Psichologinė parama ypač svarbi žmogui, kurio šeimoje yra sunkus ligonis. Neretai slaugantysis morališkai palūžta kur kas anksčiau nei pats ligonis.
– Neišgydamos neurologinės ligos užklumpa tiek jaunus, tiek vyresnio amžiaus žmones. Kuo ypatinga tokių žmonių slauga? – paklausiau A.Droseikienės.
– Jei žmogus serga neišgydoma liga, artimiesiems iškyla įvairių klausimų, kaip jį prižiūrėti.
Jei artimiesiems jau per sunku rūpintis visiškai neįgaliu žmogumi, tuomet jis guldomas į slaugos ligoninę.
– Bet dažnai žmonės nenori išsiskirti su savo artimaisiais. Koks požiūris į slaugą vyrauja mūsų šalyje?
– Paraiškos spręsti medicininių paslaugų teikimo namuose klausimus dažnai stringa savivaldybėje.
Mes aiškiname, kad yra žmonių, kurie prikaustyti prie lovos, o artimieji nenori jų atiduoti į slaugos ligoninę, bet pageidauja, kad slaugytoja 2–3 kartus per savaitę aplankytų juos namuose.
Tačiau kol kas nieko nepasiekėme, nes mums buvo pasakyta, kad, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybėje yra pakankamai slaugytojų. Bet tikrovėje taip nėra.
Kai žmogui nusilpę rankų ir kojų raumenys, jis yra priklausomas nuo kitų, iškyla daug klausimų, pavyzdžiui, kas valgydins, jei visi išeina į darbą, kas jam paduos stiklinę vandens, kas pakeis sauskelnes, nupraus, masažuos, perriš pragulas.
– Ar buvo istorijų, kai sutuoktinis turėjo išeiti iš darbo, kad galėtų prižiūrėti kitą savo pusę?
– Bėda ta, kad sunki liga išskiria šeimas. Tada paliktais sergančiais sutuoktiniais turi rūpintis jų vaikai arba tėvai, kurie dažniausiai būna pensinio amžiaus. Tokia našta – ne jų pečiams.
Po mėnesio ar dviejų jie įsitikina, kad nebegali tempti tokio krūvio. Ir dėl nuovargio, ir dėl to, kad neturi specialių žinių.
Išeitis viena – samdyti slaugytoją. O tokios paslaugos nėra pigios – du apsilankymai per savaitę kainuoja apie 15 eurų.
Slaugytoja užsibūna neilgai. Pavyzdžiui, Kupiškyje privačiai dirbanti slaugytoja gali ligonį masažuoti net valandą, o Vilniuje slaugytoja per dvi valandas užsuka net pas keturis ligonius.
Šių paslaugų nekompensuoja ligonių kasos. Slaugos namuose poreikis labai didelis. Šalyje trūksta net privačiai samdomų slaugytojų.
Apie tokius dalykus kaip speciali mankšta, padedanti stiprinti raumenis, dažniausiai net nekalbama, nes tai nėra pigu.
Parengė Danutė Jonušienė
Ar pasiryžtumėte slaugyti?
Senolių išmintis moko, kad sava našta nesunki. Tačiau rūpintis neįgaliu žmogumi – darbas, kuriam reikia ir fizinių, ir dvasinių jėgų. Ar turite tam reikiamų savybių, sužinosite atlikę šį testą.
1. Ar nuoširdžiai ir rūpestingai išklausote žmogų, pasiguodusį dėl asmeninių rūpesčių?
A. Taip, gana dažnai.
B. Kartais.
C. Beveik niekuomet.
2. Ar esate kantrus?
A. Taip.
B. Greičiausiai.
C. Ne, priešingai.
3. Ar jūsų darbas nukenčia, jei turite asmeninių rūpesčių?
A. Taip, visuomet.
B. Dažniausiai.
C. Ne. Tuomet kaip reta susitelkiu į darbą.
4. Ar žinodamas, ką kitas žmogus ruošiasi pasakyti, ištariate tai vietoj jo?
A. Taip, gana dažnai.
B. Kartais.
C. Beveik niekuomet.
5. Ar sutrinkate, kai turite tarti paskutinį žodį priimant sprendimą?
A. Taip, gana dažnai.
B. Kartais.
C. Beveik niekuomet.
6. Ar užduotis atliekate stropiai, net jei rezultato niekas nepamatys, neįvertins?
A. Tokiems darbams neteikiu daug reikšmės.
B. Visaip pasitaiko.
C. Taip, visuomet.
7. Ar jaučiatės nejaukiai sakydami „ne“?
A. Ne, niekuomet.
B. Nepastebėjau.
C. Taip.
8. Ar graudinatės išgirdę sukrečiančias nepažįstamų žmonių istorijas?
A. Ne.
B. Kartais.
C. Taip.
9. Ar pajutę, kad galėjote užgauti kito žmogaus jausmus, tuoj pat atsiprašote?
A. Nemėgstu atsiprašinėti.
B. Nelygu situacija.
C. Taip, visuomet.
10. Ar prisiverčiate vykdyti nemalonias, bet būtinas užduotis?
A. Beveik niekada.
B. Kartais.
C. Beveik visuomet.
11. Ar bandydami paaiškinti ką nors sudėtinga pasiteiraujate klausytojo, ar jis supranta?
A. Beveik niekada.
B. Kartais.
C. Beveik visada.
12. Ar sugebate greitai nusiraminti po patirto streso?
A. Ne, man reikia nemažai laiko atsigauti.
B. Visaip pasitaiko.
C. Suimu save į rankas kur kas greičiau nei kiti.
13. Kaip elgiatės pamatę kraują, žaizdą?
A. Nusuku akis – man darosi silpna.
B. Ieškau, kas galėtų pagelbėti.
C. Stengiuosi padėti nukentėjusiajam.
13. Kiek jums svarbu padėti kenčiantiems fizinį ar dvasinį skausmą, kai jokio atlygio nežadama?
A. Nesvarbu.
B. Sunku atsakyti.
C. Labai svarbu.
Daugiausia A atsakymų
Nesate tas žmogus, kuriam artimieji ir bičiuliai pirmiausia skambintų papuolę į bėdą. Jūsų gerovė jums kur kas svarbesnė nei kitų. Kantrybė ir bendravimas nesitikint naudos nėra jūsų stipriosios savybės.
Metas susimąstyti, ar atsainiai žvelgdamas į kitų rūpesčius galiausiai pats neliksite be artimųjų paramos ir globos.
Daugiausia B atsakymų
Nors ketinate būti kuo nors naudingas aplinkiniams, norėtumėte padėti, ne visuomet pavyksta. Jums sunkiai sekasi išlaikyti gerus tarpusavio santykius. Įdėkite daugiau pastangų, paskatinkite save prisimindami, kokią įtaką jūsų veiksmai turi aplinkiniams. Tai padės nenuleisti rankų.
Daugiausia C atsakymų
Esate kantrus, linkęs bendrauti, padėti kitiems, nesibodite darbų, kurie atgraso kitus. Žmonės žino, kad į jus galima atsiremti, pasikliauti ištikus negandoms. Būdami greta jie yra saugūs, atsipalaiduoja.
Jūsų veikla sveikintina, tik nepamirškite pasirūpinti savimi.
