Naujos galimybės gydyti inkstų vėžį

Mūsų šalyje jau ne pirmi metai pastebimas nepaaiškinamai didelis sergamumas inkstų vėžiu. „Lietuva labai smarkiai išsiskiria iš kitų Europos šalių – pas mus, taip pat Čekijoje sergamumo inkstų vėžiu rodikliai yra didžiausi, o mirštamumas nuo šios ligos Lietuvoje didžiausias pasaulyje“, – neslėpė Nacionalinio vėžio instituto direktorius, gydytojas urologas profesorius Feliksas Jankevičius.

 Nacionalinio vėžio instituto direktorius, profesorius F.Jankevičius apgailestavo, kad mūsų šalyje daugėja sergančiųjų inkstų vėžiu.
 Nacionalinio vėžio instituto direktorius, profesorius F.Jankevičius apgailestavo, kad mūsų šalyje daugėja sergančiųjų inkstų vėžiu.
 Genetikė profesorė S.Jarmalaitė papasakojo apie projektą, į kurį įsitraukė Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai, ieškantys priežasčių, kodėl Lietuvoje daug sergančių inkstų vėžiu.
 Genetikė profesorė S.Jarmalaitė papasakojo apie projektą, į kurį įsitraukė Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai, ieškantys priežasčių, kodėl Lietuvoje daug sergančių inkstų vėžiu.
 Gydytoja chemoterapeutė dr. B.Brasiūnienė pasidžiaugė, kad gydant išplitusį inkstų vėžį per pastarąjį dešimtmetį įvyko didžiulė pažanga.
 Gydytoja chemoterapeutė dr. B.Brasiūnienė pasidžiaugė, kad gydant išplitusį inkstų vėžį per pastarąjį dešimtmetį įvyko didžiulė pažanga.
 Intervencinis radiologas dr. M.Trakymas priminė piktybinių navikų gydymo būdą išvengiant chirurginės operacijos.
 Intervencinis radiologas dr. M.Trakymas priminė piktybinių navikų gydymo būdą išvengiant chirurginės operacijos.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 9, 2018, 9:00 AM, atnaujinta Apr 9, 2018, 9:40 AM

Kokios priežastys lemia tokią situaciją? „Jų gali būti daug, – įspėjo profesorius F.Jankevičius. – Visuotinė problema – metabolinis sindromas, taip pat rūkymas, kiti žinomi inkstų vėžio rizikos veiksniai. Tačiau iš esmės mokslas kol kas neturi atsakymo, kodėl taip yra.“

Kasmet Lietuvoje nustatoma beveik 700 naujų inkstų vėžio atvejų. Dažniausiai serga 50–70 metų žmonės. Inkstų vėžiu lietuviai vyrai serga du kartus dažniau nei vidutiniškai europiečiai, o moterys šiek tiek rečiau.

Inkstų vėžiu dažniau suserga tie žmonės, kuriems jau diagnozuota cukraligė, nutukimas, lėtinis inkstų nepakankamumas, padidėjusio kraujospūdžio liga. Įžvelgiamos ir genetinės priežastys – inkstų vėžio rizika didesnė, jei du ar daugiau šeimos narių sirgo šia liga.

Iki šiol inkstų vėžys buvo laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau pastaruoju metu vis dažniau jis diagnozuojamas ir jauniems žmonėms.

Ši liga klastinga ir prasideda tyliai, nepasireikšdama jokiais požymiais, todėl dažniausiai inkstų vėžys aptinkamas atsitiktinai žmogui atliekant tyrimą ultragarsu dėl kitų priežasčių.

„Tik trečdaliui pacientų liga nustatoma ankstyvosios stadijos, kai galime taikyti chirurginį gydymą, – sakė profesorius F.Jankevičius. – Šiais laikais stengiamasi atlikti inkstą išsaugančias operacijas, kai pašalinama pažeista inksto dalis. Jei navikas nėra didelis, atliekama inksto naviko abliacija – navikas sunaikinamas naudojant įvairius energijos šaltinius.“

Vyresniems gretutinių ligų turintiems pacientams gali būti taikoma mažų inkstų navikų aktyvios stebėsenos strategija netaikant gydymo nuo naviko.

„Inksto naviko abliacija – minimaliai invazinis gydymo metodas, kuris gydant piktybinius inkstų navikus nė kiek nenusileidžia chirurginiam, – paaiškino Nacionalinio vėžio instituto intervencinis radiologas dr. Mantas Trakymas. – Kai kurių klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad pritaikius abliacijos metodą gaunami net geresni pacientų išgyvenamumo rodikliai.“

Šis gydymo metodas taikomas esant nelabai dideliems navikams inkstuose. Naviko abliacija – saugiausias ir daug ateityje žadantis piktybinių navikų gydymo būdas išvengiant chirurginės operacijos.

Jis ypač tinka pacientams, turintiems kitų sunkių ligų, kai įprastas operacinis gydymas labai rizikingas. Abliacijos procedūrai atlikti nereikia jokio pjūvio, nėra kraujavimo ir didelio pooperacinio skausmo.

„Nacionaliniame vėžio institute abliacijos metodas gydant piktybinius inkstų navikus taikomas jau penkiolika metų“, – sakė dr. M.Trakymas.

Pacientams, kuriems liga diagnozuojama jau išplitusi arba progresuoja po chirurginio gydymo, taikomas sisteminis medikamentinis gydymas.

