Duoti pastabas daugeliui mūsų atrodo nepatogu. Tačiau profesorė A.Pūrienė neslėpė savo praktikoje turėjusi ir tokių atvejų, kai niekas žmogaus neįspėja, neparagina kreiptis į gydytojus netgi matomiausiose burnos vietose ar veide pastebėję atsiradusius didelius pakitimus, žaizdas, dėl kurių galima įtarti vėžį.
Lietuvoje pagal paplitimo dažnį burnos vėžys yra septinta liga, dažniausiai pažeidžianti ne tik burnos, bet ir veido audinius. Chirurgams tenka šalinti didelę burnos audinių, žandikaulių ar veido dalį, todėl toks žmogus tampa ir socialiai pažeidžiamas.
Atkurti veidą – sunku ir brangu, valstybė neturi sistemos ir lėšų kompensuoti visus šiuolaikinius rekonstrukcinius gydymo būdus.
Todėl ypač svarbu nedelsti ir laiku nustatyti klastingą ligą. Jeigu dvi ar tris savaites negyja žaizda burnoje, joje ar gerklėje atsiranda gumbas, net ir neskausminga balta ar raudona dėmė ant dantenų, liežuvio, žandų ar skruostų, šie simptomai turėtų kelti nerimą, kad būtina pasitikrinti sveikatą.
Ligą gali išduoti ir neįprastas kraujavimas, skausmas ar aptirpimas burnoje, skausmas kramtant, ryjant, neįprastas patinimas, pasikeitęs balsas.
Pastebėjus vieną šių pokyčių būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją odontologą ir gauti siuntimą pasikonsultuoti su gydytoju periodontologu, burnos chirurgu ar veido ir žandikaulių chirurgu. Moksliniais tyrimais įrodyta – kuo anksčiau pradedama gydyti onkologinė liga, tuo daugiau vilčių ją išgydyti.
– Kada žmonės dažniausiai kreipiasi į odontologą? – paklausiau profesorės A.Pūrienės.
– Jeigu dantyje atsiranda skylė, kraujuoja dantenos, visi supranta, kad blogai. Bet daugelis žmonių beveik nežino, kad yra ir kitų burnos ligų, net onkologinių, kurių eiga gali būti besimptomė.
Sveikatos apsaugos ministerijoje suburta darbo grupė sukūrė Nacionalinę burnos sveikatos programą, kurios pirmas žingsnis yra nustatyti, kokiomis ligomis ir kaip dažnai serga gyventojai, antras žingsnis – planuoti, kaip gydyti šias ligas.
Šiuo metu Lietuva pagal ėduonies paplitimą užima vieną blogiausių vietų Europos Sąjungoje, nors mūsų valstybė odontologijai skiria nemažai pinigų.
– Kas pirmiausia rūpinasi pacientų sveikata?
– Pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, kur dirba šeimos gydytojas, turi dirbti ne tik gydytojas odontologas, bet ir burnos higienistė.
Jos užduotis – profilaktika. Jei žmogus nori būti sveikas, jis turi mokėti tinkamai prižiūrėti savo dantis.
Dar vienas žingsnis – burnos higienistai turi dirbti visuomenės sveikatos biuruose ir eiti į vaikų darželius, mokyklas mokyti vaikų, kaip valytis dantis. Juk jau mažų vaikų burnose aptinkamas ne vienas ėduonies pažeistas dantis, nustatomos įvairios dantenų ligos.
Jei burnos higienistas vaikščios į vaikų kolektyvus, aplankys neįgaliuosius, įvairių pensionų globotinius, aiškins ir mokys, kaip valytis dantis, būsime sveikesni.
– Kuo Lietuvai naudinga kitų šalių patirtis?
– Tikrai turime iš ko mokytis. Pavyzdžiui, Škotijoje pirmiausia susivienijo jaunos mamos. Augindamos vaikus jos pačios daug ko išmoko.
Turėdamos šiek tiek daugiau laiko ir būdamos pilietiškos jos ėjo mokyti kitų vaikų, kaip reikia valytis dantis. Škotijoje teigiamas proveržis burnos sveikatos srityje įvyko būtent dėl nedirbančių moterų veiklos. Tai – pavyzdys, kiek daug galima nuveikti suvienijus jėgas.
Latvija taip pat daug nuveikė įtraukdama burnos higienistes į burnos ligų prevenciją. Juk profilaktika 50 kartų pigesnė nei gydymas. Pabrangus gydymo technologijoms, šis skirtumas gali būti dar didesnis.
– Ką išduoda blogas kvapas?
– Apie 70–80 procentų tai – ženklas, kad reikia gydyti burną. Dažniausiai žmogus nejaučia savo kvapo. Smirdesį jaučia kiti. Tik artimas žmogus gali paskatinti eiti gydytis, nes viskas, kas burnoje ima irti, gali griūti, pūti ir skleisti nemalonų kvapą.
Burna – rojus mikroorganizmams, nes čia šilta ir drėgna. Dvokių junginių gali susidaryti dėl danties ėduonies, kraujuojančių dantenų, yrant audiniams.
Kartais toks kvapas gali susidaryti dėl ankstesnio nekokybiško dantų gydymo – ypač tada, jei neįmanoma šepetėliu pasiekti vietų, kur kaupiasi burnos mikroorganizmai, skaldantys maisto medžiagas iki dvokių junginių.
– Kodėl planuodami bet kokią sudėtingą operaciją gydytojai ragina pacientus prieš ją apsilankyti pas odontologą?
