Fitoterapeuto komentarai patraukė ir mokslų daktaro Vinco Benevičiaus, UAB „Žali žali“ direktoriaus, dėmesį. Daugiau nei trejus metus aktyviai daigų teikiama nauda žmogaus sveikatai besidomintis vyras buvo priblokštas J.Ruolios teiginių. Pasak V.Benevičiaus, jie prieštarauja ne tik jo kruopščiai surinktoms žinioms, bet ir naujausiems mokslinių tyrimų rezultatams.
Fitoterapeuto teiginiai – abejotini
Mokslų daktaras V.Benevičius teigė nesuprantantis, kaip šioje srityje dirbantis specialistas gali teigi, jog daigai gali būti kenksmingi.
„Man, kaip jau dešimtmetį su mokslu ir inovacijomis dirbančiam mokslų daktarui, sunku suvokti, kaip specialistas gali švaistytis tokiais kontroversiškais teiginiais jų nepagrįsdamas atliktų mokslinių tyrimų rezultatais. Taip reikšti savo nuomonę yra mažų mažiausiai neatsakinga ir parodo jo kompetencijos spragas“, – kritikos pažėrė specialistas.
Auksinai – potenciali priemonė kovai su vėžiu
V.Benevičius patvirtino, kad augalų daiguose iš tikrųjų yra auksinų – natūralių augalo augimo hormonų. Skirtingomis koncentracijomis jie yra aptinkami visose augalų dalyse – šaknyse, stiebe, laupuose ir pan. ir visame augalo gyvenimo cikle pradedant daigais ir baigiant prinokusiais vaisiais.
„Atsižvelgiant į auksinų egzistavimą augaluose, J.Ruolios teiginys adekvatus pasakymui, kad augalai turi kancerogeninių savybių, ir visi, vartodami vaisius, daržoves, prieskonines žoleles ir pan., didiname riziką vėžiui atsirasti, o tai, žinome, nėra visuotinai priimtina tiesa“, – aiškino dr. V.Benevičius.
Mokslinių įrodymų netrūksta
Dr. V.Benečius priminė ir anksčiau atliktus mokslinius tyrimus, kurie patvirtino daigų naudą sveikatai.
„Pavyzdžiui, 2007 metais Vašingtono medicinos, Indianos Blumingtono bei Kembridžo universitetų mokslininkų komanda išsiaiškino, kaip augalų augimo hormonas auksinas sąveikauja su šio hormono receptoriumi TIR1.
Kaip nurodo vykdant auksinų tyrimą dalyvavęs augalų biologas iš Indianos Blumingtono universiteto Markas Estelle'as, TIR1 yra glaudžiai susijęs ir su žmogaus kūne esančiais baltymais, dalyvaujančiais skirtingų vėžio formų vystymosi procesuose, todėl tikėtina, kad toks tyrimo rezultatas galiausiai padės sukurti naujus vaistus nuo vėžio.
Kitas mokslininkas, Vašingtono medicinos mokyklos farmakologas Ning Zheng, tikino, kad pakitusi fermentų sąveika su polipeptidais (ilgomis amino rūgščių grandinėmis) sukelia tokias ligas kaip Parkinsono liga, storosios žarnos ar krūties vėžys, o minėto atlikto tyrimo rezultatai parodo, kad šią pakitusią saveiką galima reabilituoti padedant mažoms molekulėms, tokioms kaip auksinas.
Dar 2002 metais buvo iškelta hipotezė, kad, auksiną IAA sujungus su krienuose esančia peroksidaze (baltymu), jis gali būti naudojamas vėžiui gydyti. Ši hipotezė in-vitro buvo patvirtina 2010 m. su žmogaus šlapimo pūslės karcinomos (piktybinių navikų) ląstelėmis bei 2011-aisiais su hematologiniais navikais“, – mokslinius įrodymus vardijo V.Benevičius.
