Kalčiausias paveldimumas, bet ligai padeda prasta mityba
Cukrinis diabetas dažnai vadinamas viena tų ligų, kurių populiarėjimas yra tiesioginė modernios gyvensenos pasekmė. Vvisame pasaulyje devintajame dešimtmetyje skaičiuota kiek daugiau nei 100 mln. diabetu sergančių pacientų, o dabar naujausi tyrimai rodo, jog dabar sergančiųjų yra daugiau negu 420 mln.
Vien 2015-aisiais nuo diabeto mirė daugiau nei pusantro milijono žmonių. O prognozuojama, jog 2040-aisiais sirgs maždaug 640 mln. žmonių visame pasaulyje.
Lietuvoje šis augimas taip pat ryškus. Vien tarp 2012 ir 2016 m. tūkstančiui pilnamečių šalies gyventojų tenkančių cukrinio diabeto atvejų skaičius pakilo nuo 37,5 iki 44. Tai reiškia, jog šiandien serga daugiau nei 1 iš 23 Lietuvos gyventojų. O tai – tik diagnozuoti atvejai.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė aiškina, jog dažnai susirgimų pirmo tipo cukriniu diabetu priežastys nėra visiškai aiškios. Svarbiausias iš rizikos veiksnių – paveldimumas, kurio keliamą riziką galima geriausiu atveju sumažinti. Tačiau antroje vietoje ekspertai įvardija mitybą – būtent dėl pomėgių valgyti per daug ir per saldžiai diabeto skaičiai kyla antro tipo diabeto pacientų skaičius.
„Padidėjusią riziką susirgti cukriniu diabetu turi nuo nutukimo ar antsvorio kenčiantys žmonės, sergantieji arterine hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis. Kartais kalbant apie tam tikrų sutrikimų prevenciją galima pabrėžti, kad reikia daugiau konkretaus vitamino ar tam tikrų medžiagų. Cukrinio diabeto prevencijos atveju taip, deja, nėra – jei ilgus metus maitinatės nesveikai, rizika bus aukšta ir to nepakeisi per kelias savaites“, – perspėja vaistininkė.
Galima sirgti ir to net neįtarti
Cukriniu diabetu susirgęs žmogus gali ne vienerius metus gyventi nejausdamas jokių aiškių simptomų, o kartais patys pacientai sužino sergantys tik pasitikrinę gliukozės kiekį kraujyje. Apie ligos atsiradimą signalizuoja kintantis kūno svoris, prastai gyjančios žaizdos, sumažėjęs darbingumas ir padidėjęs troškulys.
„Rizikos grupėje esantys gyventojai turėtų tikrintis profilaktiškai, kadangi cukrinis diabetas, iš pradžių beveik nepastebimas, vėliau išsivysto labai pavojingas komplikacijas. Tik diagnozavus ligą laiku galima užkirsti kelią vėliau pasitaikančioms lėtinėms ar ūminėms problemoms“, – teigia J. Skinderskienė.
Netinkamas gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti problemų daugelio organų funkcionavimui: nuo jo blogėja rega, prastėja smegenų kraujotaka, prasideda nervų sistemos sutrikimai, tad ima tirpti galūnės, jas pradeda skaudėti. O blogiausios pasekmės laukia širdies – diabetas kelis kartus padidina infarkto riziką.
Svarbiausi „Gintarinės vaistinės“ ekspertės patarimai siekiant išvengti šių problemų: reguliarus sportas, nepersivalgymas ir suderintos mitybos įpročiai, laikas gryname ore, streso vengimas bei nuolatinis savo sveikatos sekimas su profesionalų pagalba.
Kartais nežino, kad reikia gydytis, kartais – bijo
Vaistininkė pastebėti, kad net išgirdę diagnozę žmonės neretai nesuvokia, kad grėsmės sveikatai yra labai realios ir renkasi gyvensenos radikaliai nekeisti: „Pacientai tiesiog paniškai bijo vien žodžio „insulinas“. Nors iki tol gydytojas dar gali paskirti įvairiausius kitus gydymus – svarbu tik laiku atkreipti jo dėmesį. Gydymas insulinu reikalingas tik tuomet, kai tabletės jau nebeduoda reikalingo efekto“.
Būtent tai, jog žmonės nesuvokia cukrinio diabeto pavojų dažnai laikoma didžiausia problema – laiku pastebėjus ligos požymius, įmanoma su jais kovoti ir sustabdyti ligą ankstyvoje stadijoje. Svarbiausia dar prieš pastebint aiškius simptomus atkreipti dėmesį – jei giminėje turite kitų sergančių bei nešiojatės daugiau nei kelis papildomus kilogramus, būtina kraują tikrintis reguliariai.
„Bet koks skausmas ar nepatogumas yra organizmo signalas, jog ne viskas jam gerai. Jei jis tęsiasi dieną ar dvi, tai gali nereikšti nieko baisaus, tačiau kai jis kartojasi, būtina sužinoti, ką tai galėtų reikšti. Pats nesuprasdamas žmogus gali pradėti gydyti cukrinio diabeto simptomus ir taip nesuderinęs vaistų su kita problema, tik duoti kūnui visiškai nereikalingų, o galbūt net ir žalingų medžiagų“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vedėja.
