Kasmet Lietuvoje užfiksuojama apie 3000 naujų prostatos vėžio atvejų. Sparčiai tobulėjant medicinos mokslams daugėja ir būdų, padedančių pažaboti šią klastingą ligą. Nuolat auga ir profilaktikos bei ankstyvosios diagnostikos galimybės.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) viceprezidentas Gediminas Žižys atkreipia dėmesį, kad vyrams būti budriems patariama neatsitiktinai. Prostatos vėžys – itin klastinga liga. Pirmosiomis jos stadijomis nepasireiškia jokie simptomai, įspėjantys apie plintančią mirtiną ligą.
„Dažnai žmogus paprasčiausiai nejaučia, kad jau serga. Siekiant užbėgti šiai ligai už akių vykdoma ankstyvosios diagnostikos programa. Jeigu tiriant kraują vyrams nustatomas vieno rodiklių (PSA) padidėjimas, jie siunčiami konsultuotis su urologu ir atlikti tolesnius tyrimus. Taigi paprasčiausias ir visai nebaisus kraujo tyrimas yra pirmasis rodiklis, leidžiantis įtarti prostatos vėžį“, – sako G.Žižys.
Jis teigia, kad net ir išgirdus diagnozę panikuoti nevertėtų, ypač jei pastebima ankstyvesnės stadijos liga. Inovatyvūs gydymo metodai šiandien gali padėti išsaugoti šimtaprocentį vyriškumą tiek gydymo metu, tiek jam pasibaigus. Nors dalis vyrų reguliariai tikrinasi dėl prostatos vėžio, POLA viceprezidentas mano, kad jų turėtų būti dar daugiau.
„Šiuo metu du trečdaliai ligos atvejų diagnozuojama ankstyvos stadijos. Tai džiugina. Tačiau likusi dalis – jau išplitusios ligos atvejai, kai gydymas tampa labai komplikuotas. Daugiausia uždelstų atvejų pastebima šalies regionuose. Nuo didmiesčių nutolusiuose miesteliuose ir kaimuose vyrams trūksta gyvybiškai svarbios informacijos apie ankstyvos diagnostikos svarbą ir gydymo galimybes laiku nustačius ligą“, – teigia G.Žižys.
Nacionalinio vėžio instituto ir medicinos diagnostikos centrų tinklo „Affidea“ gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė taip pat pastebi, kad dauguma vyrų į medikus kreipiasi tik pajutę pirmuosius ligos simptomus, t.y. pasireiškus šlapinimosi sutrikimams.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad tokie simptomai gali varginti ir tuos asmenis, kurie turi padidėjusią prostatos liauką, tačiau vėžiu neserga. Siekiant nustatyti tikrąsias simptomų priežastis paprastai atliekami šlapimo, šlapimo pūslės bei šlapimo takų, prostatos, inkstų ultragarsiniai tyrimai. Kai reikia nustatyti sudėtingesnes prostatos ligas, rekomenduojama atlikti biopsiją ar prostatos multiparametrinį magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą (mpMRT).
„Pastaraisiais metais atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad būtent mpMRT yra tinkamiausias tyrimas norint atpažinti tiek jau agresyvų prostatos vėžį, kurį reikia skubiai gydyti, tiek ir nedidelius ligos progresavimo požymius. Atsižvelgiant į gautus duomenis galima pasiūlyti pacientui tinkamiausią gydymą“, – sako dr. R.Briedienė.
Šis tyrimo metodas leidžia net 97 proc. tikslumu nustatyti kliniškai reikšmingą prostatos vėžį, jei jo tūris didesnis nei 2 cm3, todėl mpMRT tyrimas pacientams, kuriems neaptinkama kliniškai reikšmingo vėžio, leidžia išvengti nemalonių procedūrų ir apsiriboti aktyvia klinikine stebėsena.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad prostatos mpMRT tyrimas Lietuvoje kompensuojamas ligonių kasų, ir ragina pasitikrinti ir jaunesnio amžiaus vyrus. Anot jos, ypač svarbu tikrintis tiems, kurių artimieji yra sirgę šia liga.
Nustatyta, kad prostatos vėžys yra genetiškai paveldimas. Juo sirgusio asmens palikuoniai turi 25 proc. didesnę riziką susirgti ir patys.
Dėl prostatos vėžio rekomenduojama tikrintis vieną kartą per metus.(R)
