Prieš keletą metų panašų metodą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medikai ėmė taikyti gydydami viduriuojančius pacientus, kuriems nepadeda net antibiotikai.
Nuo seno kai kuriose tautose buvo žinomas išmatų persodinimas kaip liaudies medicinos būdas. Oficialiai medicinoje šis metodas buvo įteisintas 2013 metais, kai JAV buvo pritarta šiai procedūrai kaip efektyviam būdui gydant viduriavimą.
Išmatos, paimtos iš donorų, reikalingos gydant žmones, užsikrėtusius pavojinga ir antibiotikams atsparia Clostridium difficile (C.difficile) bakterija. Dėl tokios ligos kasmet vien JAV į ligonines paguldoma per 250 tūkstančių žmonių, o apie 14 tūkstančių jų miršta.
Šia liga dažnai susergama dėl ilgo antibiotikų vartojimo. Kai ligonio organizmas nesugeba kovoti su infekcija, įprasti gydymo būdai tampa bevaisiai.
Paaiškėjo, kad geriausias metodas gydyti C.difficile infekcijas yra išmatų persodinimas.
– Kodėl medikų dėmesys nukrypo į donoro išmatas? – paklausiau medicinos mokslų daktaro V.Urbono.
– Išmatas persodinti sugalvota kur kas vėliau nei žarnas. Žarnų transplantacija nepateisino lūkesčių.
Iš visų transplantacijos rūšių žarnyno persodinimas vertinamas prasčiausiai. Persodintos donoro žarnos sunkiai prigyja – tokia tikimybė siekia ne daugiau kaip 60–70 procentų.
Vaikų ligoninėje donoro išmatos buvo persodintos nepilnamečiui, sergančiam autizmu, bet ne viduriavimu.
Gali kilti klausimų, koks yra ryšys tarp raidos sutrikimo – autizmo ir žarnyno bakterijų, kurių aptinkama išmatose.
Bakterijų pasaulis sudėtingas, jos ne tik įsikuria žarnyne ir bombarduoja epitelio ląsteles. Bakterijos dalyvauja virškinime, nes perdirba suvalgytą maistą į tam tikras medžiagas – tiek į dujas, tiek į skystas medžiagas.
Apie keturis penktadalius šių medžiagų puikiai įsiskverbia pro žarnos sienelę į kraują ir yra išnešiojamos po visą organizmą.
Kaip pavyzdys galėtų būti laimės hormonu vadinamas serotoninas. Yra žinoma, kad apie 95 procentus serotonino yra gaminama žarnyne, o tik 5 procentai – smegenyse ir kituose žmogaus organuose.
Serotoninas – ne vienintelė biologiškai svarbi medžiaga, kuri gaminama žarnyne. Tokių medžiagų yra daugiau.
– Kaip vidurių užkietėjimas atsiliepia vaiko sveikatai?
– Mažylius auginančios mamos puikiai žino, kad užkietėjus viduriams vaikas darosi irzlus, nerimastingas.
Jeigu vidurių užkietėjimas trunka ne vieną dieną, vaikui dingsta apetitas, jis nustoja valgyti. Jam gali neskaudėti pilvo, bet prasta savijauta bus susijusi su intoksikacija – su tomis medžiagomis, kurios gaminasi žarnyne.
Kuo vidurių užkietėjimas ilgiau trunka, tuo didesni būna sveikatos sutrikimai.
Žarnyne gaminasi labai daug medžiagų, kurios veikia ne tik virškinimą, bet ir kitų organų veiklą.
Yra žinoma, kad žarnyno veikla susijusi su psichikos sveikata, smegenų veikla. Ne veltui yra atrasta nauja probiotikų klasė, kuri vadinama psichobiotikais.
Tai – bakterijos, kurios daro įtaką žmogaus psichikai.
– Kuo gali būti naudingos donoro išmatos?
– Žarnynas – fabrikas, kur gaminama daug įvairių medžiagų. Mes persodinome išmatas, bet ne žarnyno bakterijas, kurios dar vadinamos mikrobiota. Anksčiau tai buvo vadinama mikroflora.
Mikrobiota – tai gyvos išgrynintos bakterijos. Persodindami išmatas persodiname ne tik donoro bakterijas, bet ir jų apykaitos produktus, kurie ne mažiau svarbūs nei pačios bakterijos.
Dėl šios priežasties pasaulyje prigijo naujos procedūros pavadinimas – išmatų transplantacija. Medicinos literatūroje nemažai rašoma apie tai, kad geresnę mikrobiotą turintys pacientai kur kas greičiau atsigauna po insulto, greičiau sveiksta jų nervų sistema.
Aprašomi netgi tokie atvejai, kurie rodo, kad išmatų persodinimas turi teigiamą įtaką, jei dėl kepenų ligos išsivysto smegenų pažeidimai.
Ne sykį pastebėta, kad persodinus donoro išmatas teigiamas poveikis išlieka ne tik žarnynui, bet ir kitiems organams.
Tai atveria naujas galimybes gydant ligonius, kuriuos vargina ne tik viduriavimas, bet ir kitos bėdos, pavyzdžiui, dėl sutrikusios kepenų veiklos išsivysčiusi encefalopatija, autizmas, įvairios uždegiminės žarnyno ligos.
– Kada paaiškės, ar naujas gydymo metodas padėjo autizmu sergančiam vaikui?
– Mes ilgai ruošėmės, kol pavyko pirmą kartą atlikti tokią procedūrą. Reikėjo numatyti daug įvairių organizacinių dalykų, pavyzdžiui, sudaryti planą, kaip ištirti išmatų donorą, kad nepersodintume to, ko nereikia.
