Kad serga žvyneline, Gintarė sužinojo paauglystėje. Panevėžyje gimusiai ir augusiai merginai atrodė, kad tuo metu ji buvo labai negraži. Žvynelinė buvo išplitusi ant kaktos ir tarsi sudarė lankelį, kurį teko slėpti po plaukais.
Bėrimais prasidėjusi liga buvo pripažinta nervinio pobūdžio, tačiau vėliau komplikavosi į kur kas sudėtingesnę formą – psoriazinę artropatiją, pažeidusią sąnarius.
Būdama penkiolikos metų Gintarė patyrė didelį stresą. Jai dažnai skaudėdavo šoną, gydytojai įtarė apendicitą, todėl buvo atlikta laparoskopinė operacija. Bet žaizdos niekaip negijo. Tikroji ligos priežastis – kiaušidžių uždegimas – paaiškėjo vėliau.
Po operacijos atsiradę bėrimai rodė, kad kažkas negerai. Tai paskatino Gintarę kreiptis į odos ligų gydytoją. Ji neslėpė: „Vaikeli, visą gyvenimą sirgsi žvyneline, nes tai – nepagydoma liga.“
Atsigręžusi į savo šeimos istoriją panevėžietė nerado giminaičių, kurie būtų sirgę žvyneline.
Dėl šios ligos Gintarė patyrė ne tik daug fizinių, bet ir dvasinių kančių. Jai apmaudu, kad daugelis gydytojų iki šiol neįsivaizduoja, kaip jaučiasi šia liga sergantys žmonės.
Pavyzdžiui, kai kurie medikai Gintarei sakė: „Mažiau nervinkis, ir nebers.“ O tai reiškė, kad ji negalėtų studijuoti aukštojoje mokykloje, nes kiekviena bemiegė naktis prieš egzaminą gali išprovokuoti žvynelinės paūmėjimą.
Dėl bėrimų moksleivei teko patirti ir pažeminimų, kai vienas jos draugas prisipažino nebenorintis bendrauti, nes bijo užsikrėsti.
Lietuvių filologiją studijavusi moteris pripažino, kad žvynelinės neįmanoma užmaskuoti, – negelbėjo nei kremai, nei dekoratyvinė kosmetika, nes tai lėtinė, atsikartojanti uždegiminė odos liga, kurią neretai lydi sąnarių pažeidimai ir kitos gretutinės ligos.
Gintarė nekart atsidūrė ligoninėje. Didžiausias nusivylimas buvo tada, kai ėmė tinti sąnariai ir rytą ji sunkiai atsikeldavo iš lovos. Tai rodė, kad liga nusitaikė ne tik į odą, bet ir į sąnarius. Prieš dešimt metų jai buvo nustatyta psoriazinė artropatija.
Kelias iki biologinės terapijos Gintarei buvo ilgas. Tik prieš trejus metus, kai moteris pateko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas, jai buvo skirtas šiuolaikiškas gydymas.
Moteris netrukus įsitikino, kad ligą įmanoma kontroliuoti. Po daugelio metų Gintarė vieną rytą pajuto, kad nebeskauda sąnarių ir ji vėl gali avėti aukštakulnius.
Šis atradimas moterį taip nudžiugino, kad aukštakulnius ji rinkdavosi net eidama į darbą.
„Pamaniau – tai nuostabiausias laikas mano gyvenime, kai galiu pasipuošti. Man kiekviena diena tapo švente, nes galiu žengti žingsnį be skausmo“, – apie sveikatos pokyčius pasakojo Gintarė.
Tik ant rankų likusios nedidelės žymės, susidariusius dėl pakitusio pigmento, kartais moteriai primena žvynelinę.
Ši liga ją buvo taip sukausčiusi, kad gėdydavosi savo kūno, todėl net vasarą nešiodavo marškinius ilgomis rankovėmis.
Gintarė kasmet stengdavosi bent kelias dienas vasarą praleisti prie Baltijos jūros, bet toks atokvėpis trukdavo neilgai. Gintarė pastebėjo, kad saulės vonios šiek tiek padeda. Bet ilgiau pasilepinus saule būna tik prasčiau – oda dar labiau sausėja, pradeda trūkinėti.
Kaip ir daugelis žmonių, Gintarė stengėsi išbandyti netradicinius metodus, padedančius mažinti bėrimą.
Naudojo įvairius tepalus, homeopatines priemones, domėjosi maisto netoleravimo testu, įvairiomis dietomis, tačiau tai padėdavo tik kurį laiką.
O biologinė terapija sugrąžino viltį, kad galima išvengti žvynelinės paūmėjimų. Šis metodas moteriai įkvėpė pasitikėjimo savo jėgomis.
„Kai būklė pagerėjo, ėjau į parduotuvę didžiuodamasi savo kūnu ir rinkausi tokias palaidines, apie kokias anksčiau nedrįsdavau net svajoti“, – prisipažino Gintarė.
Ištekėjusi Gintarė susilaukė dukters, kuriai dabar beveik aštuoneri.
Kadangi nėštumo metu pasikeičia hormonų pusiausvyra, žvynelinė kurį laiką atsitraukia.
Tačiau po gimdymo G.Juškienei liga smogė labai stipriai – ji neįstengdavo atsikelti iš lovos ir nuraminti verkiančio kūdikio.
Dabar Gintarė jau puikiai žino, kad gyvenimą apkartinanti liga nėra mirties nuosprendis.
Bėda tik ta, kad net gydytojai kartais nesugeba atpažinti tikrosios bėrimo priežasties.
