Pirmas pakalbintas Tuskulėnų gatvės 5-ojo namo gyventojas išrėžė: „Karšto vandens dabar nenaudoju.“ Tą patį vėliau prisipažino dar du pensininkai – prausiasi šaltu vandeniu, jo pasišildo ant dujinės viryklės.
Kai nuo legioneliozės mirė Tuskulėnų, K.Ladygos ir Architektų gatvėse gyvenę vilniečiai, kiti ėmė įtariai žiūrėti į plaučių uždegimu ar kitokiu negalavimu besiskundžiantį kaimyną. O kas, jeigu ir į mūsų daugiabutį atkeliavo mirtinas užkratas?
Tačiau medikai ramina sakydami, kad baimė yra psichologinio pobūdžio. Plaučių uždegimo epidemijos mieste tikrai nėra, o baisias kalbas skleidžia pagyvenę vilniečiai, kuriems Legionella bakterijos pavojingiausios.
Sukčiauti tapo įprasta
Tuskulėnų gatvės 5-ajame name gyvenantis Viktoras Tumalavičius karšto vandens čiaupo neatsuka jau daugiau nei savaitę. Po to, kai paaiškėjo, kad daugiabučio karšto vandens sistemose rasta Legionella bakterijų.
„Prikabinėjo skelbimų apie termošoką, bet ar kas nors užtikrino, kad jis sunaikins visas bakterijas? Jeigu iki šiol karšto vandens temperatūra buvo per žema, ir termošoko metu ji bus žemesnė, nei priklauso. Pas mus juk įprasta sukčiauti“, – piktinosi V.Tumalavičius.
Jam baisiausia, kad tas sukčiavimas jau pareikalavo žmonių aukų. Tačiau ar kas nors atsakys už tai? Pensininkas liūdnai lingavo galvą – kažin.
Kiek mokės kitą mėnesį?
Nors pastarosiomis dienomis besibaiminančiųjų naudoti karštą vandenį – ne vienas, kiti vilniečiai džiaugėsi. Esą po termošoko iš čiaupų pagaliau ėmė tekėti iš tiesų karštas vanduo, nes iki šiol jis buvo drungnas. Tai ir sukėlė nelaimę.
Tuskulėnų gatvės 5-ojo namo gyventoja Janina klusniai vykdo šilumos punkto prižiūrėtojų nurodymus. Ji kasdien po kelias minutes laiko atsukusi ne tik karšto, bet ir šalto vandens čiaupus.
„Iš pradžių sakė, kad vandenį reikia leisti mažiausiai 10 minučių, dabar – penkias. Mano bute bent trys karšto vandens čiaupai. Tai kiek aš už tą vandenį mokėsiu?“ – klausė pensininkė.
Kazliškių gatvės 15-ojo namo gyventoja Alina stebėjosi: „Nelaimė įvyko ne dėl gyventojų kaltės, o dar privalome atsukti visus karšto vandens čiaupus ir išleisti tiek daug brangaus vandens? Nors bus nustatytas nelaimės kaltininkas, jis nuostolių tikrai neatlygins.“
Gali išsivirti arbatos
Kai tiktai po kaimynės mirties bendrovė „Adminsta“ ėmėsi priemonių prieš Legionella bakterijas, Janina stebėjosi: iš čiaupų pradėjo tekėti toks vanduo, kad rankų nenulaikysi, o gyvatukas tiesiog degė.
Šeškinės gatvės 11-ajame daugiabutyje gyvenanti Zofija pritarė: „Mūsų name dabar iš čiaupų bėga toks vanduo, kad beveik nekaitinus galima arbatą gerti.“ Ji tvirtino tą patį – anksčiau vanduo nebuvo toks karštas.
Liga sparčiau neplinta
Zofija pažįsta bent keturis kaimynus, kurie neseniai sirgo plaučių uždegimu. Tad gyventojai pradėjo spėlioti: gal ir jų daugiabučio vamzdynuose užsiveisė Legionella bakterijos?
Ozo gatvės 30-ojo namo gyventojai dėl neva padažnėjusių plaučių uždegimo atvejų net kreipėsi į savivaldybę ir labai piktinosi, kad niekas nesuskubo tikrinti, kodėl ši liga plinta.
Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja gydymui Ona Panasenkienė tvirtino, kad plaučių uždegimo atvejų tikrai nepadaugėjo.
„Epidemijos tikrai nėra, o tokias šnekas skatina baimė. Čia reikėtų kalbėti apie psichologines priežastis“, – aiškino O.Panasenkienė.
Pasak jos, susirgti plaučių uždegimu galima ir sausį, ir gegužę.
Turintys rizikos susirgti pneumokokine infekcija poliklinikoje tikrinami profilaktiškai.
Tačiau Alina iš Kazliškių gatvės 15-ojo namo nenurimo: „Kodėl kiekvienas daugiabutis nepatikrinamas dėl taršos Legionella bakterijomis, juk mieste paskelbta ekstremalioji padėtis? Nejaugi tikrinsite tik tada, kai kurį nors gyventoją ištiks nelaimė?“
Šimtas namų – užkrėsti
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis trečiadienį pranešė, kad prevencinis termošokas iki kovo 23-iosios bus atliekamas visuose daugiabučiuose.
„Jūs žinote, kokius pinigus kažkam sukrausite?“ – tą pačią dieną savivaldybės tarybos posėdyje piktinosi Lietuvos laisvės sąjungos narys Algis Čaplikas. Terminės dezinfekcijos metu karšto vandens temperatūra padidinama iki 80 laipsnių.
