Taigi nieko nuostabaus, kad Vokietijoje kasdien užfiksuojama kone tūkstantis naujų susirgimo diabetu atvejų, nors dažnai šiai ligai būtų galima užkirsti kelią.
Daugiau nei 90 procentų visų ligonių kenčia nuo antrojo tipo cukrinio diabeto – medžiagų apykaitos sutrikimo.
Šiai diabeto rūšiai dažnai būtų galima užbėgti už akių, jeigu žmonės imtų aktyviai kovoti su per dideliu pilvo riebalų kiekiu ar dar geriau – apskritai neleistų jiems susikaupti.
„Riebalų ląstelės, esančios pilvo riebalų sudėtyje, gamina tam tikrus hormonus, kurie prisideda prie diabeto atsiradimo.
Tai pirmiausia pilvo viduje esantys vadinamieji visceraliniai riebalai“, – paaiškino Dresdeno universitetinės klinikos diabeto prevencijos ir profilaktikos profesorius Peteris Schwarzas.
Poodiniai riebalų audiniai yra ne tokie aktyvūs medžiagų apykaitos procese ir dėl to nepavojingi.
Tikrai kritiška yra vyrų pilvo apimtis nuo 102, moterų – nuo 88 centimetrų.
Tuomet pavojus susirgti diabetu nepaprastai padidėja.
Tačiau esama ir geros žinios.
„Pilvo riebalai lengvai susikaupia, bet jų galima atsikratyti aktyviai judant“, – pabrėžė profesorius P.Schwarzas.
Kai organizmui reikia energijos, iš pradžių pasinaudojama itin aktyviomis medžiagų apykaitos procese dalyvaujančiomis pilvo riebalų ląstelėmis ir jos sumažinamos.
Dėl pilvo riebalų pertekliaus kaltas ne tik judėjimo stygius, bet dažnai per daug cukraus ir riebalų turintis maistas.
Pastaruoju metu prie svarbiausių mitybos specialistų taikinių priklauso dirbtiniai cukraus pakaitalai, kurių pirmiausia esama produktuose su žymeniu „light“.
Kasdien išgeriama skardinė gazuoto gaiviojo gėrimo padidina diabeto riziką 40 procentų, o jį pakeitus tokiu pat gėrimu, tik su žymeniu „light“, diabeto rizika padidėja net iki 60 procentų“, – teigė P.Schwarzas.
Ir dėl to kalti „light“ limonaduose esantys cukraus pakaitalai, sukeliantys stiprų bakterijų kolonijos pasikeitimą žarnyne.
„Jei šios naujos bakterijos, kaip išsituštinimo mėginys, įterpiamos į žiurkę, ji po 14 dienų suserga diabetu. Šios bakterijos iki šiol per mažai įvertintos kaip diabeto sukėlėjos“, – įspėjo vokiečių profesorius.
Gaminant vaistus nuo diabeto pastaruoju metu atsižvelgiama į pacientų žarnyną. Vadinamieji inkretinų grupės medikamentai turi ir tam tikro hormono, kuris susidaro žarnyne, poveikį.
„Vadinamasis GLP-1 hormonas padidina insulino išsiskyrimą ir tuo pat metu mažina cukraus kiekį kraujyje didinančio hormono gliukagono išsiskyrimą.
Tai – tikra stebuklinga lazdelė nuo diabeto“, – įsitikinęs Vokietijos diabeto draugijos viceprezidentas profesorius Dirkas Mulleris-Wielandas.
Vaistai nuo diabeto turi ir dar vieną pranašumą: jų anksčiau aprašytas poveikis prasideda tik tuomet, kai cukraus kiekis kraujyje nėra per žemas.
D.Mullerio-Wielando teigimu, ir tai nepaprastai svarbi ypatybė, nes pacientams negresia pavojingas žemas cukraus kiekis kraujyje.
Sergantieji antrojo tipo diabetu, siekiantys geriau kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, turėtų bent jau gydymo pradžioje nuolat patys jį pasitikrinti.
„Šiems ligoniams nėra privaloma matuoti cukraus kiekį kraujyje kaip sergantiems pirmojo tipo diabetu. Bet pacientas geriau suvoks savo ligą, jei pirmaisiais mėnesiais tikrins, kaip pasikeičia cukraus kiekis kraujyje po valgymo ar pasportavus“, – patarė D.Mulleris-Wielandas.
Anksčiau kiekvienas cukraus kiekio kraujyje matavimas buvo susijęs su nemaloniu dūriu, o dabar esama technologijų, kurios pacientui užtikrina neskausmingą, patogų cukraus matavimą.
Nauji diabetui gydyti paskirti medikamentai turi ir kitą teigiamą aspektą: jokiam pacientui nereikia baimintis, kad dėl jų vartojimo padidės kūno svoris.