Įtarė alergiją, bet buvo blogiau
Lietuvos dermatologinėmis ligomis sergančiųjų asociacijos valdybos narę, projekto „Švari oda“ ambasadorę Agnę Bukartaitę prieš penkerius metus užklupo ūminė psoriazė.
Kai Klaipėdoje gyvenanti moteris kreipėsi į šeimos gydytoją, ji tik numojo ranka, esą tai alergija, kuri greitai praeis.
Tačiau po mėnesio būklė tik pablogėjo. Šis pavyzdys rodo, kad net medikai klysta susidūrę su žvyneline.
Pirmą kartą apie žvynelinę Agnė išgirdo sulaukusi 16 metų. Pastaruoju metu didžiausias nerimas moteriai kyla ne dėl bėrimo, o dėl sąnarių tinimo ir skausmo. Būna dienų, kai norisi pasislėpti nuo viso pasaulio.
„Keistai keliuosi iš lovos, o turiu 2 vaikus, todėl praėjus geram dešimtmečiui nuo ligos pradžios susimąsčiau, kiek dar galėsiu tempti“, – prisipažino Agnė.
Ji kartais jaučiasi kaip suplyšusi kojinė – kuo labiau stengiesi ją paslėpti, tuo labiau ji lenda į akis: „Mes slepiamės todėl, kad patys savęs nemėgstame. Suprantame, kad kiti žmonės sporto klube ar baseine nenorės prie mūsų liestis, po mūsų naudotis tais pačiais treniruokliais.“
Žinių per mažai
Vilniaus universiteto Santaros klinikų konsultantė dermatovenerologė profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė įsitikinusi, kad visuomenė dar pernelyg mažai žino apie žvynelinę.
Nors du trečdaliai ligonių serga lengva forma, kai ant kūno būna nedideli bėrimai, trečdaliui jų išsivysto labai sunki forma – būna pažeista ne tik oda, nagai, plaukuota galvos dalis, bet ir sąnariai.
Depresija neretai tampa nuolatine sergančiųjų palydove, nes žvynelinė – varginanti, iki šiol neišgydoma liga, trunkanti iki paskutinės gyvenimo dienos. Ji gali kurį laiką atsitraukti, bet vėliau paūmėti. Ši liga net gali sukelti negalią.
Žvynelinės diagnozė – didelis smūgis jauniems žmonėms, kuriems visas gyvenimas dar prieš akis.
„Sergantieji žvyneline labai sielojasi, nes byrančios pleiskanos palieka pėdsaką, kad ir kur žmogus eitų“, – sakė profesorė M.Bylaitė-Bučinskienė.
Tokie ligoniai dažnai skundžiasi, kad niežti visą kūną, jie negali užmigti, sutrinka dienos ir darbo režimas, užklumpa niūros mintys, slogi nuotaika. Būna ir taip, kad rytą atsikėlę pirmiausia ima ieškoti dulkių siurblio, kad galėtų išvalyti iš lovos pleiskanas.
Jie svajoja kaip ir sveiki žmonės – ilsėtis paplūdimyje ir nesigėdyti savo odos, karštą vasaros dieną nevilkėti drabužių ilgomis rankovėmis, nemaskuoti įdubusių nagų, nuolat nevalyti švarko apykaklės.
Todėl labai svarbu kuo anksčiau nustatyti žvynelinę. Pirmieji bėrimai dažnai gali atsirasti tik galvoje – tai gali būti tik nedidelis pleiskanojimas, kurį žmogus dažnai sieja su netinkamu šampūnu.
„Beria rausvomis dėmelėmis, turinčiomis šerpetojantį žvynelį. Svarbu žinoti, kad įprastai žvynelinė neniežti, priešingai nei alergija. Visada reikėtų išsiaiškinti, ar giminėje nebuvo sergančiųjų šia liga.
Kartais bėrimai būna tik alkūnėse, kartais pakinta tik nagai, retai pasitaiko, kad pacientams skauda tiktai sąnarius.
Tačiau net ir tokiu atveju verta pagalvoti apie žvynelinę“,– įspėjo profesorė M.Bylaitė-Bučinskienė.
Pasijuto nepageidaujami sporto klube
Manoma, kad Lietuvoje žvyneline serga apie 3–4 proc. žmonių. Tai sudaro apie 120 tūkstančių gyventojų. Jei visi sergantieji žvyneline įsikurtų viename mieste, jis savo dydžiu primintų Klaipėdą.
Būsimi medikai, studijuojantys Vilniaus universitete, neseniai prekybos centruose ir kitose viešosiose vietose atliko apklausą, kurioje dalyvavo 620 žmonių.
Apie 4 proc. apklaustųjų prisipažino, kad serga žvyneline, dar 20 proc. tikino, jog jų artimieji ar giminaičiai serga šia liga. Apie 20 proc. sergančiųjų prisipažino, kad bijo kurti šeimą, nes jų vaikai irgi gali susirgti žvyneline, nors toks požiūris klaidingas.
Dalis apklaustųjų neslėpė, kad dėl žvynelinės patyrė įvairių nepatogumų, pavyzdžiui, pasijuto nepageidaujami sporto klube ar baseine, jų buvo paprašyta nesilankyti šiose vietose.
Žvynelinę gali išprovokuoti ūminės ir lėtinės infekcijos, nutukimas, alkoholio vartojimas, rūkymas, įvairūs alergenai ir dirgikliai.
Neretai jaunesni nei 16 metų vaikai suserga žvyneline po to, kai užsikrečia streptokokinėmis infekcijomis, įvairiais uždegimais.
Žvynelinė susijusi ir su stresu, naktiniu darbu, artimojo praradimu ir kitais sunkiais išgyvenimais.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2017 metų gruodžio 5 dieną.
