Tuliaremija – tai gyvūnų ir žmonių bakterinė zoonozė. Ligą sukelia Francisella tularensis bakterijos, paplitusios šiauriniame žemės pusrutulyje. Ligos sukėlėjas parazituoja daugelio stuburinių ir bestuburių laukinių (kiškiai, voverės, ondatros, bebrai, elniai, žiurkės) ir naminių (šunys, katės, avys) gyvūnų organizmuose. Sergantys ir nugaišę gyvūnai užkrečia išorinę aplinką (dirvožemį, vandenį, pašarus ir kt.). Bakterijas platina erkės ir uodai. Taip susiformuoja gamtiniai tuliaremijos židiniai, dažniausiai upių deltose, slėniuose, balotose vietose, plačialapiuose miškuose. Žmogus nuo kito žmogaus neužsikrečia.
Ligos sukėlėjas, F. tularensis, į žmogaus organizmą gali patekti per odą (net per nepakenktą) ar gleivines (ypač akių), tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiais gyvūnais metu, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdieną, surenkant nugaišusius graužikus, besimaudant infekuotame vandenyje ir kt. Taip pat užsikrečiama suvalgius užkrėstų maisto produktų, įkvėpus infekuotų dulkių ar vandens aerozolių, užkrėstų graužikų išskyromis. Dažnai užsikrečiama įgėlus nariuotakojams (uodams, erkėms ir kt.).
Inkubacinis tuliaremijos periodas vidutiniškai trunka 3-7 dienas, rečiau 2-3 savaites. Ligos pradžia ūmi ir prasideda nuo intoksikacijos, pakyla temperatūra iki 38-40°C, atsiranda drebulys, galvos bei raumenų skausmai, kamuoja bendras silpnumas, blogas apetitas. Priklausomai nuo bakterijos patekimo vietos gali būti kelios tuliaremijos klinikinės formos: opinė liaukų, liaukų, akies liaukų, burnos ir ryklės, žarnyno, plaučių, tifoidinė.
Siekiant išvengti susirgimų tuliaremija, ULAC medikai pataria:
tinkamai prižiūrėti aplinką (nušienauti, neprišiukšlinti);
gyvenamoje aplinkoje naikinti graužikus ir nariuotakojus (deratizacija, dezinsekcija);
naudoti repelentus nariuotakojams atbaidyti dirbant žemės ūkio darbus, ypač pastebėjus kritusių graužikų;
naudoti asmenines apsaugos priemones (mūvėti gumines pirštines ir kt.) lupant sumedžiotų gyvūnų (ypač kiškių) kailius ir dorojant skerdieną;
kruopščiai plauti rankas po bet kokio sąlyčio su galimai užterštais daiktais, aplinkos paviršiais, graužikų ekskretais;
nevartoti maistui vandens iš atvirų vandens telkinių.
Kas yra tuliaremija?
Tuliaremija yra ūmi zoonozė. Šia liga užsikrečia tiek gyvūnai, tiek ir žmonės. Tuliaremiją sukelia bakterija Francisella tularensis. Ligos sukėlėjas parazituoja daugelio stuburinių ir bestuburių laukinių (kiškiai, voverės, ondatros, bebrai, elniai, žiurkės) ir naminių (šunys, katės, avys) gyvūnų organizmuose. Sergantys ir nugaišę gyvūnai užkrečia išorinę aplinką (dirvožemį, vandenį, pašarus ir kt.), o per ją ir sveikus gyvūnus. Bakterijas platina iksodinės erkės ir uodai. Taip susiformuoja gamtiniai tuliaremijos židiniai, dažniausiai upių deltose, slėniuose, balotose vietose, plačialapiuose miškuose. Sergantis žmogus aplinkiniams yra nepavojingas.
Tuliaremija paplitusi daugelyje Europos šalių, Kinijoje, Japonijoje, buvusios Sovietų Sąjungos šalyse.
