Tai net 200 daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2016 metais. Vidutiniškai užregistruojama apie 4 tūkst. ligos atvejų per metus.
„Dirbant poliklinikoje, pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje, mes nuolat susiduriame su pacientais, kurie skundžiasi virškinamojo trakto negalavimais. Tačiau ne visada galime konkrečiai pasakyti, ar tai yra rotavirusas, nes panašius požymius turi ir kitos žarnynos infekcinės ligos.
Esame tik pastebėję, kad tie pacientai, kuriuos guldome į ligoninę dėl sunkesnės sveikatos būklės, kuriems reikia hospitalizacijos, dažniau sugrįžta su rotavirusinės infekcijos diagnoze“, – pabrėžė Vilniuje esančios Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Aurika Birutė Jurevičienė.
Virusas nesilaikant švaros
Pasak šeimos gydytojos, žarnyno virusai plinta per užterštas rankas ar daiktus. Vėmimo metu bakterijos gali pasklisti ore ir taip užkrėsti kitus, bet dažniausiai užsikrečiama per išmatomis užterštas rankas.
Žinoma, tai neturi būti suprantama tiesiogiai. Pavyzdžiui, netgi po viduriuojančio kūdikio sauskelnių keitimo kruopščiai nusiplovus rankas, tikimybė užkrėsti kitą žmogų vis vien yra nemenka.
„Visiškas viruso pašalinimas iš organizmo gali užtrukti iki mėnesio. Tokie atvejai yra pavieniai, bet dažniausiai sergama apie 10 dienų. Visgi tai priklauso ir nuo žmogaus organizmo – jei imunitetas yra stipresnis, tai liga gali trukti kur kas trumpiau.
Simptomai pasireiškia skirtingai: gali būti intensyvus arba lengvas vėmimas, viduriavimas ar skrandžio skausmai, nevirškinimas. Dažniausiai užsikrečia neskiepyti vaikai, nes jų imuninė sistema yra nepakankamai išsivysčiusi.
Be to, jie yra labai smalsūs ir liečia įvairius paviršius, kur gali būti likusios viruso bakterijos. Vienas vaikas gali užkrėsti visą šeimą, bet taip pat ir suaugęs žmogus gali parnešti užkratą į namus“, – teigė A.B.Jurevičienė.
Svarbiausia gerti daug skysčių
Bet kuriuo virusu susirgus reikia užtikrinti, kad būtų išgeriamas pakankamas skysčių kiekis, nes virusinės žarnyno infekcijos dažniausiai prasideda vėmimu bei viduriavimu, o dėl šių priežasčių netenkama labai daug skysčių.
„Labai sunku daug vemiančiam asmeniui išgerti pakankamą kiekį vandens. Jei vėmimas yra ne toks intensyvus, pirmiausia reikėtų gerti rehidracinius tirpalus. Juos derėtų vartoti po nedidelį kiekį ir gana dažnai.
Taip pat skysčių pusiausvyrą galima palaikyti čiulpiant mažus ledukus, sušaldytus iš virinto vandens“, – pranešė ji.
Taigi, rotavirusui ir kitoms virusinėms infekcijoms specifinio gydymo nėra, bet prevencija yra būtina, o susirgus svarbiausia užtikrinti prarastų skysčių ir elektrolitų kiekį organizme.
Apsaugoti gali vakcinacija
Pasak šeimos gydytojos, pagrindinė priemonė, galinti padėti išvengti virusinių žarnyno infekcijų, tai vakcinacija. Tačiau ji turi būti atliekama mažiems, iki 6 mėnesių, vaikams. Vyresnio amžiaus vaikams vakcinacijos, deja, nėra.
„Ši vakcina geriausiai apsaugo nuo kliniškai sunkių formų, kurioms gydyti reikalinga hospitalizacija, t. y. lašelinės infuzijos ar kartais net slaugymas intensyvios terapijos skyriuje. Na, o rotaviruso bakterijos, kaip ir kitų žarnyno infekcijų, plinta per užterštas rankas.
Kartais viruso galima išvengti intensyviai plaunant rankas, bet rotavirusas yra ypatingai lakus ir plintantis žaibišku greičiu. Tad pakanka vos kelių „dalelių“, kad užkratas patektų į organizmą. Jeigu vaikas niekada nėra sirgęs šiuo virusu arba nėra skiepytas, tai ligos apraiška būna tikrai smarki“, – įspėjo A.B.Jurevičienė.
