Rankų ir kojų tirpimas gali byloti apie vieną itin opią problemą – štai ką turite žinoti

Atrodo, koja – per ilga, nes lipant kliūva. Nemaloniai degina blauzdoje ir pėdoje, tirpsta, o vaistai nuo skausmo nepadeda. Tokius simptomus jaučiantys žmonės sugaišta daug laiko ir aplanko ne vieną mediką, kol sužino diagnozę. Neretai galutinį žodį taria mikrochirurgai, nustatę neįprastos ligos priežastį – periferinio nervo užspaudimą.

Gydytojas M.Minderis priminė, kad nemalonūs pojūčiai kojoje gali būti rimtos ligos pradžia.<br> T.Bauro nuotr.
Gydytojas M.Minderis priminė, kad nemalonūs pojūčiai kojoje gali būti rimtos ligos pradžia.<br> T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 2, 2017, 7:04 PM, atnaujinta May 2, 2017, 7:05 PM

Nedideliame Lietuvos mieste gyvenantis dešimtokas Vaidas daugiau nei pusmetį negalėjo išsivaduoti iš paslaptingo pėdos tirpimo. 

Moksleivis apsilankė pas ne vieną mediką, kol buvo pasiūlyta vykti į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas.

Vaidas – vienas iš daugelio pacientų, kuriuos iš skausmo išvadavo mikrochirurginė operacija.

Pernai rugpjūčio pabaigoje vaikinui sėdint namuose užtirpo dešinė koja. Praėjus net penkioms paroms jam nepalengvėjo, pėda dar labiau nusilpo, ėmė kliūti lipant laiptais.

Moksleiviui buvo atlikti elektrodiagnostiniai tyrimai, taip pat galvos, stuburo ir kojos magnetinio rezonanso tyrimas. Jis buvo gydomas Panevėžio ligoninėje, vėliau – sanatorijoje.

Vaidui buvo skiriami B grupės vitaminai, vaistai nuo skausmo, bet būklė nepagerėjo. Jei reikėdavo atsistoti ant kulnų, sunku būdavo išlaikyti pusiausvyrą.

Praėjus daugiau kaip pusmečiui nuo negalavimų pradžios vaikinui buvo patarta apsilankyti pas mikrochirurgą. Ir šį pavasarį Vilniaus universiteto Santariškių klinikose atlikta mikrochirurginė operacija jo nenuvylė.

Moksleivis dabar drąsiai lipa laiptais, nes nebeliko pėdos tirpimo.

Ieškodama pagalbos dar daugiau laiko sugaišo 36 metų vilnietė Marija. Moterį konsultavo angiochirurgas, traumatologas-ortopedas, neurologas, reabilitologas, bet jos būklė negerėjo.

Tik po dvejų metų buvo nustatyta ligos priežastis.

Marijos vargai prasidėjo dar prieš vaikų gimimą. Ją vargino išsiplėtusios venos, bet medikai siūlė atidėti lazerinę operaciją tol, kol pagimdys vaikus.

2015 metų balandį, kai antram vaikui sukako metai ir jo nebereikėjo maitinti krūtimi, Marija ryžosi venų operacijai. Iš pradžių lazeriu buvo operuojama viena koja, vėliau – kita.

Po šių operacijų sveikstanti moteris atkreipė dėmesį, kad dešinėje kojoje atsirado nemalonių pojūčių. Lipdama laiptais ar sėsdama į automobilį ji mintyse apgalvodavo kiekvieną judesį, kad kuo mažiau tą koją vargintų.

Užsukusi pas angiochirurgą, kuris operavo venas, Marija sužinojo, kad tai gali būti raumens uždegimas.

Jis paragino Mariją apsilankyti pas traumatologą-ortopedą. Šis specialistas tikino, kad nemalonūs pojūčiai greičiausiai susiję su randėjimo procesu. Kadangi sveikimas gali trukti gerą pusmetį, jis siūlė Marijai laukti, kol negalavimai išnyks savaime.

Kai savijauta nepagerėjo, moteris atsidūrė pas neurologą, šis taip pat nerado jokios patologijos – visi refleksai buvo normalūs. Jis išreiškė viltį, kad ateityje viskas susitvarkys, ir nusiuntė Mariją pas reabilitologą.

