Angiografijos pavadinimas gali būti daugeliui nežinomas, bet sergantiesiems jis iki skausmo pažįstamas. Būtent šiuo žodžiu apibūdinamas diagnostinis kraujagyslių tyrimas, dažniausiai atliekamas siekiant išsiaiškinti, kurioje žmogaus kūno vietoje yra kraujotakos sutrikimų.
Sveikatos apsaugos ministras yra sudaręs sąrašą ligų ir būklių, kurioms esant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokami kompiuterinės tomo-grafijos angiografijos (KTA) ir magnetinio rezonanso angiografijos (MRA) tyrimai.
Tai svarbūs tyrimai, nes kraujagyslių būklė ir kraujotaka vertinama įtarus ne tik ūminius, bet ir įvairius lėtinius procesus, taip pat piktybinius navikus ir metastazes.
Šiame sąraše dominuoja onkologinės, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, įvairūs kraujotakos sutrikimai.
Prieš dvejus metus susirgusi Hodgkino limfoma (tai limfinio audinio vėžys) N.Bobianskienė išsaugojo vos 20 procentų darbingumo. Pernai birželį ji baigė chemoterapiją, tačiau neturi jėgų. Kartais ji jaučiasi kaip mažas vaikas, kuriam sunku koordinuoti judesius.
„Vargstu, nežinau, kas man yra. Gydytoja neurologė, pas kurią lankiausi šiemet sausį, sakė, kad be angiografijos tyrimo negali atsakyti, kas man yra. Neramu, ar neatsinaujino vėžys“, – prisipažino vilnietė.
Moteris tikino, kad be šio tyrimo neįmanoma paskirti ir vaistų, todėl ji stengiasi sau padėti derindama maisto produktus ir naudodama kitus alternatyviosios medicinos būdus.
Terminas – 14 dienų
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas yra girdėjęs ne vieną istoriją, kai laukdami radiologinio tyrimo žmonės patiria fizinių ir dvasinių kančių.
Ypač kankina nerimas, jei įtariamas piktybinis navikas, metastazės, o pacientui sakoma, kad sudėtingas tyrimas bus atliktas tik po kelių mėnesių, nes yra eilė. Tokios eilės priežastis neretai yra biurokratinės procedūros.
Iki šiol galioja Sveikatos apsaugos ministerijos nutarimas, dėl kurio neleidžiama plėsti KTA ir MRA paslaugų prieinamumo šalies gyventojams. Lietuvoje vos 10 asmens sveikatos priežiūros įstaigų gali teikti angiografijos pa-slaugas.
Beveik prieš penkis mėnesius medikai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydami panaikinti apribojimą, numatantį, kad KTA ir MRA tyrimai gali būti atliekami tik gydymo įstaigose, turinčiose licenciją teikti kraujagyslių chirurgijos paslaugas.
Tai reiškia – atliekant tyrimą turi dalyvauti ne tik specialistai (radiologijos technologas ir gydytojas radiologas), bet ir kraujagyslių chirurgas. Tačiau prašymas nebuvo išgirstas iki šiol.
Nors teisės aktai įpareigoja kiekvieną gydymo įstaigą, kad nuo diagnozės įtarimo iki siuntimo pas tinkamą specialistą turi praeiti ne daugiau kaip 14 kalendorinių dienų, tokios tvarkos daug kas nepaiso.
Šiuolaikinės medicinos įrangos, pavyzdžiui, kompiuterinės tomo-grafijos, magnetinio rezonanso aparatų, Lietuvoje netrūksta. Tačiau kai kurie tyrimai taikant šią įrangą tampa pacientų kantrybės išbandymu.
Š.Narbutas pripažino, kad tokia praktika nėra toleruotina.
Jis atkreipė dėmesį, kad teisinis reguliavimas atsilieka nuo šiuolaikinės mokslo pažangos. Todėl reikalavimas, kad KTA ir MRA tyrimuose turi dalyvauti kraujagyslių chirurgas, yra perteklinis.
„Nuolat girdime, kad trūksta radiologų, kraujagyslių chirurgų, manau, kad tai yra ne tik neefektyvus žmogiškųjų išteklių panaudojimas, bet ir biurokratizmas, kuris remiasi penkiolika metų nepersvarstytais teisės aktais. Pasaulis kalba apie į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą, o mes vis dar diskutuojame apie formalius reikalavimus, kurie neatitinka nei pasaulinės praktikos, nei tyrimo specifikos“, – aiškino Š.Narbutas.
Blogai, kai tyrimai dubliuojami
Šie tyrimai – diagnostikos rutina, jie būtini nustatant daugelį sudėtingų ligų, taip pat ir piktybinių.
„Įtarus vėžį prasideda žiurkių lenktynės – žmogus suka galvą, kaip iki konsultacijos pas specialistą pasidaryti būtinus tyrimus. Tačiau to neturėtų būti, nes pačios gydymo įstaigos atsako už tai, kad pacientas būtų visapusiškai ištirtas“, – priminė Š.Narbutas.
Laukiant tyrimų piktybinė liga gali progresuoti, gali tekti keisti gydymo taktiką, pavyzdžiui, vietoj medikamentinio gydymo skirti operaciją.
Dar viena priežastis, kodėl susidaro eilės, – šiuolaikinės diagnostikos tyrimai sutelkti keliose šalies gydymo įstaigose.
