Tačiau tik nedaugelis susimąstome, kad mūsų kraujo kelias – po visą organizmą išsiplėtęs kraujagyslių tinklas, kurio ilgis siekia net 100 tūkstančių kilometrų, taip pat gali būti užkimštas. Medikai įspėja, kad kraujo krešuliai, vadinamieji trombai, gali būti mirtinai pavojingi net nesulaukus keturiasdešimties.
Kaip jaučiasi žmonės, kai sutrinka kraujotaka? Kadangi blogėja kraujo, naudingų maistinių medžiagų bei deguonies gabenimas į organus, gali kamuoti prasta savijauta – atsirasti silpnumas, nuovargis, nusilpti imunitetas, net sušlubuoti atmintis.
Kai kurie žmonės gali skųstis, kad jiems slenka plaukai, šąla ir dilgčioja pirštų galai, tirpsta pėdos ir rankos, mirga akyse.
Bėda ta, kad daugelis linkę į šiuos organizmo siunčiamus signalus nekreipti jokio dėmesio, nesuprasdami tikrosios grėsmės. Juk dažnai kraujagyslių sistema apie pavojų sveikatai praneša tik tada, kai žala jau būna akivaizdi.
Sutrikus kraujotakai gali apmirti širdies raumuo, o užsikimšus kraujagyslei galvos smegenyse – įvykti negrįžtami pakitimai, todėl žmogus gali būti suparalyžiuotas, nevaldyti vienos pusės galūnių, prarasti kalbą, netgi gebėjimą orientuotis aplinkoje, atpažinti savo artimuosius.
Būtent dėl trombų gali ištikti širdies infarktas ar insultas. Nors kurį laiką buvo manyta, kad šios būklės dažniau užklumpa vyresnio amžiaus žmones, Lietuvos statistika rodo, kad jos neaplenkia ir jaunų darbingo amžiaus žmonių.
Medikai gali papasakoti daugybę istorijų, kai vos vienas trombas pakeitė jauno žmogaus likimą – privertė nutraukti studijas, atsisakyti darbo, sužlugdė karjerą.
Trombai susidaro dėl įvairių priežasčių. Pastebėta, kad toks pavojus gali iškilti nesulaukus nė keturiasdešimtojo gimtadienio dėl natūralių amžiaus pakitimų, gyvenimo būdo, ligų ir kitų priežasčių.
Su amžiumi keičiasi kraujo tėkmė, sudėtis, todėl jis gali tirštėti, dėl to ir susidaro trombai.
Trombai greičiau formuojasi jauniems žmonėms ir dėl mažo fizinio aktyvumo, rūkymo, sėdimojo darbo, dažnai patiriamo streso, taip pat asmenims, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų paveldimumo riziką, sergantiems išemine širdies liga, ateroskleroze, cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, onkologinėmis ligomis.
Jei yra padidėjęs gliukozės, cholesterolio kiekis kraujyje, reikėtų kur kas daugiau dėmesio skirti savo kraujotakai.
Tyliuoju žudiku vadinama aterosklerozė (lėtinė arterijų sienelių liga) gali vystytis ne vieną dešimtmetį, kol smogia visu stiprumu.
Medikai įspėja, kad pastaruoju metu tragiškiausia situacija Lietuvoje susiklostė dėl ankstyvosios aterosklerozės, kurios priežastis – padidėjęs lipidų kiekis kraujyje.
Maždaug 90 procentų vidutinio amžiaus žmonių yra prasidėjusi aterosklerozė.
Nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje nėra tokios graudžios situacijos. Todėl medikai pripažįsta, kad Lietuvą jau užklupo ankstyvosios aterosklerozės epidemija.
Kraujagyslių ligos susijusios su netinkamais įpročiais, kurių dažnam sunku atsisakyti. Pavyzdžiui, įprotis sočiai valgyti, kai su maistu gaunama per daug riebalų, cholesterolio, druskos, skatina pilvinį nutukimą.
