Delsti negalima – pražiopsota ligos pradžia gali pasodinti į neįgaliųjų vežimėlį

Jeigu rytą kūnas ilgiau nei valandą atrodo sustingęs, tinsta rankų ir kojų sąnariai, į šiuos organizmo ženklus negalima nekreipti dėmesio. Mat gali būti, kad tai – reumatoidinio artrito pradžia. Ši sąnarius ardanti, o vėliau ir kitus vidaus organus pažeidžianti liga prieš keletą dešimtmečių žmogui reiškė tragediją. Mokslininkai iki šiol nėra nustatę tikslių šios ligos priežasčių, tačiau jau rasti būdai, kaip sunkų uždegiminį procesą galima sustabdyti.

Ši liga – ypač agresyvi.<br> 123rf.com nuotr.
Ši liga – ypač agresyvi.<br> 123rf.com nuotr.
M.Patašiaus nuotr.
M.Patašiaus nuotr.
M.Pileckytė įspėjo, kad reumatoidinis artritas – agresyvi liga.<br>„123rf.com“ nuotr.
M.Pileckytė įspėjo, kad reumatoidinis artritas – agresyvi liga.<br>„123rf.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 28, 2017, 9:54 AM

Nusitaikęs į sąnarius reumatoidinis artritas ilgainiui gali žmogų prikaustyti prie invalido vežimėlio, todėl itin svarbu šią ligą pradėti gydyti kuo anksčiau.

Sulėtinus ar net sustabdžius uždegiminį procesą, kurio metu organizmas ima save naikinti, žmogus gali lavintis, mokytis, dirbti, kurti šeimą, susilaukti vaikų.

Tikra revoliucija reumatologijoje tapo biologinė terapija, Lietuvoje taikoma jau daugiau nei 10 metų.

Tik bėda ta, kad sunkios eigos reumatoidinio artrito biologinį gydymą gauna ne visi pacientai, kuriems jo reikia.

Nors Lietuvoje jau registruota didžioji dalis Europos Sąjungoje prieinamų vaistų, kompensuojama vos keletas jų.

– Kodėl reumatoidinis artritas laikomas sunkia liga ir kaip jis diagnozuojamas? – paklausėme Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reumatologijos klinikos docentės gydytojos Margaritos Pileckytės.

– Autoimuninis uždegimas, kuris būdingas reumatoidiniam artritui, vyksta jungiamajame audinyje. Ypač intensyviai jis pasireiškia sąnario viduje – jungiamasis audinys išveša ir kaip piktybinis auglys ima skverbtis į sąnarį sudarančius kaulus, kremzlę ir juos suardo.

Kai kuriais sunkesniais atvejais šis procesas gali apimti vidaus organus, pavyzdžiui, inkstus, širdį, plaučius, netgi odą ir nervų sistemą.

Susirgus reumatoidiniu artritu visi sąnariai gali pasidaryti skausmingi. Jie tinsta, ilgainiui deformuojasi, žmogus vis labiau jaučiasi sukaustytas, luošinamas. Judesiai būna vis labiau suvaržyti, ligonis praranda gebėjimą atlikti įprastus veiksmus.

Pirmieji sąnarių negalavimai, ypač plaštakų, pėdų ir kelių, – tinimas, rytinis nejudrumas, kai sąstingis kausto valandomis.

Jei sąnarių skausmas trunka mėnesį ir daugiau, neturėtume manyti, kad dėl to kaltas nuovargis, ką nors pasitempėme ar susižeidėme.

Jei vartojant vaistus nuo uždegimo būklė negerėja, galima įtarti, kad tai – uždegiminis artritas.

Jei uždegimas vienu metu palietė daug sąnarių, jeigu pažeidimai simetriški, apėmę abi kūno puses, šeimos gydytojas turėtų tokį pacientą siųsti pas reumatologą.

– Ar žinomos priežastys, dėl kurių vystosi ši sąnarius pažeidžianti liga?

– Mokslininkai iki šiol nėra nustatę vienos aiškios priežasties, dėl kurios išsivysto reumatoidinis artritas.

Tyrimai rodo, kad daug reikšmės turi vidinių ir išorinių veiksnių sąveika. Pavyzdžiui, didelę reikšmę turi lėtinė infekcija.

Kai kurie tyrimai atskleidė, kad net burnos ertmės, dantų ar plaučių infekcija ilgainiui gali keisti žmogaus imuninę sistemą ir skatinti reumatoidinio artrito išsivystymą.

Tam turi įtakos ir virusai, žarnyne gyvenantys mikrobai, net rūkymas.

Dažnai klausiama, kodėl moterys dažniau suserga reumatoidiniu artritu nei vyrai.

Tam turi įtakos hormonai, kai prasidėjus menopauzei organizme sutrinka jų pusiausvyra. Tuo metu reumatoidiniu artritu sergančiai moteriai pastojus jos būklė pagerėja, ir nėštumo metu ši liga šiek tiek aprimsta.

– Ar ši liga perduodama iš kartos į kartą?

– Paveldėjimas turi didžiausią reikšmę iš vidinių veiksnių. Yra tam tikri genai, kuriuos turintys asmenys kur kas dažniau suserga reumatoidiniu artritu.

Tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus tokioje šeimoje susirgs, bet jei jis turi tam tikrą geną, taip pat rūko, nesigydo dantų, tam tikrų veiksnių sąveika gali išprovokuoti reumatoidinį artritą.