Procedūros, kurios turėjo stiprinti kojos raumenyną, moteriai nė kiek nepadėjo. Jai toliau skaudėjo išorinę blauzdos dalį, skausmas stiprėjo ilgiau pavaikščiojus. Taip pat buvo sutrikęs dalies pėdos jautrumas.

Bent kartą per savaitę Marija lankydavo gydomąją mankštą, masažą. Moteris dėkinga vienai masažuotojai, kuri atkreipė dėmesį, kad jos dešinė koja pasidarė silpnesnė. Ji ragino Mariją susirasti mikrochirurgą.

Atkėlus pėdą Marijai buvo sunkiau stovėti ant dešinio kulno nei ant kairio. Toks požymis būdingas, kai užspaudžiamas periferinis nervas.

Dėl šeivinio kanalo sindromo Marijai neseniai buvo atlikta mikrochirurginė operacija. Jau kitą parą po jos ligonė galėjo atsistoti, vaikščiojant jos nekamavo skausmas.

„Vienintelis nepatogumas dabar yra tai, kad turiu atsikratyti įpročio mintyse apgalvoti kiekvieną judesį. Kol pavyks perprogramuoti smegenis, praeis šiek tiek laiko“, – juokavo moteris.

Tokiems ligoniams Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytojas medicinos mokslų daktaras Mindaugas Minderis paskyrė daugiau nei 30 metų savo klinikinės praktikos.

Sutikęs gatvėje žmogų, velkantį pėdą, vilnietis gydytojas dažnai nori prieiti ir pasakyti, kad nesikankintų, nes yra būdų, kaip padėti. Jis puikiai žino, kad laiku nenustatytas tunelinis sindromas alina ne tik paciento jėgas, bet ir suvalgo daug sveikatos apsaugos sistemai skirtų lėšų.

Gydytojas M.Minderis prisiminė istoriją vieno statybininko, kuris dėl koją veriančio skausmo ištvėrė dvi stuburo operacijas, bet tai jo kančių nesumažino. 67 metų vyrui taip pat nepadėjo tabletės nuo skausmo.

Net ketverius metus truko kova su lėtiniu skausmu. 

Kai 2013 metais statybininkas pajuto skausmą kojoje, manė, kad šis negalavimas praeis savaime. Miegant ir nejudant skausmas stiprėdavo, tik pamankštinus koją būdavo šiek tiek lengviau.

Vairuodamas automobilį vyras turėdavo sustoti, išlipti ir šiek tiek pavaikščioti. Tik taip jam pavykdavo suvaldyti skausmą.

Prieš trejus metus atvykęs į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas vyras sužinojo, kad dėl šeivinio kanalo užspaudimo būtina operacija.

Buvo paskirta planinės operacijos data. Tačiau padarę magnetinio rezonanso tyrimą neurochirurgai įtikino statybininką, kad negalima delsti, būtina tuoj pat gultis ant operinės stalo dėl stuburo išvaržos. Bet tai jam nepadėjo. 

Vėliau vyrui buvo atlikta antroji stuburo operacija.

„Ką man reikėjo daryti? Sakiau gydytojams: „Pjaukite“, nors per pastaruosius trejus metus skausmai tik stiprėjo“, – apgailestavo vyras.

Šį pavasarį atsibudęs po mikrochirurginės operacijos jis pagaliau pajuto palengvėjimą.

Kas yra tuneliniai sindromai?

Ne vieną dešimtmetį gydytojas M.Minderis operuoja pacientus, kenčiančius dėl periferinio nervo užspaudimo. Norint jiems padėti, reikia tiksliai žinoti, kurioje vietoje užspaustas nervas.

– Kas yra tuneliniai sindromai? – paklausiau gydytojo M.Minderio.

– Nuo galūnių nervų arba periferinių nervų priklauso jutimai ir judesiai. Juos užspaudus, kyla skausmas, tirpsta galūnė, sutrinka judesiai.

Dažniausiai tai įvyksta natūraliai siaurose anatominėse vietose – tuneliuose, todėl tokie pakitimai ir vadinami tuneliniais sindromais arba kompresinėmis neuropatijomis. 

