Eglė Kaušinė (29 m.) ir jos vyras – dar viena pora iš tų keliasdešimties tūkstančių, kurie jau kelintus metus bando susilaukti savo vaikelio pagalbinio apvaisinimo būdu. Nuotraukoje ji šypsosi, bet moters šypsena slepia didelį skausmą.
Nuo sausio turėjęs įsigalioti modernus Pagalbinio apvaisinimo įstatymas būtų leidęs Eglei ir jos vyrui gydytis Lietuvoje, tačiau dabar pora bus priversta važiuoti į Latviją.
Galimybės įsivaikinti pora taip pat neatmeta – nuo sausio ketina pradėti lankyti kursus ir į savo namus priimti vieną, o gal net du be tėvų likusius vaikus. „Tačiau savo vaikų susilaukti vis tiek norime, o tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, mane šiurpina“, – portalui lrytas.lt pasakojo E.Kaušinė.
Lietuvoje kainos išpūstos
„Mūsų istorija trunka jau 4 metus. Abu esame sveiki, pradžioje neplanavome vaikų, tiesiog gyvenome sau. Kai po metų ar dvejų taip ir nepastojau, pradėjome ieškoti priežasčių.
Galiausiai paaiškėjo, kad vaikų negalime susilaukti dėl nenustatytų priežasčių. Tiesa, prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą vyro tyrimų rezultatai buvo prastoki, bet gydytojai to nesureikšmino, nes tai buvo tik vienas prastesnis rezultatas.
Teoriškai abu galime turėti vaikų, bet praktiškai – laukiame ir vis negalime jų susilaukti“, – atsiduso E.Kaušinė.
Kad galėtų susilaukti vaikelio, jai Lietuvoje jau buvo atliktos 4 stimuliacijos ir 1 intrauterininė inseminacija. Tačiau pagalbinis apvaisinimas praėjusią vasarą – Lenkijoje. Kodėl? – pasiteiravau Eglės.
„Lietuvoje teko lankytis ne vienoje klinikoje. Čia yra specialistų, pas kuriuos tikrai norėtume gydytis ir tai darytume, jei nuo sausio įsigaliotų modernus Pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Tačiau iki tol padarėme sprendimą, kad čia siūlomos ir atliekamos paslaugos nevertos tokiu pinigų.
Procedūrai Lenkijoje su kelione išleidome apie 2800 eurų. Lietuvoje tai mums būtų atsiėję dvigubai brangiau.
Tuomet lyginau ir vaistų kainas. Lenkijoje mums tie patys vaistai atsiėjo 90 eurų, o Lietuvoje už tą pačią ampulę būtų tekę sumokėti 300 eurų“, – apie kainų skirtumus kalbėjo moteris.
Nori rinktis priimtiną procedūrą
Šiuo metu moters su vyru lankosi Vaisingumo asociacijos rengiamuose grupiniuose susitikimuose su psichologe, ruošiasi pavasariui, nes planuoja antrą pagalbinio apvaisinimo procedūrą, ir regis, kad tai bus tikrai ne Lietuvoje. Pora ketina vykti į Latviją.
„Tai, kas vyksta čia, mane šiurpina. Grupė žmonių daro tai, ko patys nesuvokia. Pagalbinio apvaisinimo procedūrą ištverti gana sunku, mat per dieną reikia į pilvą durtis po tris ampules vaistų. Mėlynių neišvengsi niekaip. Ta pati narkozė, po jos visą dieną bloga, paeiti negali. Fiziškai tai labai sunku.
Tad jei procedūros vyktų tik su šaldomomis kiaušialąstėmis ir nepavyktų vieną, antrą kartą, reikėtų daryti daugiau stimuliacijų, vargu ar pasiryžčiau, geriau kreiptis ir atlikti mums priimtiną procedūrą“, – kalbėjo E.Kaušinė.
Moteris įsitikinusi, kad teiginiai, jog embrionų skaičiaus apribojimas ar kiaušialąsčių šaldymas apsaugos moteris, neatitinka realybės.
Žinoma, kiaušialąsčių šaldymas yra vienas variantų. Tačiau liberaliu arba, kaip E.Kaušinė įvardija, moderniu įstatymu siekiama ne skatinti embrionų šaldymą, o išsaugoti teisę pasirinkti.
Ruošiasi įsivaikinti
Dėl įsivaikinimo, E.Kaušinė, kaip jau minėta ir teksto pradžioje, taip pat svarsto, tačiau galimybės susilaukti savų vaikų neatsisako.
