Būkite atidūs: mirtinai pavojingą ligą išduoda ir pūslelė burnoje

„Jei tik ką negera pajusite, važiuokite tikrintis, nelaukite“, – tokį patarimą dabar giminėms ir kaimynams duoda Rokiškio rajone, Roblių kaime, gyvenanti Virginija Bickuvienė (59 m.). Moteris prieš Kalėdas po liežuviu aptiko baltą pūslę. Kad tai – piktybinis auglys, ji sužinojo tik atsidūrusi Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje. Iki tol net nebuvo girdėjusi, kad vėžys gali nusitaikyti ir į liežuvį.

„123rf.com“ nuotr.
„123rf.com“ nuotr.
A.Pūrienė sakė, kad kuo anksčiau aptinkamas vėžys, tuo gydymas būna sėkmingesnis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Pūrienė sakė, kad kuo anksčiau aptinkamas vėžys, tuo gydymas būna sėkmingesnis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

Feb 5, 2018, 3:01 PM

Pradžioje nuo liežuvio link ausies plintantis dilgčiojimas atrodė kaip nemalonus pojūtis. Kai skausmas ėmė stiprėti, Virginija suprato, kad kažkas negerai.

Moteris veidrodyje pamatė po liežuviu esančią baltą pūslę. Poliklinikoje gavo receptą vaistams, kuriais turėjo purkšti liežuvį ir atvykti po dviejų savaičių. Bet pūslė nepranyko, todėl moteris gavo siuntimą vykti į Vilnių.

Vilniaus universiteto Žalgirio klinikoje atliktus tyrimus, chirurgas Linas Zaleckas patvirtino, kad tai – poliežuvinis piktybinis darinys, kurį būtina šalinti.

Kadangi darinys buvo nemažas, teko šalinti dalį liežuvio, taip pat dalį limfmazgių, operuoti smakrą. Kol sugis siūlės, kurį laiką moteriai bus sunku kramtyti, valgyti, kalbėti, bet dėl to ji nesikremta.

„Svarbiausia, kad po operacijos neliko vėžio. Visiems sakau – jei burnoje ką nors jaučiate nemalonaus, nelaukite. Vėžys yra ne juokai, o ypač burnoje“, – tikino V.Bickuvienė.

Aptikti piktybinį darinį gali padėti ir panoraminė rentgeno nuotrauka.

Profesionalus muzikos atlikėjas Feliksas savo ligos istoriją pasakojo kaip lemtingų atsitiktinumų virtinę.

Kartą 2013-ųjų rudenį po koncerto prie jo priėjusi klausytoja nuoširdžiai dėkojo už vakarą ir pasiteiravo, ar jis negalėtų atvykti groti į Žalgirio kliniką. Tai buvo šios klinikos vadovė profesorė Alina Pūrienė.

Sostinės medikai liko sužavėti atlikėjo meistriškumo ir po koncerto muzikui pasiūlė profilaktiškai pasitikrinti. Panoraminė burnos nuotrauka sukėlė įtarimų, todėl buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, o jo rezultatai parodė – viename žandikaulyje susidaręs vos žirnio dydžio navikas. Operacijos metu jis buvo sėkmingai pašalintas.

„Man nieko neskaudėjo, jei būčiau apleidęs auglį, jis būtų man sulaužęs žandikaulį“, – pasakojo vilnietis, kuriam prieš 4 metus chirurgas L.Zaleckas laiku atliko operaciją.

Jei muzikantas būtų delsęs, gal būtų tekę šalinti pusę žandikaulio, o specialistų būtų laukusi sudėtinga užduotis – iš metalinių konstrukcijų pacientui atkurti beveik pusę veido.

„Profesorę A.Pūrienę sutikau laiku ir vietoje. Jeigu ne ji, nežinia, kaip viskas būtų susiklostę. Gimiau po laiminga žvaigžde“, – džiaugėsi vyras.

Lietuvoje burnos ir ryklės vėžys sudaro apie 3 procentus visų onkologinių ligų atvejų. Tai piktybinė liga, apie kurią visuomenėje dar mažai žinoma.

Net apie 75–80 procentų burnos vėžio atvejų mūsų šalyje aptinkama jau pažengusios stadijos. Šiemet ir vėl vasaris skelbiamas Burnos vėžio prevencijos mėnesiu.

Tris savaites truksiančios akcijos tikslas – skatinti žmones kuo daugiau žinoti apie burnos vėžio keliamus pavojus, tikrintis ir laiku kreiptis pagalbos.

Kuo anksčiau aptinkamas vėžys, tuo gydymas būna sėkmingesnis.

Burnos vėžio prevencijos akcijos metu – vasario 5–28 dienomis nemokamai bus tikrinami visi, kurie kreipsis į akcijoje dalyvaujančias įstaigas pastebėję įtartiną darinį burnos, galvos ar kaklo srityje.

Burnos vėžio prevencijos akcijoje ypač laukiami žmonės, kurie turi audinių pakitimų veide, burnoje, lūpose, liežuvyje, po liežuviu, dantenose, gomuryje.

„Iki šiol Lietuva išsiskiria tuo, kad turime labai apleistų burnos vėžio atvejų.

To neturėtų būti, nes dažnai burnos vėžys yra matomas“, – apgailestavo šios akcijos viena organizatorių, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorė profesorė A.Pūrienė.

Burnos vėžį gali pastebėti ne tiktai specialistai, bet ir šeimos nariai, draugai.

