Beveik prieš 3 metus Oliveriui buvo nustatyta žaibinė meningokokinė infekcija, ir jo gyvybei grėsė mirtinas pavojus.
E.Tomaševičienė negalėjo patikėti, kad taip atsitiko jos sūnui.
Apie šią ligą ji buvo anksčiau skaičiusi ir jai atrodė, kad liga aplenks jos namus.
„Per televiziją ne kartą girdėjau, kad vaikai miršta nuo meningokokinės infekcijos, bet man atrodė, jog mano šeimos tai nepalies“, – prisiminė Eva.
Tačiau taip neatsitiko. Įtarimų, kad kažkas atsitiko, motinai pasėjo netikėtas kūdikio elgesys.
Berniukas buvo vienuolikos mėnesių ir savaitės, kai staiga susirgo.
Išvakarėse buvo švenčiamos Kūčios, bet Kalėdų rytą Oliveris kaip įprasta nežadino savo tėvų. Tą rytą kūdikis ilgai miegojo, nors buvo įpratęs anksti keltis. Jis netgi atrodė smarkiai įmigęs.
Kadangi po Kūčių vakarienės Evos šeima pasiliko nakvoti pas jos tetą, motina manė, kad sūnui sunku buvo priprasti prie naujos aplinkos, todėl reikia leisti jam gerai pailsėti.
Eva ypač sunerimo dėl sūnaus sveikatos pastebėjusi bėrimą ant rankos ir kojos. Tačiau iškviesti greitosios pagalbos medikai stengėsi moterį nuraminti, kad rožinės spalvos bėrimas ant sūnaus kūno galėjo atsirasti dėl prakaitavimo ar pervargimo.
Eva buvo neperkalbama – prašė, kad medikai tuoj pat nugabentų Oliverį į ligoninę. Jei Kalėdų rytą Eva nebūtų kvietusi gydytojų, nežinia, kaip viskas būtų susiklostę.
Ligoninėje buvo atliktas kraujo tyrimas. Tėvams su vaiku palaukus dar pusantros valandos, pasirodė sunerimusi gydytoja.
Ji griebė sunegalavusį berniuką, kuris jau nereagavo į aplinką, ir nunešė tiesiai į Reanimacijos skyrių.
Gydytoja užsiminė Oliverio tėvams, kad jų sūnui įtariama meningokokinė infekcija.
Kūdikis 4 paras buvo gydomas Reanimacijos skyriuje, o vėliau perkeltas į palatą, ten praleido dar 11 parų. Pirmąjį gimtadienį Oliveris sutiko ligoninėje.
Bėrimas nesitraukė apie septynias paras. Iš pradžių dėmės buvo šviesiai rožinės spalvos, vėliau įgavo violetinį atspalvį.
Netaisyklingos formos bėrimų spalva pasikeitė vos per kelias valandas, todėl nuėjusi pas sūnų į Reanimacijos palatą Eva pamatė, kad jo visas kūnas pamėlęs.
Vėjaraupiai pasižymi taisyklingos formos bėrimu, o užsikrėtus meningokokine infekcija dėmės būna netolygios.„Meningokokinė infekcija tuo pavojinga, kad susidaro kraujo sepsis.
Brangi kiekviena minutė. Laiku neskyrus antibiotikų, gali išsivystyti pirštų, rankų ar kojų gangrena, todėl chirurgams tenka amputuoti pažeistas vietas“, – pasakojo E.Tomaševičienė.
Nuo tos lemtingos dienos praėjo beveik treji metai, kitų metų sausį Oliveriui sukaks ketveri, jis lanko darželį ir puikiai auga.
Be Oliverio, šeimoje niekas daugiau nesusirgo meningokokine infekcija. Medikams nepavyko nustatyti, nuo ko vaikas galėjo užsikrėsti.
Evai gydytojai paaiškino, kad meningokokų nešiotojas gali būti suaugęs žmogus, jis gali nesirgti ir net neįtarti, kad jo nosiaryklėje lindi pavojingų bakterijų.
Vos kelis kartus nusičiaudėjęs jis gali perduoti pavojingą užkratą kitiems asmenims, nes meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu.
Vaikui susirgus tėvai apskaičiavo, kad su berniuku tuo laiku bendravo net septyni asmenys. Tai buvo Kūčių vakarienę valgę žmonės.
Medikai jiems išrašė profilaktiškai antibiotikų – pakako vienkartinės jų dozės.
Oliveriui susirgus antibiotikus gėrė jo tėvai, abu seneliai, krikštatėviai ir teta, pas kurią buvo valgoma Kūčių vakarienė.
Meningokokinė infekcija pavojingiausia vaikams iki 5 metų, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms.