Medicinos literatūroje aprašoma apie 50 tunelinių sindromų.

Ypač daug tunelinių sindromų gali būti rankoje. Šiuos sutrikimus gali lemti net tik sunkus darbas, nuovargis, įvairios traumos ar patempimai.

Muzikos atlikėjai kenčia dėl specifinės rankų padėties ir didelio darbo krūvio. Net miego pozos gali paankstinti tunelinio sindromo atsiradimą.

Riešo kanalo sindromui būdinga, kad naktį kyla deginantis skausmas, tirpsta plaštaka, silpsta jėga. Šią ligą lemia plaštakos anatominė sandara – siauru riešo kanalu eina ne tik vidurinis nervas, bet ir devynios sausgyslės, lenkiančios pirštus.

Plaštaka – darbo įrankis, jai tenka didelis krūvis, o tai sukelia sausgyslių uždegimą, patinimą ir spaudimą kanale. Vienu metu dėl riešo kanalo sindromo buvo apkaltinti net kompiuteriai, bet jie niekuo dėti.

Gydyti riešo kanalo sindromą chirurginiu būdu imta ne taip seniai – nuo 1950 metų, kai amerikiečių gydytojas George’as Phalenas paskelbė apie pirmąsias tris operacijas. Kiti rankų tuneliniai sindromai yra retesni ir painesni nei riešo kanalo sindromas. Jų požymiai nėra tokie aiškūs, todėl pacientai kreipiasi ne tik į neurologus, neurochirurgus ar kardiologus, bet užsuka ir pas otorinolaringologus ir net odontologus.

– Kurioje vietoje gali būti užspausti kojos nervai?

– Kojoje tuneliniai sindromai kur kas retesni – dažniausiai nustatomi šeivinio kanalo ir čiurnos kanalo sindromai. Šeivinis nervas gali būti spaudžiamas po raumeniu, žemiau kelio. Čiurnos kanale šalia vidinės kulkšnies gali būti spaudžiamas blauzdinis nervas.

Kadangi čiurnos kanalu kartu su nervu eina ir sausgyslės, negalavimai panašūs į riešo kanalo sindromą: naktimis žadina deginantys pėdos skausmai ir tirpimas. Pabudęs žmogus judina, trina, masažuoja pėdas, nuleidžia jas nuo lovos. Pavaikščiojus jam palengvėja.

Kita vertus, dėl kojos jutimo ir judesių sutrikimų dažnai kaltas būna ir stuburas. Dideli krūviai sukelia juosmens pakitimus, osteochondrozę, tarpslankstelines išvaržas ir nervų šaknelių spaudimą – radikulopatijas.

– Ką reikia žinoti apie šeivinio kanalo sindromą?

– Kartais priežastis būna tokia paprasta, kad jos neįtaria nei pacientas, nei gydytojas. Pėda krypteli į išorę, patempiamas raumuo, po kuriuo eina šeivinis nervas.

Per parą ar dvi raumuo paburksta, ima spausti nervą. Nusilpsta pėda, būna sunku pakelti pirštus į viršų. Kartais pėda nukąra. Su kiekvienu žingsniu koją reikia kelti vis aukščiau, nes ji tampa „per ilga“.

Sindromas gali išsivystyti ir dėl sumušimų, lūžių, chirurginių įsikišimų.

Liga gali pasireikšti ir netipiškai, pavyzdžiui, judesiai nesutrikę, o skausmas sklinda nuo kelio išorine blauzdos puse iki pėdos. Tokiu atveju sunku nustatyti tikrąją diagnozę.

– Kiek būna naudingi tyrimo metodai?

– Ieškant tunelinių sindromų skausmo priežasties naudojama elektrodiagnostika, ultragarsas, magnetinis rezonansas.

Kartais nežymūs ir objektyviai neapčiuopiami nervo pakitimai gali sukelti didelius skausmus. Sprendimai, padaryti remiantis vien tyrimais, gali būti neteisingi.

Kur kas daugiau naudos suteikia kruopščiai surinkti paciento nusiskundimai. Tad patarčiau pradėti ne nuo instrumentinių tyrimų, o nuo specialisto konsultacijos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.