Šiemet rugsėjį startavęs projektas CHRODIS PLIUS, prie kurio kartu su Lietuva prisijungė 21 Europos valstybės, truks trejus metus, kainuos apie 7 mln. eurų, apie 80 proc. lėšų skirs Europos Komisija, dar 20 proc. finansuos pačios valstybės narės.
Pagrindinis naujo projekto CHRODIS PLIUS tikslas – mažinti lėtinių ligų sergamumą ir mirštamumą.
Atsakingas už sveikatą ir maisto saugą Europos Sąjungos komisaras V. Andriukaitis priminė, kad visos ES narės turi atkreipti dėmesį į esminius dalykus – visuomenė sensta, bet negali pasidžiaugti sveikata.
Apie 700 tūkstančių žmonių ES kasmet miršta per anksti. Didžiąją dalį jų įmanoma išsaugoti ir sugrąžinti į gyvenimą. Tačiau norint suvaldyti rizikos veiksnius, reikia išleisti daug pinigų.
Sulaukusi mokslininkų rekomendacijų Europos Komisija galės konsultuoti įvairias valstybes, kaip įgyvendinti efektyvias priemones, padedančias išvengti ankstyvų mirčių.
„Remdamiesi pilotinio projekto išvadomis, mes turėsime ne teorines, o praktiškai patikrintas priemones, kurios padės mažinti mirtingumą nuo lėtinių ligų“, – teigė V.Andriukaitis.
Jis pabrėžė, kad svarbu stiprinti ES šalių galimybes ir įgyvendinti naujausias mokslines rekomendacijas, pavyzdžiui, perkelti iš vienos šalies į kitą tokias iniciatyvas, kurios taupo gydymo resursus, laiką, kurios taiko naujus ligų diagnostikos ir gydymo algoritmus.
Lėtinės ligos – sunki našta visuomenei
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė pateikė duomenis, kiek kainuoja lėtinių ligų gydymas. Jei pažeidžiama tik viena organizmo sistema, pavyzdžiui, nervų ar širdies bei kraujagyslių sistema, tai kainuoja kasmet daugiau nei 11 mln. eurų.
Kai pagalbą pacientui teikia kelių skirtingų medicinos sričių specialistai, nes yra pažeista ne viena, o kelios organizmo sistemos, tai kainuoja valstybei 13 kartų daugiau – daugiau nei 146 mln. eurų.
Vienos lėtinės ligos kompensavimui Valstybinė ligonių kasa išleidžia dar papildomai 7 mln. eurų, o nustačius multisisteminį ligotumą išleidžia 15 kartų daugiau – 113 mln eurų.
Svarbų tyrimą atliko ir Santaros klinikos
Sergantiems daugybinėmis lėtinėmis ligomis tenka didžioji dalis sveikatos apsaugos sistemos lėšų. Tai parodė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atliktas tyrimas.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Jungtinio kompetencijų ir biomedicininių tyrimų centro vadovė Elena Jurevičienė teigė, kad pacientai, kurie sudaro apie 20–30 proc. populiacijos, sunaudoja apie 74 proc. išteklių, skirtų sveikatos apsaugai.
„Lėtinių ligų ima daugėti kur kas anksčiau nei mes pratę manyti. Manoma, kad nuo 65-erių žmonės serga daugeliu ligų, tačiau Lietuvos situacija parodė, kad lėtinės ligos užklumpa kur kas anksčiau“, – pasakojo E.Jurevičienė.
Apie 30 proc. žmonių, sergančių daugeliu ligų, nustatytas cukrinis diabetas. Ši liga ypač didina sveikatos priežiūrai skirtas išlaidas.
Cukriniu diabetu sergantiesiems būtina skirti kur kas daugiau gydytojų dėmesio. Todėl Lietuvoje bus taikoma svarbi naujovė - šeimos gydytojas turės pagalbininką, padedantį pacientams surasti sveikatos priežiūros kelią.
Šiuo metu šalyje nėra numatyta lėšų tokiems gydytojo padėjėjams, Jei įgyvendinus projektą paaiškės, kad tiek pacientai, tiek medikai patenkinti tokiu sveikatos priežiūros modeliu, bus tariamasi su sveikatos apsaugos ministerija.
„Kai kuriais atvejais siaura medicinos sričių specializacija netinka, nes mes turime gydyti žmogų, o ne vien ligą“, – tikino E.Jurevičienė.
Šalyje ketinama įgyvendinti net du pilotinius projektus - Vilniuje ir Kaune.
Būtina ir visuomenės parama
CHRODIS PLIUS – tai inovatyvus projektas, nes daugelyje ES šalių veikia skirtingos sveikatos apsaugos sistemos.
Į Vilnių atvykęs projekto CHRODIS PLUS koordinatorius Antonio Sarria Santamera pripažino, kad šiame projekte labai svarbus Europos Sąjungos narių politikų dialogas, nes sveikesnė populiacija reiškia ir sveikesnę ekonomiką.
Toks požiūris atitinka ir 10 metų Europos Sąjungos ekonominio augimo strategiją „Europa 2020“: šiandien yra ypač svarbu atsižvelgti į prognozę, kad per ateinančius 20 metų 65 metų ir vyresnių žmonių skaičius gali padidėti 45 proc.
Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regiono neužkrečiamųjų ligų direktorius Gauden Galea teigė, kad šiemet paskelbus rizikos veiksnių valdymo priemonių sąrašą, daug ką reikia vertinti atsargiai.
Manoma, iki 2025-2030 metų pavyks įgyvendinti tik du tikslus – kraujospūdžio mažinimą ir mirtingumo mažinimą.
Pasaulio sveikatos ekspertas pripažino, kad be visuomenės aktyvios paramos nepavyks pasiekti tokių tikslų kaip anstvorio kontrolės, fizinio aktyvumo didinimo, infarktų ir insultų mažinimo, alkoholio vartojimo ir rūkymo prevencijos.
Europiečiams gydyti – šimtai milijardų eurų kasmet
Europoje lėtinėmis ligomis serga 8 iš 10 žmonių, kurie yra 65 metų amžiaus ir vyresni. Europos Sąjungoje šių ligų gydymui pastaruoju metu kasmet išleidžiama maždaug 700 milijardų eurų.
Lėtinės ligos verčia žmones kentėti, trukdo jiems savo darbu prisidėti prie visuomenės, todėl būtina mažinti šių ligų rizikos veiksnius, pavyzdžiui, riboti tabako, alkoholio, druskos vartojimą, didinti fizinį aktyvumą.
Tai gali padėti žmonėms kuo ilgiau išlikti sveikiems.
