Laimei, mokslininkai įsitikinę, kad su vėžiu kovoti yra ne tik įmanoma, bet ir gali būti geriau, nei iki šiol manyta. Tai patvirtino ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) surengtoje konferencijoje dalyvavęs Kembridžo universiteto mokslininkas, gydytojas onkologas Robertas J.Thomasas.
Jis teigė, kad apie 50 proc. visų vėžio atvejų yra sukeliami nesveikos gyvensenos. Kiti 50 proc. – kitų veiksnių, kuriuos suvaldyti sunkiau. Tačiau jeigu įmanoma išvengti kone kas antro ligos atvejo, tai iš tikrųjų verta pabandyti.
Pasiekus remisiją kankina šalutinis poveikis
Šiandieninė medicina sparčiai žengia į priekį, o jos pažanga aiškiai matoma ir tarp vėžio pacientų. Prieš kelias dešimtis metų tikimybė pasiekti krūties vėžio remisiją siekė vos 50 proc. Šiandien, laiku diagnozavus ligą, ji išaugo iki 84 proc.
„Labai dažnai, net ir pasiekus visišką ligos remisiją, pacientas jaučia šalutinį gydymo poveikį. Tai gali būti nuolatinis vidurių užkietėjimas, susilpnėjęs imunitetas, nuovargis, karščio bangos, impotencija, sąnarių skausmas ir kiti.
Šie požymiai dažnai lieka po gydymo chemoterapija ar radioterapija. Be to, tokiems asmenims greičiau auga svoris, o tai sukelia papildomų sveikatos problemų. Vienintelis būdas sukontroliuoti šalutinius požymius ir užkirsti kelią ligos atsinaujinimui – sveikas gyvenimo būdas.
Įrodyta, kad sportas organizme mažina uždegimą, stiprina imunitetą, sumažina padidėjusį insulino bei hormonų testosterono ir estrogeno kiekį. Be to, sportas net 30 proc. sumažina vėžio atsinaujinimo grėsmę ir vyrams gali padėti išsaugoti lytinę funkciją radioterapijos metu“, – kalbėjo jis.
Pacientai gąsdinami be reikalo
Jau ne vienus metus yra kalbama apie tai, kad daug fitoestrogenų turintis maistas sukelia krūties vėžį ar skatina jo vystymąsi. Vis dėlto gydytojas tai paneigė. Pasak R.J.Thomasas, fitoestrogenų turintis maistas ne tik nesukelia vėžio, bet ir gali būti naudingas tiek sveikoms, tiek krūties vėžiu sergančioms moterims, tačiau yra išimčių.
„Buvo atlikti keli skirtingi didelio masto tyrimai, kurie patvirtino, kad krūties vėžiu sergančios moterys tikrai neturėtų vengti fitoestrogenų turinčių maisto produktų. Tačiau reikėtų vengti fitoestrogenų maisto papildų.
Juose yra didelė šio elemento koncentracija, o kadangi fitoestrogenai savo sandara labai primena moteriškus lytinius hormonus, per didelis jų kiekis organizme gali lemti krūties audinio patankėjimą ir paskatinti auglių susidarymą.
Šių elementų gausu linų sėmenyse, sojų produktuose. Jų vartojimas gali užkirsti kelią krūties bei kiaušidžių vėžiui, tačiau tam jie turi būti valgomi natūraliu pavidalu – su maistu“, – teigė gydytojas.
Lietuvos specialistai abejoja
Pasak NVI fitoterapeuto Juozo Ruolios, vienintelės saugios daržovės yra kopūstai (ypač rauginti), kalafiorai ir brokoliai. Jos saugo nuo moteriškojo hormono estrogeno svyravimų. Visais kitais fitoestrogenų turinčiais vaisiais ir daržovėmis piktnaudžiauti nereikėtų, o moterims iš viso reikėtų vengti pakaitinių moteriškų hormonų.
„Šias tris daržoves geriausia vartoti piurė pavidalu, nes tik tokiu būdu yra perlaužiama kiekviena augalo ląstelė. Kramtant yra susmulkinama tik kas penkiašimtoji ląstelė, o vėliau į žarnyną patekusios šios daržovės yra nesuvirškinamos, nes žmogaus žarnyne nėra specialaus fermento.
Tačiau prieš šias daržoves naudojant maistui labai svarbu gerai jas nuplauti. Geriausia dubenyje vandens ištirpinti saują druskos ir tokį patį kiekį sodos. Šiame tirpale daržoves reikėtų palaikyti pusdienį, po to nuskalauti po vėsiu tekančiu vandeniu.
Labai svarbu, kad moterys nepradėtų valgyti visų fitoestrogenų turinčių produktų iš eilės. Yra žinoma, kad granatai yra labai aktyvūs ir netgi gali pakenkti, todėl, norint dideliais kiekiais vartoti kitas daržoves ar vaisius nei kalafiorai, brokoliai ir kopūstai, būtina pasitarti su mediku“, – tvirtino J.Ruolia.
Geriausi produktai – jūsų lentynose
Norint užkirsti kelią vėžio atsiradimui bei vystymuisi labai svarbu užtikrinti gerą mitybą. Pasak R.J.Thomaso, net 30 proc. imuninės sistemos yra žarnyne, todėl netinkama mityba, antibiotikai, žalingi įpročiai daro tiesioginę įtaką organizmo atsakui į užkratą, taigi ir į vėžį.
Pasak mokslininko, labai svarbu vartoti kuo daugiau žaliosios arbatos, tamsiai žalios spalvos daržovių (brokolių, špinatų), ciberžolių, raugintų kopūstų, brokolių, kalafiorų, kefyro, grikių ir t.t. Tačiau būtina įsitikinti, kad tai – ekologiniuose ūkiuose auginti, pesticidais nenupurkšti produktai. Be to, palanku patikrinti, ar jų kilmės šalis nėra smarkiai nuo oro taršos kenčianti valstybė.
Taip pat daržovių nereikėtų pervirti, o tik trumpai termiškai apdoroti, mėsos neperkepti (ypač vengti apdegimų), nevalgyti aukštoje temperatūroje keptų bulvių, vengti cukraus ir visiškai atsisakyti saldžių dribsnių. Iš ryto suvalgytas saldus patiekalas padidina organizmo uždegiminį atsaką, o tai grindžia kelią rimtesnių sveikatos sutrikimų atsiradimui.
Be to, sveikos gyvensenos taisyklių besilaikantys net ir brca1 ir brca2 bei kitas polinkį į vėžį didinančias genų mutacijas turintys asmenys pajuto ypatingą jos naudą.