Išrašius vaiką iš ligoninės, šeimos gydytoja atliko visus būtinus tyrimus, todėl nebeliko dvejonių, ar meningokokai galėjo dar ką nors pažeisti.
Eva tikino, kad sūnaus liga išmokė kitaip pažvelgti į gyvenimą. Kalėdos ir Naujieji metai moteriai pralėkė ne švenčiant, o nerimaujant dėl sūnaus gyvybės.
Pasveikus Oliveriui gydytoja nuramino tėvus, kad meningokokinė infekcija jis daugiau nebesirgs, nes organizme susidaręs imunitetas, todėl skiepai nėra būtini.
Skiepai – efektyviausia apsauga, bet jie turi būti leidžiami, kol vaikas dar sveikas.
Kad nuo pavojingos infekcijos galima skiepyti labai mažus vaikus, Evai užsiminė šeimos gydytoja. Oliveriui tada buvo šeši mėnesiai.
Vilnietė susigraudino sužinojusi, kad vien nuo skiepijimo vaiko savijauta gali kurį laiką pablogėti.
„Gydytoja mūsų tarsi neatkalbėjo nuo meningokokinės vakcinos, bet man pagailo, kad po skiepų sūnui gali pakilti temperatūra, kad jis pasidarys neramus, todėl atmetėme galimybę skiepyti sūnų“, – prisipažino moteris.
Dabar Eva nebekartotų tokios klaidos. Iki tos nelemtos dienos, kai Oliveris užsikrėtė meningokokais, jis buvo sveikas. Jis netgi nežinojo, kas yra sloga ar kosulys.
Todėl tiems tėvams, kurie abejoja skiepų nauda, Eva patartų daugiau pasidomėti medicinine literatūra.
„Nė vienas mažas vaikas negali pasakyti, ar jis sutinka skiepytis, tai turi už jį nutarti tėvai, kurių pareiga daryti viską, kad vaikas augtų sveikas“, – įsitikinusi E.Tomaševičienė.
Jei vaikas pradeda negaluoti, nereikia raminti savęs, kad tai praeis, nereikia laukti.
Susirgus vaikui svarbi kiekviena minutė – delsimas gali būti pragaištingas.
Jei tik koks nors spuogelis atsiranda sūnui ant kūno, Eva veda jį pas gydytoją.
Kai ji pasako, kad vaiką tik sugėlė uodas, motina nepuola atsiprašinėti: „Man svarbu, kad žinočiau, kas yra mano sūnui. Nėra gerai, kai pagalbos ieškoma pernelyg vėlai.“
Delsimas gydyti gali kainuoti gyvybę
Meningokokinė infekcija – gyvybei pavojinga liga. Ji yra pagrindinė meningito (galvos ir stuburo smegenų dangalų infekcijos) ir sepsio (kraujo užkrėtimo, kai infekcija patenka į sisteminę kraujotaką) priežastis. Meningokokinę infekciją sukelia bakterijos Neisseria meningitidis, dar vadinamos meningokokais.
Liga greitai vystosi ir gali baigtis mirtimi praėjus 24–48 valandoms nuo pirmųjų simptomų atsiradimo. Iš pradžių simptomai panašūs į peršalimo, net medikams gali būti sunku nustatyti tikrąją ligos priežastį.
Per pirmąsias 4–8 valandas kūdikiai gali būti mieguisti, neturėti apetito, juos gali varginti karščiavimas, pykinimas, vėmimas, irzlumas ir kojų skausmas. Tokiais negalavimais gali skųstis ir vyresni vaikai.
Klasikiniai simptomai, pavyzdžiui, kaklo sustingimas, šaltos rankos ir kojų pėdos, jautrumas šviesai ir hemoraginis bėrimas (raudonomis arba violetinėmis dėmėmis), atsiranda vėliau.
Kūdikiai ir paaugliai priklauso prie didesnės rizikos grupės. Didžiausia rizika susirgti šia liga kyla kūdikiams. Meningokokinė infekcija gali būti gydoma antibiotikais, tačiau svarbu laiku pradėti.
Net ir taikant tinkamą gydymą 1 iš 10 atvejų gali baigtis mirtimi, o 1 iš 5 pagijusių pacientų gali išsivystyti fizinė ar protinė negalia visam gyvenimui.
Meningokokinė infekcija yra mirties ir neįgalumo, kurių galima išvengti, priežastis tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Kiekvienais metais visame pasaulyje pasitaiko apie 1,2 mln. meningokokinės infekcijos atvejų, iš jų per 65 tūkstančiai baigiasi mirtimi.
Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal meningokokinės B infekcijos atvejų skaičių 100 tūkst. gyventojų. 2016 metais mūsų šalyje registruoti 75 ligos atvejai, 7 iš jų baigėsi mirtimi (tarp jų buvo 5 vaikai iki penkerių metų).
