Prancūzijos endobiogenikos ir medicinos draugijos narys, bendrosios praktikos gydytojas Jeanas Christophe’as Charrie (50 m.), viešėjęs Vilniuje, pasakojo, kaip svarbu nustatyti priežastį, dėl kurios susergama.
Prancūzijoje populiarios knygos „Jūsų sveikatai: natūralios priemonės ištisus metus. Gydytojo patarimai visai šeimai“ autorius J.Ch.Charrie džiaugėsi, kad ji išversta į lietuvių kalbą.
Teorinės žinios apie tai, kaip funkcionuoja žmogaus organizmas, ir daug naudingų praktinių patarimų – toks derinys padėjo bendrosios praktikos gydytojui pelnyti prancūzų simpatijas.
Jei nuėjęs į svečius Jeanas randa savo knygą ne lentynoje, o virtuvėje, nenustemba, nes tokie prieskoniai kaip cinamonas – pirmoji pagalba persišaldžius.
– Aprašote įvairius pakaitinius būdus, kaip padėti sau be vaistų. Ar esate prieš sintetinius preparatus?
– Būdamas gydytojas negaliu būti nusiteikęs prieš vaistus. Blogai, jei žmonės gydosi nepasitarę su specialistais. Esu už šeimos medicinos modelį.
Daugelis žmonių painioja dvi sąvokas: „savigyda vaistais“ ir „šeimos medicinos gydymo metodai“.
Vaistai pasižymi efektyvumu ir saugumu, jie turi būti vartojami ekstremaliomis situacijomis. Jų gali skirti tik gydytojas.
Bėda ta, kad šiuolaikinėje medicinoje vis daugiau pasitaiko atvejų, kai medikamentai vartojami nepagrįstai. Jie vis dažniau užima vaistinių augalų vietą.
Kiekvieną priemonę reikia padėti į tokią lentyną, kur jai būtų surasta tinkama vieta.
Vaistiniai augalai reikalingi, kad organizmas galėtų susitvarkyti su iškilusiais sunkumais. Kūno gebėjimas sveikti yra unikalus, neturime trukdyti.
– Nemiga, išsekimas, nuovargis – tai sezoniniai negalavimai, kurie dažniausiai užklumpa rudenį arba žiemą. Kaip įmanoma sau padėti?
– Pirmiausia reikia suprasti, kaip veikia organizmas, o tik tada galima stengtis jam padėti. Organizmas turi prisitaikyti prie įvairių metų laikų.
Jei kalbame apie rudenį, turime suprasti, kad tai metų laikas, kai iš organizmo daug reikalaujama.
Ruduo ateina po vasaros, o vasarą žmogaus organizmas būna ramus. Jam nereikia kovoti su šalčiu, yra daug vaisių, daržovių ir kitokių maisto produktų, kuriuose gausu vitaminų, mikroelementų.
Vasarą būna ilgos dienos, mes lepinamės saulės šviesa, dėl to mums netrūksta energijos, pakilios nuotaikos.
Ruduo – kaip tiltas į žiemą. Tai, kas mums atsitinka rudenį, turi reikšmės, kaip jaučiamės žiemą. Rudenį mes turime stengtis kuo geriau prisitaikyti prie būsimų pokyčių.
Yra dvi organizmo sistemos, pasižyminčios galimybėmis prisitaikyti. Viena jų susijusi su antinksčiais, o kita – su skydliauke.
Nuo skydliaukės veiklos priklauso, kaip bus eikvojama energija.
Skydliaukė veikia kaip organizmo šildytuvas ir kartais gali iškilti sunkumų, kaip užkurti tokią krosnį.
Kai oras per vieną dieną atvėsta 10 laipsnių Celsijaus – tai milžiniškas pokytis ir skydliaukei gali būti sunku prisitaikyti, todėl turime jai padėti.
Dažniausiai tai pasireiškia gerklės uždegimu, lėtiniu nuovargiu, miego sutrikimais.
Visi šie negalavimai būdingi rudeniui.
Skydliaukė taip pat veikia centrinę nervų sistemą, ji turi tiesioginį poveikį nuotaikai, emocinėms būsenoms, psichikai.
– Koks pirmas žingsnis?
– Pateiksiu pavyzdį apie automobilius ir vairuotojus. Įsivaizduokime, kad mūsų kūno struktūra yra kaip automobilio, kurį vairuojame, modelis. Jei žinosime, koks automobilio tipas, galėsime toliau kalbėti apie vairavimo įgūdžius.
Mes negalime pakeisti automobilio, bet galime pakeisti vairuotoją.
Įsigijus sportinį automobilį, reikia patyrusio lenktynininko, tik tada pavyks laimėti ralį. Jei turime sunkvežimį, galime važinėti po laukus. Užsimanę važinėti po laukus lenktynine mašina mes ją tik aplamdysime.
Taip ir su organizmu – jei žinosime savo silpnąsias savybes, rasime geriausią išeitį, todėl nėra vieno patarimo, tinkamo visiems pacientams.
Visi patarimai turi atitikti neurovegetacinę sistemą, taip pat ir endokrininę žmogaus sistemą.