Į medikų rankas neretai patenka žmonės, kurie daug metų serga vėžiu, bet niekas jų nebuvo anksčiau paraginęs ieškoti pagalbos.

„Kartais atrodo, kad žmogus lyg vienišas vilkas gyveno miške, niekas jo nėra sutikęs ar matęs. Galbūt kai kas mano, kad patarimas kreiptis į gydytoją rodo nemandagumą, bet tai gali padėti laiku aptikti vėžį“, – įsitikinusi A.Pūrienė.

Dažniausiai burnos vėžį pirmasis aptinka gydytojas odontologas, atlikdamas įprastinį dantų patikrinimą.

Daugeliu atvejų gleivinėje atsiranda ikivėžinių pakitimų. Pradėjus juos gydyti įmanoma išvengti ir vėžio.

Viena priežasčių, kodėl burnos vėžys dažnai būna smarkiai išvešėjęs, tai – delsimas. Aptikę tam tikrų gleivinės pakitimų daugelis žmonių neskuba kreiptis į medikus, nes nieko neskauda. Tačiau skausmas – jau vėlyvos stadijos ženklas.

Burnos vėžys, kaip ir kiti piktybiniai dariniai, atsiranda tada, kai ląstelės ima netaisyklingai dalintis ir augti.

Burnos vėžio simptomai yra labai įvairūs.

Ilgai negyjanti žaizdelė ar opa burnoje, ant lūpos – vienas dažnesnių burnos vėžio simptomų. Jei tokia žaizdelė išlieka kelias savaites, pasikonsultuoti su gydytoju būtina.

Kiti simptomai, kurių nevertėtų praleisti pro akis, – skausminga, patinusi ar kraujuojanti raudonos ar baltos spalvos dėmelė ant dantenų, liežuvio, tonzilių ar burnos gleivinės, gumbelis ant lūpos, burnoje, kakle ar gerklėje, standus darinys žando gleivinėje.

„Tikrai ne visi šie pakitimai išsivysto į burnos vėžį, tačiau tikimybė yra didelė. Nuolat dirginama burnos gleivinė – dažna priežastis, dėl kurios išsivysto burnos vėžys. Taip gali atsitikti piktnaudžiaujant alkoholiu, tabaku.

Burnos vėžys taip pat grasina jauniems žmonėms, kurie užsikrėtę žmogaus papilomos virusu (ŽPV). Tokių ligonių vis daugiau ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

„Kai kalbame apie tai, kad burnos vėžys jaunėja, mes atsižvelgiame į šį faktą, kad daugėja jaunų žmonių, užsikrėtusių ŽPV.

Jiems taip pat didėja rizika susirgti ne tik burnos, bet ir gerklų vėžiu.

Įprotis ilsėtis saulėtuose šiltuose kraštuose taip pat gali „padovanoti“ burnos vėžį. Tačiau daugelis žmonių nesusimąsto, kad nepakanka vien apsauginio kremo nuo ultravioletinių saulės spindulių, būtina saugoti ir lūpas.

Nukramtytos, suskeldėjusios, įtrūkinėjusios, aptrauktos balzgana luobele lūpos nėra geros sveikatos ženklas.

Šis simptomas rodo ne tik tai, kad žmogus nesugeba suvaldyti nerimo ar streso. Ant tokių lūpų gali susidaryti pakitimų, kurie ilgainiui gali išsivystyti į piktybinį darinį.

Jei nedidelė opelė ant lūpos neužgyja ilgiau nei per tris savaites, reikėtų kreiptis į gydytoją.

„Būtų puiku, jeigu apsilankęs pas odontologą žmogus paprašytų apžiūrėti ne tik tą vietą, kur nutrupėjo plomba ar dantyje atsivėrė skylutė, o visą burnos gleivinę“, – patarė profesorė A.Pūrienė.

Labiausiai puola rūkalius

Burnos vėžys dažniau diagnozuojamas vyrams, šviesiaodžiams, vyresniems nei 45–50 metų amžiaus žmonėms.

Tabako rūkymas, uostymas ar kramtymas – vienas pavojingiausių veiksnių. Net 85 procentų burnos vėžio atvejų siejami su tabako vartojimu. Rūkaliams rizika susirgti burnos vėžiu yra 15 kartų didesnė nei nerūkantiesiems.

Pypkės rūkymas išskirtinai siejamas su lūpos vėžiu, kuris išsivysto toje vietoje, kur lūpa liečiasi su kandikliu. Pasyvus rūkymas taip pat gali padidinti riziką susirgti burnos vėžiu.

Ne ką mažiau pavojingas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Vartojant alkoholį kartu su tabaku rizika susirgti burnos ir burninės ryklės dalies vėžiu išauga net keletą kartų. Manoma, kad šie du veiksniai stiprina vienas kito poveikį.

Lėtinis gleivinės dirginimas taip pat gali priartinti burnos vėžį, nes kuo daugiau dantų trūksta, tuo daugiau protezų burnoje, labiau alinama burnos gleivinė. Gleivinę ypač žeidžia nepritaikyti dantų protezai.

Sergant burnos vėžiu gali būti ir taip, kad sunku nuryti kąsnį, žmogus vis mažiau valgo ir ima lysti. Paprastai svoris pradeda kristi, kai vėžys jau gerokai pažengęs.

Jei žmogus nesilaikė jokios dietos ir per trumpą laiką neteko 4–5 kilogramų, būtina apsilankyti pas šeimos gydytoją.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.