Skrandį supainiojo su širdimi?
„Noriu paviešinti Alytaus miesto chirurgų darbus. Prieš 2 dienas mano tėčiui Jonui Stanevičiui buvo ištikęs širdies smūgis, važiavo iš miško traktoriumi, pasijautė prastai ir pats išsikvietė sau greitąją pagalba. Po to skambino mano mamai, kuri jį rado pusiaukelėje sukniubusį ant žemės. Viskas, ko jis prašė, tai kad jo nejudintų.
Greitoji pagalba atvyko daugiau nei po valandos. Nuvežus į ligoninę nustatė kad turi opą ir plyšęs skrandis. Prašė mamos sutikimo operuoti. Mama sutiko nes situacija buvo tikrai prasta. Buvo perpjautas visas pilvas. Pamatė, kad su skrandžiu viskas gerai, jį užsiuvo, gydytojai pasakė, kad nei opos turi, nei skrandis plyšęs. Pasakė, kad ištiko širdies smūgis ir kuo skubiau reik vežt į Vilnių ar Kauną, bet, deja, nėra automobilio.
Paskambinus vadovams stebuklingai atsirado ir automobilis, ir Kauno klinikose vieta jam pratęsti gydymą, šiuo metu kenčia žvėrišką skausmą ten, kur pjauta, nesu matęs savo tėčio verkiančio iš skausmo. Kaip chirurgas gali supainioti padaręs visus tyrimus bei rentgeno nuotraukas, neatpažinti neplyšusio skrandžio nuo širdies smūgio?“ – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė nukentėjusiojo vyro sūnus Deivydas.
Žinutė greitai paplito po socialinius tinklus, vaikinas prašė pagalbos, viešinant šią situaciją.
Portalo lrytas.lt žiniomis dėl šio įvykio Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje pradėtas patikrinimas, kurio metu bus išsiaiškinta, ar buvo galima anksčiau numatyti, jog vyro negalavimų priežastis yra ne skrandis, o širdis.
Paprastai tokie patikrinimai trunka kelias savaites.
Požymiai – ne visada vienodi
Pirmos „auksinės“ valandos – įtarus infarktą per šį laiką būtina nuvykti į gydymo įstaigą. Delsti pernelyg rizikinga, tad pajutus simptomus, mūsų pirmasis veiksmas turėtų būti – skambutis į greitąją pagalbą.
Santaros klinikų Kardiologijos I skyriaus vedėja Žaneta Petrulionienė portalui lrytas.lt yra pasakojusi, kad pirmieji infarkto požymiai dažniausiai būna stiprus skausmas už krūtinkaulio ar krūtinės centre. Tipiniu atveju skausmas gali plisti į petį, kairę ranką, tarp menčių. Žmogų apima mirties baimė, nerimas, gali trūkti oro, išpilti prakaitas, sutrikti širdies ritmas, padidėti kraujospūdis.
Tačiau kartais skausmas gali prasidėti skrandžio srityje – tai netipinis miokardo infarkto skausmas. Jei skausmas trunka ilgiau nei dvidešimt minučių, būtina kviesti greitąją pagalbą ir kuo greičiau patekti į medicinos įstaigą, nes būtina atstatyti kraujotaką.
Skausmas atsiranda dėl to, kad širdies raumeniui pradeda trūkti deguonies, atsiranda kliūtis širdies vainikinėse kraujagyslėse, tad sutrinka širdies darbas ir atsiranda skausmas. Kartais, prasidėjus skausmui, žmogus praranda sąmonę – tuomet, jei pačiupinėjus pulsą nėra širdies veiklos, reikia iš karto pradėti išorinį širdies masažą, tai turėtų mokėti bet kuris visuomenės pilietis, nes statistika rodo, kad anksti pradėjus išorinį širdies masažą ir jį tęsiant, kol atvyks greitoji medicinos pagalba, išgelbėti žmogaus gyvybę daug daugiau galimybių.
Kaip atlikti širdies masažą?
Paguldykite žmogų, tuomet dėkite vieną rankos delną krūtinkaulio viduryje, kitą delną ant viršaus ir atlikite gilius paspaudimus. Tarp trisdešimties paspaudimų turėtų būti du įkvėpimai burna į burną. Kaip padėti ligoniui, kol atvyks greitoji pagalba?
Prieš patenkant į gydymo įstaigą, reikėtų išgerti aspirino ir nitroglicerino bei pamatuoti ligoniui kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį, nes kuo didesnis kraujospūdis ir pulsas, tuo daugiau širdies raumeniui reikia deguonies. Tad tokiu atveju, reikėtų normalizuoti kraujo spaudimą ir pulsą. Nitroglicerinas išplečia kraujagysles, o aspirinas padeda apsisaugoti nuo krešulio formavimosi. Svarbiausios pirmosios auksinės valandos, per jas patekusios į gydymo įstaigą, kur atveriama kraujagyslė, galima išgelbėti širdies raumenį, žmogaus gyvybę.
Medikai dažnai mato, kai žmonės laukia keletą valandų, visą naktį, o kuomet patenka į ligoninę, širdies raumuo jau būna labai pažeistas. Infarktas dažniausiai ištinka paryčiais, namuose, tokiu atveju, jei infarktas ištiktų šalia esantį artimą žmogų, po jo liežuviu jam reikėtų papurkšti nitroglicerino arba vieną nitroglicerino tabletę pakišti po liežuviu. Jei tokia situacija būtų viešoje vietoje, reikėtų klausti, galbūt kas iš aplinkinių turi nitroglicerino, nes vyresnio amžiaus žmonės dažnai šio vaisto nešiojasi su savimi, ir, žinoma, nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.
Vyrams infarkto rizika didesnė
Vyrams infarkto rizika didėja dešimčia metų anksčiau nei moterims. Labiau pasisaugoti reikėtų ir sergantiems cukriniu diabetu, turintiems padidėjusį kraujospūdį, jau anksčiau diagnozuotą širdies kraujagyslių ligą, rūkantiems.
Sergantiems širdies ligomis nerekomenduojama vykti poilsiauti į šalis, kuriose ypač aukšta oro temperatūra.
Nors kai kurių miokardo infarkto veiksnių koreguoti negalime, savimi pradėti rūpintis atidžiau niekada nevėlu. Tad specialistai pataria gydyti padidėjusį kraujo spaudimą, cukrinį diabetą, vengti viršsvorio, rūkymo, propaguoti aktyvų fizinį gyvenimo būdą.