Ar daiguose iš tiesų yra estrogeno ir progesterono?
Mokslų daktaras V.Benevičius suabejojo ir J.Ruolios teiginiu apie augaluose esančius hormonus. Jis priminė, kad augaluose nei estrogenų, nei progesteronų nėra, bet galima rasti panašių medžiagų, mėgdžiojančių jų poveikį su žmogaus ar gyvūnų organizmais.
„Skirtingai nei teigia J.Ruolia, estrogenų augaluose, taip pat ir daiguose, nėra. Juose yra tik panašių medžiagų, kurios mėgdžioja arba sąveikauja su gyvūnų ir žmogaus hormonų receptoriais. Tokios medžiagos vadinamos fitoestrogenais ir jų yra daugumoje mūsų vartojamų produktų – česnakuose, kviečiuose, sojų pupelėse, lęšiuose, morkose, bulvėse, vyšniose, oboliuose.
Fitoestrogenų poveikis žmogaus organizmui yra nuolat tiriamas, tačiau vienos nuomonės kol kas nėra. Vis dėlto yra mokslinių tyrimų, rodančių, kad fitoestrogenai gali būti tam tikrų vėžio ligų (prostatos, krūties, storosios žarnos) prevencinė priemonė bei pagalba moterų menopauzės metu ar sergant osteoporoze. Tačiau taip pat yra ir tyrimų, nurodančių, kad fitoestrogenai gali trukdyti gyvūnams pastoti ir sėkmingai išnešioti palikuonis, padidinti vėžio ligų riziką.
Įdomu tai, kad dalis mokslininkų tiki, jog fitoestrogenai gamtoje yra augalų būdas gintis nuo jais mintančių gyvūnų stabdant jų natūralų dauginimąsi. Daug gamtos evoliucijos teorijų teigia, jog augalų ir gyvūnų evoliucijos laikotarpiai ne persikloja, o eina pakaitomis. Kai daugėja gyvūnų, valgančių augalus, pastarieji gamina daugiau fitoestrogenų. Gyvūnų organizmams reaguojant į fitoestrogenus, slopsta jų gimstamumas, populiacija sumažėja, todėl ir vėl suklesti augalai. Tuomet augalai nustoja gaminti tiek daug fitoestrogenų, vėl kyla gyvūnų populiacija. Taip „švytuoklė“ ir siūbuoja.
Kito hormono, progesterono, egzistavimas augaluose buvo atrastas tik 2010 metais graikiniame riešutmedyje (lot. juglans regia), todėl tikėtina, kad, išskyrus minėto riešutmedžio, daiguose jo iš viso nėra. Todėl teigti, kad daigai turi progesteronui būdingą hormoninį poveikį, yra tiesiog absurdiška, nes tai yra niekaip nepagrįstas teiginys“, – sako dr. V.Benevičius.
Brokolių daigai – nuolatinis mokslinių tyrimų objektas
Jau ne kartą buvo rašyta apie brokolių naudą sveikatai. Ši daržovė turi begalę naudingų medžiagų ir ne veltui yra pamėgta sveiko gyvenimo būdo besilaikančių žmonių, mat joje daug baltymų, geležies, skaidulų. Tai padeda palaikyti ne tik gerą savijautą, bet ir sveiką žarnyną. Mokslų daktaras V.Benevičius teigia, kad dar naudingesni yra pačių brokolių daigai.
„Dar 1997 metais New York Times publikavo straipsnį apie tai, kaip mokslininkų grupė brokolių daiguose aptiko didelius kiekius medžiagos, turinčios savybių, saugančių nuo vėžio. Įdomu, kad tai sukėlė brokolių sėklų paklausos bangą ir pasaulinį šių sėklų trūkumą tais metais. Šiuose daiguose gausu cheminės medžiagos gliukorafanino, kurio kiekis juose net iki 20 kartų viršija esantį užaugusioje daržovėje.