„Tyrimų paklausa labai didelė, bet medicinos įrangos apkrovimas labai mažas. Esame nuėję centralizacijos keliu. Kalbos apie tai, kad nėra tiek daug specialistų, kurie galėtų dirbti su medicinos įranga ir aprašyti patį tyrimą, iš tikrųjų nėra rimtos“, – teigė Š.Narbutas.
Jis priminė, kad nėra labai svarbu, kur stovi KT ir MR aparatai, juk medicininiai vaizdai gali būti matomi naudojantis elektronine sistema.
Būtų puiku, jei mažinant eiles valstybinės ligoninės kooperuotųsi su privačiomis klinikomis, nes dėl to laimėtų pacientai. Bet privačioms klinikoms taikyti KTA ir MRA tyrimus neleidžia teisiniai suvaržymai, kuriuos reikėtų keisti.
Diskusijos įstrigo
Ne vienus metus Sveikatos apsaugos ministerijoje tęsiasi ginčai dėl KT angiografijos ir MR angiografijos tyrimų. Dėl šių paslaugų geresnio prieinamumo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nieko gero nežadėjo.
Neseniai vykusioje spaudos konferencijoje ministras A.Veryga pripažino, kad iki šiol nėra šalyje duomenų apie tai, kaip intensyviai naudojama šiuolaikinė medicinos įranga, kuria atliekami sudėtingi radiologiniai tyrimai ir procedūros.
„Daug dėmesio skiriame tiek moderniai įrangai įsigyti, tiek jai valdyti. Šiuo metu dar nėra tokio efektyvaus įrankio, kuris leistų labai aiškiai žinoti, kiek efektyviai naudojama įranga“, – teigė ministras.
Jis pritarė nuomonei, kad Lietuvoje medicinos įranga galėtų būti naudojama kur kas efektyviau.
„Lietuvoje nėra tokios situacijos, kad negalėtume mokėti už radiologiniams tyrimams būtinas medžiagas, pavyzdžiui, už reagentus. Svarstome, kaip įsigytą įrangą efektyviai panaudoti, stengiamės taupiai naudoti sveikatos apsaugos išteklius ir nepiktnaudžiauti – nepirkti to, ko nereikia“, – aiškino ministras A.Veryga.
Gina didžiausias ligonines
Radiologinės pagalbos optimizavimo koordinavimo taryba, kurią įkūrė Sveikatos apsaugos ministerija, šiuo metu svarsto gautą Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos raštą.
Sveikatos apsaugos ministerijos Antrinio ir tretinio lygio koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Inga Cechanovičienė teigė, kad 2016 ir 2017 metais visos gydymo įstaigos Lietuvoje, atlikusios MR angiografijos tyrimus, – tretinio lygio stacionarines paslaugas teikiančios įstaigos.
Iš 14 gydymo įstaigų, 2017 m. atlikusių KT angiografijos tyrimus, daugelis yra III lygio stacionarines paslaugas teikiančios įstaigos, išskyrus dvi – Ukmergės ligoninę, atlikusią 5 tyrimus per metus, ir Respublikinę Kauno ligoninę, atlikusią 44 tyrimus per metus.
Vos trys gydymo įstaigos – Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Kauno klinikos ir Respublikinė Šiaulių ligoninė – atlieka 1500– 2500 KT angiografijos tyrimų per metus, kitos įstaigos – nuo 6 iki 100 tyrimų per metus, Klaipėdos jūrininkų ligoninė – apie 1000.
„Šie faktai leidžia daryti išvadą, kad turimi ištekliai nepanaudojami. Jeigu tikrai yra šių pa- slaugų poreikis, gydymo įstaigos gali šį poreikį patenkinti“, – aiškino I.Cechanovičienė.
Duomenys rodo, kad KT ir MR angiografijos tyrimai koncentruojami didžiausiose Lietuvos gydymo įstaigose, kurios turi resursų kompleksinei pagalbai – ne tik pacientams ištirti, bet ir jiems gydyti.
„Taryba teikia prioritetą gydymo paslaugų kokybei užtikrinti ir pacientų saugai, todėl tikslinga paslaugas koncentruoti, o ne sklaidyti. Tačiau atsižvelgdama į socialinių partnerių siūlymą apsvarstyti paslaugų teikimo reikalavimą taryba jį svarsto ir priims sprendimą“, – teigė I.Cechanovičienė.
Gydytojai ragino keisti reikalavimus
- Atkreipusi dėmesį į KT angiografijos ir MR angiografijos paslaugų plėtros būtinumą ne vieną raštą Sveikatos apsaugos ministerijai yra nusiuntusi ir Lietuvos gydytojų sąjunga.
- Neinvazinis diagnostinis kraujagyslių tyrimas taikant KT ar MR dažniausiai atliekamas siekiant išsiaiškinti, kurioje žmogaus kūno vietoje yra kraujotakos sutrikimų. Kasmet Lietuvoje atliekama 7100 tokių procedūrų.
- Pacientams tokios procedūros tenka laukti vidutiniškai apie 3 mėnesius.
- Lietuvos gydytojų sąjunga pareiškė nuomonę, kad ministerijos laikysena ne tik riboja gyvybiškai svarbios paslaugos prieinamumą, bet ir nesudaro sąlygų konkurencijai, taip pat radiologinės diagnostikos pažangai šalyje.
- Panaikinus šį nepagrįstą reikalavimą, kad tyrime turi būtinai dalyvauti kraujagyslių chirurgas, KT angiografijos ir MR angiografijos tyrimus galėtų atlikti kur kas daugiau gydymo įstaigų.
