BPA daro poveikį endokrininei sistemai, o jo poveikį patiria kone visas pasaulis – pasak Amerikos maisto ir vaistų asociacijos, ištyrus šlapimo mėginius paaiškėjo, kad bene 90 proc. ištirtų žmonių organizmuose buvo aptiktas BPA pėdsakas.
Tyrimas buvo atliktas JAV sostinėje Vašingtone. Jo metu laboratorijose buvo tiriamos pelės. Pastebėta, kad patelių, kurios turėjo kontaktą su BPA jaunikliai buvo atsparesnį apetitą kontroliuojančio hormono leptino poveikiui.
„Mūsų tyrimas parodė, kad prenatalinis susidūrimas su BPA atideda po gimimo vykstantį leptino padidėjimą jauniklių organizmuose, kuris leidžia pelėms greičiau sureaguoti į šį hormoną. BPA negrįžtamai paveikė gyvūnų neurobiologiją, o tai lėmė didesnę nutukimo riziką pasiekus brandą“, – aiškino tyrimo vadovas, Karltono universiteto Neurologijos departamentui atstovaujantis gydytojas Alfonso Abizaidas.
Nuo neigiamo BPA poveikio neapsaugojo ir tai, kad pelėms duotos dozės buvo mažesnės nei yra nustatytos saugiomis. Gimus pelių jaunikliams buvo pastebėta, kad dėl BPA poveikio, jų organizmas leptiną ėmė gaminti dviem dienomis per vėlai. Be to, net ir skyrus leptino terapiją, nutukusios ir nuo BPA poveikio kenčiančios pelės daug sunkiau metė antsvorį, nei tos, kurios nuo šio chemikalo buvo saugojamos.
„Šis tyrimas pagilina mūsų žinias apie tai, kaip BPA gali pakenkti žmogaus endokrininei sistemai ir lemti negrįžtamą, gyvenimo kokybę prastinantį poveikį, todėl labai svarbu, kad žmonės pradėtų labiau domėtis aplinka bei priemonėmis, kurias naudoja kas dieną“, – aiškino mokslininkas.
2016 metų spalį spaudoje taip pat pasirodė tyrimas, kuris teigė, jog plastikiniuose buteliuose yra gausu hormonų pusiausvyrą neigiamai veikiančių chemikalų, o kai kurie iš jų gali sukelti ir tokias ligas kaip vėžį, rasta sąsajų su autizmu, aktyvumo-dėmesio sutrikimu ir sumažėjusiu intelektu (IQ). Pasak tyrėjų, šių medžiagų yra ne tik plastike, bet ir buitinėje chemijoje, todėl vartotojai turėtų būti itin atsargūs ir priemones pasirinkti atsakingai.