Reikėjo apgalvoti, kaip paruošti ligonį, kuris gaus donoro išmatų. Džiugu, kad sergančio autizmu vaiko motina pritarė šiam metodui. Ji daug domėjosi šiuo gydymo būdu. Esu jai dėkingas už palaikymą, nes išmatų persodinimas – dar naujas dalykas šalies medicinoje.
Remiantis medicinos literatūra, viskas turėtų būti gerai.
– Kokio amžiaus vaikams palankiausia persodinti išmatas?
– Jei išmatas būtina persodinti dėl viduriavimo, nekyla tokių klausimų.
Dėl pavojingos C.difficile bakterijos išsivystęs viduriavimas yra sunkiai gydomas, nepadeda net antibiotikai, todėl išmatas galima persodinti bet kuriame amžiuje, nors dažniausiai dėl šios ligos kenčia suaugusieji.
Nustačius autizmą taip pat gali būti taikomas išmatų persodinimas. Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje daugės atvejų, kai nuo autizmo kenčiantis vaikas bus gydomas persodinant išmatas. Manau, esame teisingame kelyje.
Galbūt mes neišgydysime autizmo, bet palengvinsime tokių vaikų dalią, padėsime jiems geriau prisitaikyti prie aplinkos.
– Kaip dažnai tokią procedūrą reikėtų kartoti?
– Išmatų persodinimas nėra vienkartinė procedūra, ją būtina kartoti. Yra duomenų, kad persodinti išmatas reikia bent keletą dienų iš eilės, gal net tęsti tokias procedūras visą savaitę. Taip pat yra nuomonių, kad tai reikia atlikti kur kas rečiau.
Pasaulyje yra įvairių šios procedūros aprašymo protokolų, todėl niekas dar negali atsakyti, kuris iš jų geriausias.
Mes pradėjome taikyti šį metodą turėdami vilties padėti sunkiai sergantiems vaikams. Persodinti išmatas saugu, ši procedūra neturi šalutinio poveikio, ji nežaloja vaiko organizmo. Tai nėra ir brangu.
– Ką tėvams reikia žinoti apie tai, kodėl vaikams užkietėja viduriai?
– Užkietėję viduriai – dažnas sutrikimas vaikams iki 10 metų. Jei dėl karščiavimo vaikas nesituština tris ar keturias dienas, jei dėl ko nors išsigando, jis gali nuolat skųstis užkietėjusiais viduriais.
Vidurių užkietėjimas vaikams ir suaugusiesiems kyla dėl skirtingų priežasčių.
Yra pastebėta, kad vaikai dažniausiai kenčia nuo vidurių užkietėjimo dėl baimės tuštintis – tai psichologinės kilmės sutrikimas. Tokiu atveju skiriame vaistų, minkštinančių vidurius, tai slopina baimę tuštintis.
O kartais užtenka, kad vaikas vaistų pavartotų kelias dienas ar savaitę, o kai kuriems šiuos medikamentus reikia vartoti metus ir ilgiau.
Bėda ta, kad vidurių užkietėjimą lydi daug mitų. Pavyzdžiui, manoma, kad šį negalavimą gali sukelti maistinių skaidulų trūkumas. Kita vertus, žinome, kad nuo vidurių užkietėjimo kenčia net vegetarai, kurie valgo daug daržovių.
Nedaug naudos davė požiūris, kad norint išvengti vidurių užkietėjimo reikia gerti daug vandens. Vandens reikia gerti tiek, kiek norisi.
– Kokią įtaką gali turėti apsigimimai?
– Tėvams nereikėtų panikuoti, kad dėl vaiko vidurių užkietėjimo kaltas koks nors žarnyno defektas. Tokie negalavimai, pavyzdžiui, nervinių ląstelių stoka žarnyne, yra reti, kasmet šalyje nustatomi vos keliems vaikams.
Mano praktikoje buvo net tokių atvejų, kai sunerimę dėl paauglės sveikatos tėvai ėmė ieškoti vėžio. Nepilnametei buvo atlikta daug nereikalingų sudėtingų tyrimų.
Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi būdingų ligų, todėl labai svarbu, kad mažamečius gydytų vaikų gastroenterologai. Jei vaikui skauda pilvą, dar nereiškia, kad jam yra auglys.
Donoro bakterijos išgelbėjo ligonį nuo viduriavimo
2015 metais Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje sėkmingai atlikta pirmoji Baltijos šalyse žarnyno mikrobiotos transplantavimo procedūra. Pirmuoju pacientu tapo 55-erių vyras, sirgęs sunkiu žarnyno uždegimu.
Ligoniui skirti antibiotikai buvo neveiksmingi, nes ligą sukėlusi C.difficile bakterija buvo atspari antibakteriniams vaistams. Šiai infekcijai būdingas dažnas viduriavimas, aukšta temperatūra, pilvo skausmai.
Mikrobiotos persodinimas iš sveiko žmogaus į kito asmens plonąją žarną yra vienas veiksmingiausių tokios infekcijos gydymo būdų. Procedūros metu per zondą į plonąjį žarnyną ligoniui buvo perkelta specialiai paruošta donoro mikroflora.
„Praėjus trims dienoms po procedūros pacientui išnyko viduriavimas, karščiavimas, normalizavosi uždegimo rodmenys, o po savaitės jis visiškai pasveiko“, – pasakojo procedūrą atlikęs gydytojas Juozas Kupčinskas.
