mesti rūkyti buvo labai sunku.
„Pasakyti tiesą? Apie penkerius metus praėjo. Sakydavo mesti trunka mėnesį, du, tris. Tai yra netiesa. Žinoma, gal ne visiems, bet aš išgyvenau: gatvėj eini, kas nors rūko, malonu. Dabar mane nuo šito kvapo purto.
Kai pasižiūri kitą kartą autobusų stotelėj – jaunimas, ypač panelės, daug rūko. Kam to reikia?“ – jaunimą barė buvęs mokytojas.
Pusė sergančiųjų – užkietėję rūkaliai
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytoja pulmonologė Nijolė Vaitkienė paaiškino, kad lėtinė obstrukcinė plaučių liga yra lėtinė progresuojanti liga, kuriai būdinga plaučių obstrukcija, sukeliama kenksmingų dalelių. Deja, nors liga nusineša daug gyvybių, apie ją vis dar stinga informacijos.
„Obstrukcija yra bronchų susiaurėjimas. Žmogus pradeda jausti dusulį. Kadangi dažniau serga rūkaliai, ligos pradžioje nekreipia dėmesio, nes ir taip kosti, skrepliuoja. Dusulys atsiranda vėliau, jiems atrodo, kad tai natūralu ir susiję su rūkymu. Tačiau liga progresuojanti, metai iš metų dusulys stiprėja.
Atsiranda fizinio krūvio blogesnė tolerancija, žmogus dažnai pavėluotai kreipiasi į gydymo įstaigą dėl dusulio“, – pasakojo medikė.
50 procentų sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga yra rūkaliai. Tad rūkymas yra vienas pagrindinių susirgimo rizikos veiksnių.
Susergama ir dėl kenksmingų aplinkos sąlygų
„Kita pusė pacientų yra paveikti aplinkos, tai yra darbo aplinkoje tvyrančių cheminių toksinių medžiagų, dulkių, o ypač su tabako dūmų.
Pasaulyje mirtingumas ir mirštamumas nuo šios ligos didėja kasmet. Prognozė yra tokia, kad 2030 metais lėtinė obstrukcinė plaučių liga bus trečia mirties priežastis pasaulyje. Šiuo metu priskaičiuojama apie 210 milijonų sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga ir tai tik 50 procentų diagnozuotų atvejų“, – įvardijo N.Vaitkienė.
Pasak pulmonologės, ryški tendencija, kad ši liga jaunėja. Nors dažniau serga vyrai, vyresni nei 40 metų ir turintys ne mažesnį nei 10 metų rūkymo stažą, žinoma ir ligos atvejų dar paauglystėje.
Negydoma lėtinė obstrukcinė plaučių liga pažeidžia ne tik plaučius, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemą, kaulų, raumenų sistemas, atsiranda raumenų silpnumas, kauluose osteoporozė, išretėjimas, dėl silpnumo pradedama mažiau judėti, o mažesnis aktyvumas neigiamai paveikia kvėpavimo funkciją.
Tiek jau sergantys šia liga, tiek sveiki asmenys, pasak N.Vaitkienės, darbo aplinkoje turi prašyti respiratorių, tartis su darbdaviu dėl apsaugos. Atidžiai namuose valyti dulkes, net gatvėje, kur kybo smogas, svarbu būti atsargiems. Nežinia, kada plaučiai pradės švilpti, kaip nutiko S.Ladukui.
Pasireiškia bronchito požymiais
Europoje kasmet miršta 200–300 tūkst. lėtine obstrukcine plaučių liga sergančių asmenų. Vėliau ligos paplitimas augo didėjant gyventojų amžiui ir didžiausias buvo tarp 55–64 metų vyrų – sudarė 10,4 proc. Lietuvoje nuo LOPL kasmet miršta apie 1000 žmonių.
Susidaręs uždegimas skatina oksidacinį stresą ir proteazių perteklių. Visa tai lemia plaučių audinio destrukciją. Kvėpavimo takuose kaupiasi gleivės, sutrinka mukociliarinis klirensas.
Kliniškai pasireiškia lėtinio bronchito požymiai: kosulys ir skrepliavimas. Ligai progresuojant, pažeidžiami smulkieji kvėpavimo takai, jų spindis susiaurėja, atsiranda kvėpavimo takų obstrukcija ir pasireiškia pagrindinis ligos simptomas – dusulys.