Antsvoris ir netinkamai kontroliuojamas padidėjęs kraujospūdis, gresiantis angliavandenių ir riebalų metabolizmo sutrikimas, o vėliau išsivystęs cukrinis diabetas – aplinkybės, dėl kurių net jauni žmonės gali patirti infarktą.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas profesorius Virginijus Šapoka priminė, kad susirūpinti kraujagyslių sistema turėtų ir jauni.
„Amžius neturėtų būti atspirties taškas rūpintis savo kraujotaka. Kardiologai vartoja dvi sąvokas – žmogaus biologinis amžius ir jo kraujagyslių amžius.
Tai reiškia, kad 40-mečio kraujagyslės, jeigu jo cholesterolio, gliukozės kiekis, arterinis kraujospūdis yra padidėję, jis rūko ar turi antsvorio, gali būti kaip 60 metų paciento.“
Profesorius palygino – japonai už lietuvius gyvena vidutiniškai 10 metų ilgiau, o jų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis labai mažas.
V.Šapokos nuomone, japonų atsparumas širdies ir kraujagyslių ligoms gali būti susijęs su sveika gyvensena ir mitybos įpročiais.
Jų mityboje gausu ryžių patiekalų, vaisių ir daržovių, vertingų aliejų, žuvų, ankštinių kultūrų, ypač sojų pupelių, žaliosios arbatos.
Japonai valgo saikingai – mažomis porcijomis, o maistą ruošia garuose, ant grotelių, neilgai verda ar kepa.
Tai lemia didesnį patiekalų maistingumą ir mažesnį kaloringumą.
Daugiau kaip tūkstantį metų japonai pusryčiams valgo natto – patiekalą iš specialiu būdu fermentuotų sojų pupelių.
Tyrinėdami japonų ilgaamžiškumo paslaptis mokslininkai įrodė, kad natto turi daug širdies ir kraujagyslių sistemai naudingų savybių. Tai ne tiktai maistas, bet ir vaistas.
„Tai nėra tikras medikamentas, kaip tabletė, tačiau šis patiekalas labai gerai veikia visą kraujagyslių sistemą. Manoma, kad šis tradicinis valgis – viena priežasčių, kodėl japonai taip ilgai gyvena“, – aiškino profesorius V.Šapoka.
Vertingiausias natto komponentas yra natokinazė. Tai fermentas, kurio nauda kraujotakai įrodyta moksliniais tyrimais, – jis neleidžia susidaryti arba ardo jau susidariusius trombus, mažina kraujospūdį, gerina kraujo cirkuliaciją, mažina kraujo klampumą.
Mityboje, kuri palanki kraujotakai, ne mažiau svarbūs ir antioksidantai, kurie neutralizuoja kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį, mažina uždegimus, pasižymi regeneracinėmis savybėmis.
Jų gausu uogose (vynuogėse, mėlynėse, avietėse, gervuogėse), prieskoniuose (rozmarinuose, petražolėse, čiobreliuose, bazilikuose). Vienas stipriausių antioksidantų – hidroksitirozolis, išgaunamas iš alyvuogių lapų.
Kraujagysles tausojanti mityba ne veltui tapo mokslininkų tyrinėjimo objektu.
Tačiau jų atradimai gali taip ir likti laboratorijose, jeigu žmonės nesistengs padėti sau užkirsti kelią kamščiams, trikdantiems kraujotaką.
Patekę į greitkelyje susidariusią automobilių spūstį mes puolame ieškoti telefono, norėdami pranešti, kad vėluosime.
Mes teisinamės, kad transporto spūsčių neįmanoma iš anksto numatyti.
Tuo metu kamščiai kraujagyslėse gali būti prognozuojami, nes jie iš dalies susiję su pasirinktu gyvenimo būdu.
Medikai įspėja, kad norint išvengti kamščių kraujagyslėse neužtenka sveikai maitintis.
Svarbu ir tai, kad žmogus laisvalaikį skirtų aktyviam poilsiui, daugiau laiko praleistų gryname ore, vengtų streso ir lėtinio nuovargio.