„Išplitusio inkstų vėžio gydymo srityje per pastarąjį dešimtmetį įvyko didžiulė pažanga, į kasdienę praktiką įdiegiami vis efektyvesni vaistai nuo vėžio, – patikino Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vedėja gydytoja chemoterapeutė dr. Birutė Brasiūnienė. – Anksčiau išplitusį inkstų vėžį galėjome gydyti tik senuoju ir nedaug efektyviu imunoterapijos vaistu – interferonu (užsienyje – ir interleukinu), o dabar dėl mokslo pažangos turime jau nemažai inovatyvių, vadinamųjų taikinių terapijos vaistų, veikiančių specifines vėžio patogenezės grandis, kurias sutrikdydami jie efektyviai stabdo vėžio vystymąsi.“

Pasak dr. B.Brasiūnienės, šiuolaikiniai inkstų vėžį gydantys vaistai veikia įvairius vėžio patogenezės kelius, jie yra tirozino kinazių, kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus receptorių, mTOR atsako inhibitoriai.

„Blokuodami vieną ar kelias patogenezės grandis jie neleidžia toliau vystytis vėžiui. Nepaisant gero šių vaistų efektyvumo, sąlyginai nedidelio ir nesudėtingai valdomo toksiškumo, patogios vaistų formos (tabletės), vis dėlto pripažįstama, kad taikinių terapija dar negali visiškai nuslopinti vėžinio proceso. Gali formuotis atsparumas vaistui ar dėl individualių biologinių organizmo mechanizmų vaistas gali visai neveikti vėžinės ląstelės taip, kaip tikėtasi“, – įspėjo dr. B.Brasiūnienė.

Mokslui einant į priekį metastazavusiam inkstų vėžiui gydyti nuo 2017 metų tapo prieinami naujos kartos taikinių terapijos vaistai – specifiniai imuninės patikros taškų inhibitoriai.

„Tai reiškia, kad ligoniams, sergantiems išplitusiu inkstų vėžiu, net ir po nesėkmingo pirmos eilės gydymo galėsime skirti efektyvų gydymą. Ypač džiugina tai, kad gydant naujaisiais vaistais ketvirtos stadijos inkstų vėžį išgyvenimo trukmė siekia keletą metų. Tikimasi, kad ateityje šie rodikliai dar gerės ir inovatyvūs vaistai dar labiau pailgins ketvirtos stadijos ligonių išgyvenimo trukmę“, – sakė gydytoja chemoterapeutė.

Parenkant efektyviausią gydymą, ypač kai kalbama apie individualizuotą terapiją, būtina kompetentingai įvertinti įvairius veiksnius: naviko biologiją, ligos agresyvumą, kraujo tyrimų rezultatus, gretutines ligas, kitą anksčiau skirtą gydymą ir daugelį kitų.

„Lietuvoje jau kompensuojama ir mūsų ligoniai turi galimybę gydytis naujais taikinių terapijos vaistais: sunitinibu, pazopanibu, aksitinibu, everolimusu. Jų skyrimo eilė ir trukmė reglamentuota atsakingų valstybės institucijų, draugijų raštais, – aiškino dr. B.Brasiūnienė. – O pačius naujausius imunoterapijos vaistus ligoniai turi galimybę gauti dalyvaudami įvairiose programose ar vaistų klinikiniuose tyrimuose, kurie aktyviai vykdomi Nacionaliniame vėžio institute ir kituose vėžio gydymo centruose.“

Epidemiologiniai duomenys rodo, kad įvairiose pasaulio šalyse sergamumas inkstų vėžiu labai skirtingas. Net ir šalia esančiose Europos šalyse, pavyzdžiui, Slovakijoje ir Serbijoje, sergamumo rodikliai visiškai skirtingi, o šiaurinėje Italijos dalyje inkstų vėžiu sergama tris kartus dažniau nei pietinėje.

Lietuvoje, kur neįprastai didelis sergamumo inkstų vėžiu rodiklis, iki šiol nebuvo atlikta jokių išsamesnių šios problemos priežasčių tyrimų.

„Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai, siekdami išsiaiškinti išskirtinio sergamumo inkstų vėžiu Lietuvoje priežastis, 2017 metais įsitraukė į Jungtinės Karalystės „Grand Challenge“ fondo remiamą pasaulinį projektą „Vėžio mutografija: mutacijų profilio tyrimai vėžio priežastims išsiaiškinti“, – sakė Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, genetikė profesorė Sonata Jarmalaitė.

Vykdant pasaulinį projektą bus bandoma išsiaiškinti, ar didelis sergamumas inkstų vėžiu Lietuvoje priklauso nuo kenksmingų išorinių veiksnių, ar jį lemia mūsų populiacijos genetiniai ypatumai, ar kitos mokslui kol kas nežinomos priežastys.

„Kiekvienas navikas pasižymi unikaliu DNR mutacijų profiliu, – pabrėžė profesorė S.Jarmalaitė. – Pogenominėje eroje sukaupta gausybė informacijos apie tūkstančių navikų mutacijų profilius. Duomenis susisteminus visus navikus galima suskirstyti į maždaug 40 potipių, turinčių unikalų mutacijų profilį, arba vėžio mutacinę fotografiją – mutografiją. Vėžio mutografija gali atspindėti biologinius procesus, kancerogenų poveikį, regioninius vėžio ypatumus ir pan.“

Lietuvos mokslo taryba finansuoja Nacionalinio vėžio instituto kartu su Vilniaus universitetu vykdomą inkstų navikų ląstelinio kompleksiškumo tyrimą, kuriam vykdyti pasitelktos naujausios genominės ir epigenominės technologijos.

„Nacionalinio vėžio instituto tyrėjai tikisi, kad moksliniai tyrimai padės nustatyti didelio sergamumo inkstų vėžiu Lietuvoje priežastis, ir tai leis imtis prevencinių priemonių“, – vylėsi profesorė S.Jarmalaitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.