Geriausia liežuvį apžiūrėti ryte, nevalgius ir nesivalius dantų, esant geram apšvietimui.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar nėra pakitusi liežuvio spalva, ar neatsirado opelių ar apnašų.
Rytų medicinos specialistai įsitikinę, kad ant liežuvio yra išsidėstę visų organų atitikmenys.
Pats liežuvio galiukas atitinka gerklę, kiek aukščiau – širdis, šonuose – plaučiai.
Dešinė liežuvio pusė atspindi dešinėje išsidėsčiusius vidaus organus, kairė pusė – kairėje.
Padidintas tam tikrų zonų jautrumas ar pakitusi spalva rodys, jog sutrikusi organo, susijusio su ta zona, veikla. Apnašos tose vietose liudys apie uždegiminius procesus.
Jeigu liežuvio kraštuose matyti įsispaudusios dantų žymės – tai rodo, kad žarnynas nepakankamai gerai pasisavina maistą.
Rudos liežuvio apnašos – signalas apie žarnyno ligas. Juodos apnašos liudys tai, kad žmogus labai išsekęs, galimi augliai ar grybelinė liga. Apie širdies ir kraujagyslių ligas praneša melsvas liežuvio atspalvis.
Norint sužinoti, kokia stuburo būklė, reikia žiūrėti į liežuvio vidurio liniją. Jei ji tiesi – viskas gerai, jei kreiva ir matyti įtrūkimų – stuburo būkle reikėtų susirūpinti. Jei apatinė liežuvio dalis yra balsva, tai gali rodyti kepenų, tulžies patologiją.
Gelsvos spalvos apnašos rodo dažnus skrandžio sutrikimus. Storos baltos – maisto susilaikymą žarnyne, pilkokos – padidėjusį rūgštingumą. Paraudęs liežuvio galiukas – silpnos širdies veiklos požymis.
Kartumo pojūtį burnoje dažniausiai sukelia tulžies pūslės, rūgštumo – skrandžio ligos, saldumo – cukrinis diabetas.
Liežuvis greitai reaguoja į vitaminų trūkumą. Pavyzdžiui, paburkęs ir skaisčiai raudonas liežuvis tampa sergant vitamino B12, folinės rūgšties deficito anemija.
Sausas ir apnašomis aplipęs liežuvis rodo, kad žmogus neteko daug skysčių. Taip nutinka vemiant, viduriuojant, prakaituojant, karščiuojant.
Padidėjęs liežuvis gali būti vidaus sekrecijos liaukų ligų požymis.
Sveiko žmogaus liežuvis yra rožinės spalvos, drėgnas, jį dengia skaidrios apnašos. Dėl skonio receptorių jo paviršius yra šiurkštus.
Atminkite, kad nedidelis kiekis skaidrių apnašų nėra ligos požymis. Tačiau svarbu stebėti, ar apnašų nepadaugėjo, ar jos netapo tamsios, tirštos, neatsirado nemalonus kvapas.