Nuo 2017-ųjų sausio iki rugpjūčio šalyje buvo nustatyti 58 meningokokinės infekcijos atvejai, iš jų 7 baigėsi mirtimi. Vilniaus apskrityje per tą laikotarpį nustatyti 37 meningokoko atvejai, iš jų 6 mirties atvejai.
Lietuvoje nuo meningokokinės B grupės infekcijos pradėta skiepyti 2014 metais. Kasmet tėvų ir globėjų lėšomis paskiepijama vis daugiau vaikų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2015 m. buvo paskiepyti 1045 asmenys, 2016 m. – jau 13 604. Lyginant praėjusių ir šių metų pirmuosius pusmečius, 2017 m. paskiepyta beveik dvigubai daugiau asmenų, t.y. 2016 m. pirmą pusmetį – 3742, o per tą patį šių metų laikotarpį – 7121 asmuo.
Bakterijų nešiotojai gali būti net sveiki
Dėl meningokokinės infekcijos, kurią sukelia meningokokas B, sergamumo ir mirštamumo Lietuva atsidūrė blogiausioje vietoje ES. Apie tai 2-ojoje tarptautinėje Vilniaus užkrečiamųjų ligų konferencijoje neseniai kalbėję mokslininkai ieškojo įvairių priežasčių.
– Ar tai tik Lietuvos bėda, kad nuo žaibinės meningokokinės infekcijos miršta tiek daug žmonių? – paklausiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos gydytojos Daivos Razmuvienės (nuotr.).
– Bloga situacija ir Jungtinėje Karalystėje, Airijoje. Lietuvoje meningokokas B yra labiausiai paplitęs iš visos meningokokinių bakterijų šeimos. Jis labiausiai „įsimylėjęs“ mūsų šalį, nors mūsų kaimynai, pavyzdžiui, latviai, estai, lenkai, registruoja tik kai kuriuos šios infekcijos atvejus. Niekas negali paaiškinti, kodėl taip atsitiko.
– Kaip galime apsisaugoti nuo pavojingos bakterijos?
– Kai kas vis dar abejoja, ar verta skiepyti nuo meningokokinės infekcijos vos dviejų mėnesių kūdikį. Manau, kad reikėtų pagalvoti apie šaltąjį metų sezoną. Meningokokas mėgsta šaltesnį orą. Nereikia bijoti skiepų, reikia priimti sprendimą, atsižvelgus į šeimos finansines galimybes. Mat iki šiol vakcina nėra valstybės kompensuojama. Jei skiepijamas dviejų mėnesių kūdikis, reikia tai derinti su kitais skiepais. Vaikas gali būti iškart paskiepytas 10–12 antigenų, jo imuninė sistema gaus tik nedidelį kiekį informacijos.
Vakcina nėra gyvas meningokokinės infekcijos sukėlėjas, todėl ji negali susargdinti vaiko. Ji pagaminta taip, kad suteikiama tik informacija imuninei sistemai, kuri pradeda gaminti antikūnus. Nėra jokių priežasčių, dėl kurių galėtų susirgti paskiepytas vaikas.
– Ar eidami lankyti ką tik gimusio vaiko suaugę žmonės turi pagalvoti apie tai, kad meningokokas gali lindėti jų nosiaryklėje?
– Reikėtų pagalvoti ir apie kitas infekcines ligas, kuriomis gali užsikrėsti kūdikis, todėl jį turi lankyti tik sveiki žmonės. Yra skiepų nuo meningokokinės infekcijos ir suaugusiems žmonėms. Vieni gamintojai siūlo skiepytis žmonėms iki 55 metų, kiti – ir vyresnio amžiaus žmonėms.
– Ar kaimyninėse šalyse taikoma tokia praktika, kad žinodami, jog reikės būti šalia kūdikio, nuo meningokokinės infekcijos skiepytųsi vyresnio amžiaus žmonės?
– Dažniau skiepijami kūdikiai. Tokio amžiaus vaikai yra imlūs įvairioms infekcijoms, nes jų imuninė sistema dar nėra subrendusi.
Lietuvoje iš visų sergančiųjų meningokokine infekcija didžioji dalis yra vaikai, ypač iki penkerių metų.
Dar yra meningokokas C, bet tai būna pavieniai atvejai. Bėda ta, kad susirgus žaibine meningokokine infekcija vaiko būklė blogėja ne dienomis, o valandomis. Tokiu atveju būtina antibiotikus lašinti į veną, nėra prasmės sėti pasėlio ir aiškintis, koks yra meningokoko tipas.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja gydytoja Daiva Razmuvienė