Mechaniškai žalojant brokolių daigus (pvz., kramtant ar plakant smulkintuvu, gliukorafaninas reaguoja su kitu brokoliuose esančiu fermentu mirozinaze ir virsta sulforafanu, kuris yra nuolat tiriamas dėl jo priešvėžinių savybių.
2012 metais žurnale Evidence-Based Complementary and Alternative Medicine (liet. „Įrodymais paremta alternatyvi medicina“) publikuotas straipsnis atskleidė, kad naudojant sulforafaną kolorektalinio (tiesiosios arba gaubtinės žarnos) vėžio atvejais navikų masė buvo vidutiniškai 70 proc. mažesnė nei gydant kitais metodais.
Po ketverių metų, 2016–aisiais, Pitsburgo universiteto Vėžio institutas kartu su Pitsburgo sveikatos mokslų universitetu atliko tyrimą, kuriame nustatė, jog brokolių daigų ekstraktas aktyvuoją „detoksikacijos“ geną ir taip gali veiksmingai prisidėti kovojant su pakartotiniu galvos ir kaklo srities vėžinių ligų atsiradimu.
„Sergant galvos ir kaklo srities vėžiu dažnai nutinka taip, kad ligos remisiją pasiekę pacientai po keleto metų grįžta su mirtinomis pasekmėmis“, – teigė Jullie Bauman, Pitsburgo sveikatos mokslų universiteto galvos ir kaklo srities vėžinių ligų centro vadovė, kuri nurodė, kad ankstesni bandymai sukurti prevencines priemones buvo nesėkmingi, sunkiai toleruojami žmogaus organizmo ir itin brangūs, todėl buvo atsigręžta į „žaliąją chemoterapiją“ – gydymo priemonių kūrimą iš augalų ir jų ekstraktų.
Tam buvo pasirinkti būtent brokolių daigai, nes juose esantis jau minėtas sulforafanas, manytina, turi poveikį, saugantį nuo vėžio“, – aiškino V.Benevičius.
Kokius daigus rinktis?
UAB „Žali žali“ direktorius dr. V.Banevičius tikino, kad daigų bijoti tikrai nereikia, – esą nors daigai dar nedaug laiko yra tyrinėjami, jų nauda sveikatai akivaizdi. Daugiau nei dešimt skirtingų augalų daigintantis vyras teigė, kad daigai gali tapti puikia priemone stiprinti imuninę sistemą, kovoti su laisvaisiais radikalais, papildyti mitybą mineralinėmis medžiagomis, vitaminais.
„Priklausomai nuo augalo rūšies, jo daiguose gali būti gausu vitaminų, mineralinių medžiagų.
Ridikėlių, pupuolių daiguose gausu vitamino C, kuris gerina imuninės sistemos veiklą. Minėtų pupuolių, tiek spindulinių, tiek japoninių, daiguose yra vitamino B, kuris ypač naudingas sportuojantiems, mat dėl tirpumo vandenyje jo yra netenkama sproto metu prakaituojant, su šlapimu.
Žirnių daigus vadiname geriausiais moterų draugais, mat juose gausu vitamino E bei su laisvaisiais radikalais kovojančių medžiagų.
Saulėgrąžų daigai yra naudingi skaidulomis, chlorofilais. Labai išreikštų vitaminų jie neturi, daugiau tik bendrąjį jų foną.
Kviečių želmenys patys nėra vartojami, iš jų yra spaudžiamos sultys, mat žmogaus organizmas nėra pajėgus jų suvirškinti. Tam tikra literatūra teigia, kad juose daug mikroelementų, tačiau daug komentuoti apie kviečių želmenis sunku.
Na, ir, žinoma, jau minėti brokolių daigai, kuriuose, teigiama, yra nuo vėžio saugančių medžiagų. Jos išsiskiria daigus gerai sukramtant ar sutrinant maisto smulkintuvu“, – pasakojo V.Benevičius.