Kai žmogus blogai jaučiasi, jis neturi laiko ir noro atsiversti pirmųjų knygos skyrių ir pradeda vartyti ją nuo galo, kur sudėti receptai.
– Kokios infekcijos užklumpa šaltąjį sezoną?
– Daugelis žmonių šaltuoju metų laiku skundžiasi gerklės peršėjimu, užburkusia nosies gleivine, sloga, sinusitu, ausų uždegimu. Jeigu tokią infekciją turite tik jūs, bet ne jūsų šeimos artimieji ar draugai, su kuriais dažnai susitinkate, tai nėra epideminė infekcija.
Tai – organizmo reakcija į tam tikrų bakterijų pasikeitimą.
Jei taip atsitiko, vadinasi, jūsų antinksčiai ir skydliaukė buvo nepasiruošę.
Verta susimąstyti, kaip maitinatės, ar smarkiai apkraunate kasą.
Dėl neurovegetacinių priežasčių gali streikuoti virškinimas, šį pokytį taip pat pajunta kvėpavimo takai ir plaučiai. Prasideda viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, kuris gali būti virusinės arba bakterinės kilmės.
– Kaip sveikiausia maitintis atšalus orams?
– Norint išvengti peršalimo ligų, reikia atpalaiduoti kasą ir neleisti jai tiek daug dirbti. Siūlyčiau išbraukti iš valgiaraščio riebalus, kepsnius, sunkiai virškinamus patiekalus.
Taip pat būtina mažinti cukraus vartojimą, reikia atsisakyti pieno ir jo produktų, nes juose gausu baltymų. Tai – principai, kurių reikia laikytis norint padėti kasai.
– Ar nuo mitybos priklauso tiek daug dalykų?
– Šaltuoju metu pusryčiams siūlyčiau valgyti avižų dribsnius ar avižinę košę, nes tai stimuliuoja skydliaukę, gerti arbatą su citrina ir cinamonu, nes tai skatina antinksčių darbą.
Laikantis tokios mitybos 8–15 dienų sustiprės organizmas.
Tokie patarimai atrodo paprasti, bet jie pagrįsti ir šiuolaikinės medicinos duomenimis. Mums nebereikia tiek daug cheminių vaistų, ypač antibiotikų.
Daug žmonių pasaulyje miršta dėl vienos priežasties – nebeturime antibiotikų, kurie nugalėtų pavojingas bakterijas. Pasaulyje kasmet blogėja situacija, bet farmacijos pramonei nepavyksta taip greitai sukurti naujų antibiotikų, kurie būtų efektyvūs.
– Ar esate girdėjęs priekaištų, kad tik prikėlėte iš užmaršties senus receptus?
– Viena pastabų ir yra ta, kad šios knygos autoriai nepasakė nieko nauja, kad čia pilna senolių receptų. Kritiškai nusiteikę žmonės dažnai būna neperskaitę pirmo skyriaus arba nesupratę to, ką skaitė.
– Ar jaunystėje jūsų netraukė tokios prestižinės sritys kaip kardiologija ar ginekologija? Šeimos gydytojai neretai jaučiasi tarsi antrarūšiai, nes susiduria su paprasčiausiais negalavimais.
– Šiuolaikinė medicina neretai atrodo kaip mokslas, naikinantis ligos simptomus, o ne priežastis. Žmogus supjaustomas kaip kokia dešrelė, kiekvienam kūno fragmentui gydyti yra atskiras specialistas.
Bet reikia tokio specialisto, kuris aprėptų visumą.
Mes turime puikios medicinos įrangos ir galime taikyti sudėtingus tyrimo metodus, tačiau praradome viziją.
Anksčiau terapeutas buvo globaliai mąstantis gydytojas, tokia nuostata gyvavo tais laikais, kai gyveno mūsų seneliai.
Dabar gydome daug negalavimų, kurie yra jatrogeninės kilmės – sukelti šalutinio medicinos poveikio.
Tai gali būti priežastis, kodėl reikia pakartotinai guldyti pacientus į ligoninę. Tokia praktika baigia sugriauti Prancūzijos sveikatos apsaugos sistemą.
Pavyzdžiui, senyvo amžiaus moteriai reikia keisti klubo sąnarį dėl artrozės ir atlikti operaciją.
Chirurgas viską gerai padaro. Bet atsitinka taip, kad po operacijos ji daug dienų guli lovoje, ir susidaro pragulos.
Tada mes stengiamės panaikinti skausmą.
Bet įmanoma pasielgti ir kitaip – prieš persodinant dirbtinį klubą galime ištirti senolės kraują, įvertinti proteinų kiekį, skirti tinkamą mitybą.
Tik tada, kai sustiprės jos organizmas, verta atlikti sudėtingą operaciją.
Toks principas ne tik padeda išvengti didelių išlaidų, bet ir palengvina gyvenimą pacientui.
Privalome suprasti – bendrosios praktikos gydytojas sugeba atlikti kur kas daugiau, o ne tik įteikti pacientui siuntimą konsultuotis pas kitą specialistą.
Man smagu, kad Lietuvoje yra rengiami endogeninės medicinos mokymai. Baigę šiuos mokymus gydytojai turės jau kitą pasaulėžiūrą.