– Kaip gydomi nuo šios ligos kenčiantys žmonės?

– Labai svarbu kompleksinis gydymas. Įprasti cheminiai preparatai mažina ligos simptomus. Tai vaistai nuo uždegimo. Jie pagerina savijautą, mažina skausmą, sąnarių tinimą.

Tačiau to neužtenka, todėl skiriama ir kita grupė vaistų, kurie stabdo ligos progresavimą.

Reumatoidinis artritas – agresyvi liga. Dažnai gydymo efektas pasiekiamas tik praėjus tam tikram laikotarpiui.

Todėl ligoniai nuolat turi būti prižiūrimi gydytojo, kuris esant reikalui keistų gydymą.

– Kas yra biologinė terapija ir ar ji Lietuvoje prieinama sergantiesiems reumatodiniu artritu?

– Biologinė terapija, dar kitaip vadinama taikinių terapija, veikia vieną už ligos išsivystymą atsakingą molekulę ir taip stabdo ligos vystymąsi ir progresavimą.

Ši terapija skiriama, kai paprasti cheminiai preparatai, stabdantys ligos progresavimą, ligoniui pasidaro neveiksmingi.

Lietuvoje, skirtingai nei kitose šalyse, biologinės terapijos vaistai kur kas sunkiau prieinami nei, pavyzdžiui, Čekijoje ar Skandinavijos šalyse.

Valstybinė ligonių kasa, kompensuojanti gydymą biologinės terapijos vaistais, tai daro tik labai nedideliam skaičiui pacientų, sergančių reumatoidiniu artritu. Todėl medikai atsiduria aklavietėje – negali efektyvių vaistų skirti visiems ligoniams, kuriems to reikėtų.

– Kaip pasikeičia gyvenimo kokybė, jei pacientas laiku negauna šiuolaikinio gydymo?

– Kiekvieno paciento ligos eiga skirtinga.

Būna ir taip, kad padeda paprasti cheminiai vaistai, stabdantys ligos progresavimą.

Jei liga agresyvi ir žmogus laiku negauna biologinės terapijos, vos per metus jis gali atsisėsti į invalido vežimėlį, prarasti darbą ir tapti priklausomu nuo kitų.

Jis tampa nevisaverčiu šeimos nariu, iškyla psichologinių sunkumų, o valstybė jam turi mokėti pašalpą.

Viso pasaulio medikai sutaria, kad jei liga yra agresyvi ir linkusi progresuoti, būtina kuo anksčiau ją gydyti. Tuomet ligą įmanoma užslopinti net 100 procentų.

Biologinė terapija yra ekonomiškai pagrįsta, nes taikant ją žmogus ilgiau išlieka darbingas, valstybei nereikia jo išlaikyti.

Bet jei toks gydymas pradedamas tada, kai sąnariai sužaloti iš vidaus, niekas negali pašalinti jų deformacijos.

Skausmas tampa žmogaus palydovu, o tai reiškia, kad jį kamuoja nemiga, prasta savijauta, nukenčia bendravimas su artimaisiais.

Trumpėja ir šių pacientų gyvenimas, nes greičiau vystosi gretutinės ligos.

Mat imuninis uždegimas skatina kraujagyslių aterosklerotinius pokyčius.

Dėl šios priežasties pradeda greičiau vystytis širdies ir kraujagyslių ligos, dažniau ištinka infarktas.

Dar negalima žadėti, kad taikant šiuolaikinius metodus reumatoidinis artritas išgydomas, bet ligonis gali iki paskutinės dienos gyventi kokybiškai.

– Kodėl gydymą biologiniais vaistais būtina pradėti, kol liga dar neįsisenėjusi?

– Autoimuninės ligos agresyviausios vos prasidėjusios. Ne veltui sakoma, kad reumatoidinis artritas per pirmuosius trejus metus padaro tiek žalos, kiek vėliau – per dešimtmetį.

Yra svarbus vadinamasis galimybių langas. Per 6 savaites pradėjus agresyviai gydyti ligą įmanoma pristabdyti.

Bėda ta, kad laukdami, kol negalavimai praeis, žmonės gydosi patys, todėl pernelyg vėlai patenka į reumatologų akiratį.

– Juk senatvėje visi žmonės skundžiasi sąnarių skausmu?

– Reikia saugotis infekcijų ir vengti streso, būtina išsigydyti dantis, sveikai maitintis, judėti, mankštintis.

Gali susirgti netgi kūdikiai

Manoma, kad Lietuvoje nuo reumatoidinio artrito kenčia apie 12,5 tūkst. žmonių. Neįgalumas tarp šia liga sergančių žmonių yra 52 proc. didesnis nei įprastai.

Dėl reumatoidinio artrito žmonėms per metus tenka būti vidutiniškai 31,9 dienos nedarbingiems, o dėl kitų ligų – 10,8 dienos.

Ši liga gali užklupti tiek jaunus, tiek vyresnio amžiaus žmones. Daugiausia sergama nuo 35 iki 55 metų. Tačiau nė viena amžiaus grupė nėra apsaugota nuo reumatoidinio artrito – juo gali sirgti net vaikai ir kūdikiai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Švedijos narystė NATO – kodėl taip ilgai užtruko?