Ligos sukėlėjai ir jo savybės
Tuliaremiją sukelia bakterija Francisella tularensis. Tuliaremijos bakterijos yra smulkios gramneigiamos lazdelės arba kokai, turinčios O- ir Vi- antigenus. Sukėlėjai būna dviejų tipų: A ir B. Tipas A yra labiau virulentiškas. Be šeimininko sukėlėjas ilgai išlieka gyvas: 4 °C temperatūroje jis išlieka gyvybingu 1 mėnesį, ant šieno esant žemesnei nei 0 °C temperatūrai – iki 6 mėnesių, esant temperatūrai 20–30 °C – iki 20 dienų, gyvūnų nugaišusių nuo tuliaremijos kailyje, esant 8–12 °C temperatūrai – ilgiau nei 1 mėnesį. Tuliaremijos bakterija yra neatspari aukštai temperatūrai ir dezinfekcinėms medžiagoms.
Kaip užsikrečiama tuliaremija?
Ligos sukėlėjas į žmogaus organizmą gali patekti per odą (net per nepakenktą) ar gleivines (ypač akių), tiesioginio sąlyčio su gyvūnais būdu, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdieną, surenkant nugaišusius graužikus ir kt. Užsikrėsti galima per graužikų infekuotus maisto produktus ir vandenį bei įkvėpus infekuotų dulkių ar vandens aerozolį, užkrėstą graužikų išskyromis. Dažnai užsikrečiama įgėlus nariuotakojams (uodams, erkėms, blusoms ir kt.). Suserga dažniausiai suaugę žmonės, dažnai susirgimas susijęs su profesine veikla (žvejai, medžiotojai ir kt.). Vyrai suserga 2–3 kartus dažniau nei moterys. Imlumas tuliaremijai yra aukštas (beveik 100 proc.). Persirgus šia liga imunitetas išlieka visam gyvenimui.
Ligos simptomai ir eiga
Inkubacinis periodas vidutiniškai tęsiasi 3–7 dienas, bet gali trukti ir iki 2–3 savaičių. Susirgimas prasideda nuo intoksikacijos, temperatūros padidėjimo iki 38–40° C, atsiranda drebulys, galvos bei raumenų skausmai, bendras silpnumas, blogas apetitas, įvairūs bėrimai – eriteminis, makulopapulinis, rozeolinis, petechinis. Liga pasireiškia bradikardija, kraujo spaudimo sumažėjimu. Po kelių dienų nuo susirgimo pradžios padidėja kepenys ir blužnis.
Pagal patekimo vartus tuliaremija skirstoma į buboninę formą, opinę-buboninę formą, akių-buboninę formą, angininę-buboninę formą, plaučių formą, abdominalinę formą, generalizuotą formą ir kt. Pagal ligos trukmę tuliaremija skirstoma į ūmią, lėtinę, recidivuojančią. Pagal eigos sunkumą tuliaremija skirstoma į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią formas.
Tuliaremijos sukėlėjui patekus per odą išsivysto buboninė forma, kuri pasireiškia regioninių limfmazgių padidėjimu bei skausmingumu.
Esant trasmisiniam užsikrėtimui, pasireiškia opinė-buboninė forma, kurios metu nariuotakojų įgėlimo vietoje paeiliui atsiranda dėmė, papula, vezikulė, pustulė, o paskui opa su pakeltais kraštais. Esant akių-buboninei formai, pasireiškia konjunktyvitas su geltonos spalvos pūlingomis išskyromis. Ši klinikinė tuliaremijos forma yra ypač sunki ir ilgai trunkanti.
Angininė-buboninė forma vystosi užkratui patekus per maistą ar vandenį. Atsiranda gerklės skausmų, ligoniui sunku nuryti, padidėja ir paburksta tonzilės, jų paviršiuje atsiranda nekrotinių apnašų, kurios sunkiai nusiima. Procesas dažniausiai vienapusis.
Abdominalinė forma pasireiškia pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu, blogu apetitu. Palpuojant skausminga sritis aplink bambą, užčiuopiamos padidėjusios kepenys ir blužnis.
Plaučių forma pasireiškia užkratui patekus per kvėpavimo takus. Ligonį kankina sausas kosulys, skausmai už krūtinkaulio, plaučiuose girdimi sausi karkalai. Generalizuota forma vystosi panašiai kaip ir sunkaus sepsio forma.