Kad padėtis rimta, liudija ir daugiau nei tūkstančio daugiabučių karšto vandens tyrimai, kuriuos gyventojai atliko savo iniciatyva. Jų negąsdino ir tai, kad neradus pavojingų bakterijų už tyrimą tektų pakloti po 32 eurus.
Tačiau tyrimai atskleidė, kad net 12,5 procento ištirtų objektų karšto vandens sistemose aptikta Legionella bakterijų.
Vadinasi, per šimto namų vamzdžiuose – pavojingas užkratas. Vien vasarį 24 tyrimai patvirtino, kad vanduo užkrėstas.
Isterija – be reikalo?
Vis dėlto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktoriaus pavaduotojas Raimondas Vaidginas ramino, kad gyventojams nevertėtų panikuoti, – esą po tyrimų tuose daugiabučiuose buvo atliktas termošokas. Be to, bakterijos iš vieno namo į kitą tikrai nemigruoja, mat kiekvienas namas turi atskirą karšto vandens sistemą.
A.Čapliko nuomone, dėl mieste sukeltos isterijos kalta ir savivaldybė, dėl legioneliozės paskelbusi ekstremaliąją padėtį. „Legionella bakterijų vandenyje buvo ir bus. O žmonės leidžia vandenį reikia ar nereikia. Kas už tai atsakys?“ – klausė tarybos narys.
Savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė tikino, kad paskelbti ekstremaliąją padėtį pasiūlė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Jos žodžiais, dar reikia įgyvendinti ne vieną prevencinę priemonę, todėl ekstremalioji padėtis trečiadienį nebuvo atšaukta.
Kaltę vertė ir nevalyvumui
Vis dėlto Janina stebėjosi Tuskulėnų gatvėje gyvenančių kaimynų nevalyvumu.
„Į Vilnių aš persikrausčiau prieš metus. Anksčiau gyvenau Šiauliuose. Labiausiai sostinėje nustebino šunų gausa. Kaimynai augina daugybę keturkojų. Blogiausia, kad, pavedžioję lauke, jie namuose šunis prausia, maudo. Tai kokių bakterijų jie gali prinešti iš gatvės? Be to, šunų plaukai užkemša kanalizacijos vamzdžius“, – skundėsi moteris.
Zofija įsitikinusi, kad dėl legioneliozės protrūkio kaltas ir pačių žmonių taupumas.
„Pensininkai taupo vandenį. Ne viename bute mačiau kriauklėje ar vonioje sustatytus puodus. Atsuka čiaupą, kad vos lašėtų ir skaitiklis nesisuktų. Dėl to vanduo necirkuliuoja vamzdžiuose, dėl to ir visos bėdos“, – aiškino Šeškinės gatvės 11-ojo namo gyventoja.
Tai patvirtino ir O.Panasenkienė – pensininkai karštą vandenį vartoja retai. Ir tai gali būti viena Legionella bakterijų atsiradimo priežasčių.
Moteris tapo taupių kaimynų įkaite
Legioneliozės grėsmę gali sukelti ir pernelyg taupi bendrija. Šeimyniškių gatvėje gyvenanti Audra pasakojo, kad kiekvieną vakarą prieš vidurnaktį jų name išjungiamas karštas vanduo.
Iš čiaupų ima tekėti drungnas vanduo, jo temperatūra siekia tik 30 laipsnių. Prisileidęs tokio vandens vonioje sušalsi. Visą naktį šaltas būna ir gyvatukas, tad ant jo padžiautas drabužis rytą bus šlapias.
Karštas vanduo įjungiamas tik 5–6 valandą ryto. Tai trunka jau keletą metų. Pasipiktinusi Audra mėgino surinkti kaimynų parašus ir pakeisti tvarką, bet pasirašė tik 22 butų gyventojai. Iš viso name – 70 butų.
„Dauguma gyventojų – vyresnio amžiaus žmonės, tad jie nepritarė. Mėginau aiškintis, ar daug sutaupome šitaip išjungdami karštą vandenį. Gavau lentelę, kur viskas surašyta kilovatvalandėmis. O jas pavertus į pinigus per mėnesį kiekvienas butas gal tik kokį eurą sutaupo“, – pasakojo Šeimyniškių gatvės gyventoja, tapusi taupių kaimynų įkaite.
Audra bendrijos pirmininkui priminė apie legioneliozės grėsmę, bet jis atšovė, kad vanduo ištirtas ir jokių bakterijų nerasta.
Ir apskritai jų esą gali pasitaikyti tik dušo galvutėje, kurią kiekvienas privalo profilaktiškai plauti.
Pavojingą užkratą sunaikina karštis
Vilniuje mirė trys žmonės, sirgę legionelioze. Bet tik viena pacientė mirė būtent dėl legionelių sukeltos ligos, o ne papildomų komplikacijų. Kalbėdamas apie užkratą tokius išvedžiojimus pateikė R.Vaidginas.
Dėl bakterijomis užkrėsto vandens į anapilį iškeliavo Tuskulėnų gatvės 5-ojo, K.Ladygos gatvės 3-iojo ir Architektų gatvės 79-ojo namų vyresnio amžiaus gyventojai.
Nei infekuoto vandens spalva, nei kvapas nėra ypatingi. Legionella bakterijos dauginasi 20–50 laipsnių temperatūros vandenyje, o aukštesnėje nei 50 laipsnių temperatūroje gyvuoja, bet nebesidaugina. Pavojingos bakterijos žūsta, kai vandens temperatūra viršija 65 laipsnius.
Legionelioze gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės, bet dažniau – vyresnio. Dažniau legionelioze serga vyrai.
Dėl susilpnėjusio imuniteto didelis pavojus susirgti šia liga yra ligoniams, besigydantiems ligoninėse, atliekant įvairias vandens procedūras.