„Sutinku, kad įsivaikinti galima, ir kitąmet su vyru ketiname pradėti lankyti kursus. Net ir turėdami biologinių vaikų svarstėme galimybę priglausti vieną ar net du vaikus iš vaikų namų.
Tačiau tų, kurie man paaiškina, kad vietoj pagalbinio apvaisinimo verčiau įsivaikinčiau, visuomet paklausiu: „O kiek iš vaikų namų pasiėmėte jūs?“ Dažniausiai sulaukiu atsakymo, kad nė vieno. Pirmiausia pasiimkite patys, po to siūlykite man“, – rėžė E.Kaušinė.
Keistenybės dėl Kauno medikų rašto
Kalbant apie jau minėtą medikų ir mokslininkų karą, žiniasklaidą pirmadienio rytą pasiekė ir grupės autoritetingų Lietuvos medicinos mokslo profesorių ir daktarų kreipimasis į Seimo narius reiškiant paramą Seime svarstomoms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms.
Kreipimesi Seimo nariams pateikti moksliniai įrodymai, pagrindžiantys kiaušialąsčių šaldymo efektyvumą, kad nereikėtų šaldyti ir naikinti nebereikalingų embrionų. Medikai pritarė žmogaus embriono apsaugos stiprinimui, embriono eksporto iš Lietuvos draudimui taip užkertant kelią Lietuvoje sukurtiems embrionams išvežti į užsienį eksperimentų tikslu.
Dokumentą pasirašė visas būrys Kauno klinikų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) specialistų. Tarp kreipimąsi pasirašiusių akademinės medikų bendruomenės atstovų yra LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos Mikroinvazinės ir plastinės ginekologijos sektoriaus vadovė doc. dr. Dalia Railaitė, akušerė-ginekologė, doc. habil. dr. Dalia Kotryna Baliutavičienė, akušerė-ginekologė, LSMU Histologijos ir embriologijos katedros vedėja prof. habil. dr. Angelija Valančiūtė, LSMU Histologijos ir embriologijos katedros lektorė dr. Jolita Palubinskienė, LSMUL KK Genetikos ir molekulinės patologijos klinikos genetikas, doc. dr. Danielius Serapinas, LSMUL Intensyviosios terapijos klinikos vadovas prof. dr. Vidas Pilvinis, LSMUL Kauno klinikos Vaikų endokrinologijos skyriaus vadovė dr. Edita Jašinskienė, endokrinologas, LSMU Endokrinologijos instituto vyr. m. d., Endokrinologijos klinikos gydytojas dr. Romualdas Tomas Preikša.
Keista, kad visai ką kita girdėjau penktadienį kalbėdamasi su Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadove profesore Rūta Jolanta Nadišauskiene. Tačiau skirtingi specialistai juk gali turėti skirtingas nuomones?
Tačiau dar įdomiau tai, jog Vilniaus universiteto Santariškių klinikų specialistai, paprašyti pakomentuoti išplatintą LSMU ir Kauno klinikų specialistų raštą, pateikė atsakymą, kad kai kurie rašte dėstomi teiginiai stebina.
Įtarimą kelia tai, jog tarp dokumentą pasirašiusių medikų yra kelerius metus nebedirbančiųjų Kauno klinikose, esančių pensijoje arba dirbančių privačiose institucijose.
„Rašte teigiama, kad Lietuva tikrai turi istorinę galimybę sustabdyti medicininės pagalbos tobulėjimą mažiausiai dešimčiai metų (Italijos patirtis tai iliustruoja).
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuva į asistuojamų technologijų traukinį pavėlavo 20 metų, Lietuvoje nėra universitetinių centrų, plėtojančių mokslinį tiriamąjį darbą, todėl deklaruoti „istorinę galimybę“ pamokyti Europą yra mažų mažiausiai per drąsu“, – atsakyme raštu informavo Santariškių klinikų vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė.
Šiuo metu laukiama ir Vilniaus universiteto Santariškių klinikų generalinio direktoriaus prof. habil. dr. Kęstučio Strupo komentaro.
Tuo metu Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija taip pat išplatino pranešimą, kuriame reiškia susirūpinimą dėl sveikatą žalojančių Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų.
Taip pat pridėta ir embriono nuotrauka, kaip papildoma informacija pamiršusiems ar nežinantiems kaip atrodo embrionas.
Su abiem dokumentais galite susipažinti nuotraukų galerijoje.