– Burnoje esantys infekciniai židiniai, pavyzdžiui, komplikuotas ėduonis, neišgydytos periodonto ligos ar pūlinukai, po operacijos gali sukelti rimtų, kartais net gyvybei grėsmingų komplikacijų.
Tyrimai rodo, kad nėščiosios pagimdo anksčiau, jei burnoje lieka infekcinių židinių. Dėl šios priežasties gimsta ir mažesnio svorio naujagimiai. Todėl planuojant nėštumą svarbu išsigydyti dantis.
Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad sunkių ligonių, mirštančių nuo plaučių uždegimo, dažna mirties priežastis – įvairios burnos infekcijos.
Daugelis burnos ligų priklauso išvengiamų ligų grupei. Jei žmogus, net turėdamas polinkį į periodonto ligas, labai kruopščiai valys dantis, laiku atvyks pas burnos higienistę, kuri profesionaliai išvalys dantis, bloga genetika gali neturėti įtakos.
Tai rodo, kad turėdamas polinkį sirgti ėduonimi ir periodonto ligomis žmogus gali jų išvengti ar sirgti lengvesne forma.
O daugelio mūsų požiūris lengvabūdiškas – nusiperkame labai brangų šepetėlį ir manome, kad užtenka jį tik turėti.
Kiti įsigyja dar ir elektrinį šepetėlį, bet nesusimąsto, kad jis pats visko neišvalo.
Turi būti pridėti dantų šepetėlio šereliai, kad būtų valomi ne tik dantys, bet ir masažuojamos dantenos.
Kiekvienas dantis turi penkis paviršius. Visus juos būtina išvalyti, neužtenka tik prabraukti ar dantų pasta laikinai pašalinti nemalonius burnos kvapus.
Dantų valymas yra sudėtinga procedūra – individuali kiekvienam dančiui, ne tik burnai.
– Ką parodė jūsų su studentais atlikti burnos higienos tyrimai?
– Mes tyrėme ketvirto kurso studentus, tarp kurių buvo būsimų medikų, humanitarų, teisininkų, kariūnų. Išvados tokios: geriausiai dantis valė būsimi kariūnai, o prasčiausiai – būsimi medikai.
Pareigingi žmonės geriausiai prižiūri ir savo burną. Jei žmogus nenuvalo minkšto apnašo nuo dantų, jis niekada neturės gražios sveikos burnos.
– Yra tokia nuomonė, kad periodonto ligos neišgydomos, todėl nereikia gydyti.
– Tai neteisingas požiūris. Periodonto liga gingivitas puikiausiai išgydoma, o sunkesnė ligos forma periodontitas gali būti kontroliuojama, sustabdoma. Verta gydytis net nustačius sunkią ligos stadiją – net tada įmanoma pasiekti puikių gydymo rezultatų. Aišku, gydymas bus ilgesnis, reikės atlikti daugiau procedūrų.
Ilgą laiką buvo manoma, kad implantai gali viską pakeisti, todėl nebereikės vargti su nesveikais dantimis. Bet taip neįvyko – implantas niekada nepakeis tikro danties, nes tai – svetimkūnis.
– Kas mūsų didžiausias priešas?
– Tingėjimas, nevalyvumas, manymas, kad valstybė turi viskuo pasirūpinti. Dėl tokio požiūrio visi prašo nemokamų paslaugų, nes sunku įpirkti tikrai nepigų odontologinį gydymą.
Lietuvoje nemokamai gydome asmenis iki 18 metų, taip pat neįgaliuosius, iš dalies kompensuojame pensininkams dantų protezavimą.
Tuo metu Estijoje odontologija seniai tapo privati, nemokamai gydytis gali tik kareiviai ir policininkai. Estai nutarė, kad valstybė neturėtų mokėti už ligas, kurių įmanoma išvengti. Latvijoje taip pat nėra nemokamo odontologinio gydymo.
Žinios apie burnos vėžį – labai menkos
Lietuvoje daugiau nei pusė burnos vėžio atvejų nustatoma jau esant ketvirtai stadijai. Šios ligos paplitimas nemažėja – ji diagnozuojama pernelyg vėlai.
Apklausos rodo, kad žmonėms trūksta žinių apie burnos sveikatą. Žmonės neišsižioja prieš veidrodį ir neapsižiūri burnos, nepastebi arba ignoruoja pirmuosius burnos vėžio požymius – neskausmingą sukietėjimą, opą ar gumbą, kuris nesugyja ilgiau nei 2–3 savaites.
Ilgainiui navikas įauga į audinius, esančius po gleivine, gali pradėti kraujuoti, trukdyti valgyti, kalbėti, ryti ar plačiau išsižioti.
2015 metais buvo apklausti Lietuvos gydytojai odontologai. Paaiškėjo, kad vos pusė gydytojų odontologų taiko savo darbe kokias nors priemones, užkertančias kelią burnos vėžiui.
2016 metais Lietuvoje pirmą kartą vyko Burnos vėžio prevencijos akcija, kurioje dalyvavo keturios didžiausios šalies ligoninės. Buvo patikrinta tūkstantis asmenų – jų žinios apie burnos ligas įvertintos kaip vidutinės ir menkos.
2017 metais vasaris paskelbtas burnos vėžio prevencijos mėnesiu. Baigiamas sudaryti įstaigų, kuriose bus galima tikrintis dėl burnos vėžio, sąrašas.