Net esama tablečių, vadinamųjų SGLT2 inhibitorių, kurias vartodami pacientai numeta 3–4 kilogramus svorio. Kai krinta kilogramai, dažnai mažėja ir cukraus kiekis kraujyje.
Ši priemonė nuo diabeto netinka tik pacientams, kurie turi inkstų problemų ar pernelyg žemą kraujospūdį.
Ar iš prigimties lieknam žmogui nereikia galvoti apie diabeto grėsmę?
„Nėra taip paprasta. Maždaug dešimtadalis sergančiųjų antrojo tipo diabetu yra liekni. Bet lieknas ir raumenų masės neturintis žmogus, pavyzdžiui, blogai panaudoja insuliną“, – paaiškino Dresdeno universitetinės klinikos diabeto prevencijos ir profilaktikos profesorius P.Schwarzas.
Kuo daugiau raumenų masės turi kūnas, tuo daugiau gliukozės gali paimti raumenų ląstelės ir ją paversti energija. O jei raumenys nenaudojami, jų ląstelių insulino jautrumas sumažėja, dėl to kraujyje lieka daugiau cukraus.
Dėl to diabeto terapijos specialistai, anksčiau pirmiausia skirdavę ištvermę ugdančias treniruotes, dabar primygtinai rekomenduoja ir fizinę jėgą stiprinančias sporto šakas.
Tiems, kuriems nepavyksta į savo dienotvarkę įtraukti sporto, profesorius P.Schwarzas patarė kasdien kuo daugiau judėti.
„Maždaug 500 žingsnių sudegina cukraus gabaliuką. Taigi iš esmės pakanka padidinti kasdien nueinamų žingsnių skaičių ir tai padės veiksmingai kovoti su diabetu“, – patikino P.Schwarzas.
Optimalus žingsnių skaičius – 10 tūkstančių kasdien.
Bet net ir tūkstantis žingsnių per dieną sumažina diabeto riziką. Todėl pravartu įsigyti žingsniamatį. Svarbu, kad tokios prevencinės priemonės teiktų malonumą.
Su Dresdeno rinkodaros universitetu profesorius P.Schwarzas sukūrė programėlę Dresdeno universitetinei klinikai.
Jos tikslas – žaisminga diabeto prevencija. 1 euras – maksimaliai 20 eurų iš vieno asmens – už įsipareigojimą įveikti 10 tūkstančių žingsnių.
Jei tikslo nepasiekiama, lažybų pinigai atitenka kitam motyvacinės programėlės vartotojui, kuriam tą dieną pavyko.
Jei susilažinusiam pavyko padaryti 10 tūkstančių žingsnių, laimėjimas pasidalijamas su kitais tai pasiekusiais programėlės vartotojais.
Prie jų prisidėjo ir profesorius P.Schwarzas.
Jis prisipažino, kad dar lengvai įveikia 10 tūkstančių žingsnių ir jau laimėjo 21 eurą.
Liga neaplenkia ir garsenybių
Holivudo žvaigždė Tomas Hanksas (61 m.), prieš trejus metus sužinojęs, kad serga antrojo tipo diabetu, nuo to laiko ėmė reguliariai sportuoti ir visavertiškai maitintis.
Meksikiečių kilmės kino aktorė ir prodiuserė Salma Hayek (50 m.) antrojo laipsnio diabetu susirgo nėštumo metu – laukdamasi dukters Valentinos.
Austrijos sunkiaatletis Matthias Steineris (35 m.) serga pirmojo tipo diabetu. Baigęs sportinę karjerą olimpinių žaidynių nugalėtojas numetė net 45 kilogramus. Pasak M.Steinerio, ir sergant diabetu galima normaliai gyventi.
Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (59 m.) – vienintelė aukšto rango politikė, atvirai kalbanti apie savo ligą. Diabeto diagnozę ji sužinojo būdama 56 metų.
Argentinos futbolo žvaigždę Diego Maradoną (55 m.) kamuoja antrojo tipo diabetas. Veikiausiai tai didelio antsvorio pasekmė. Žaliosios vejos žvaigždė yra svėręs 120 kilogramų.
Vokietijos humoro žvaigždė Hella von Sinnen (58 m.) jau keleri metai kenčia nuo vadinamojo amžiaus diabeto, kai išsivysto antrojo tipo diabetas. Nuo to laiko ji maitinasi sveikai.
„Oskaro“ laureatė, Holivudo žvaigždė Halle Berry (51 m.) 1989-aisiais per filmavimą prarado sąmonę. Gydytojai jai diagnozavo pirmojo tipo diabetą.
Parengė Ona Kacėnaitė
