Nepakeliamas kančias gydo neįprastas metodas

Onkologinių ligonių skausmas gali būti malšinamas be vaistų. Tokia mintis nėra nauja, tačiau daugybė žmonių vis dar prisirišę prie vaistų. Paaiškėjo, kad daugeliu priemonių, padedančių slopinti skausmą, žmonės nesinaudoja, nes beveik nieko apie jas nežino.

Virtualios terapijos seansus galima rengti ne tiktai gydytojo kabinete, bet ir paciento namuose.<br>D.Umbraso nuotr.
Virtualios terapijos seansus galima rengti ne tiktai gydytojo kabinete, bet ir paciento namuose.<br>D.Umbraso nuotr.
Virtualios terapijos seansus galima rengti ne tiktai gydytojo kabinete, bet ir paciento namuose.<br>„123rf.com“ nuotr.
Virtualios terapijos seansus galima rengti ne tiktai gydytojo kabinete, bet ir paciento namuose.<br>„123rf.com“ nuotr.
 Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medicinos psichologė-psichoterapeutė Marija Turlinskienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medicinos psichologė-psichoterapeutė Marija Turlinskienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

„Lietuvos rytas“

May 13, 2018, 2:17 PM

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medicinos psichologė-psichoterapeutė Marija Turlinskienė patikino, kad yra daug priemonių, malšinančių skausmą, atlikta nemažai tyrimų, įrodančių jų poveikį.

Neseniai šioje ligoninėje vyko seminaras, kurį jau ne pirmą kartą organizavo „Rotaract“ klubo nariai. Jame dalyvavę įvairiomis onkologinėmis ligomis sergantys žmonės ir jų artimieji buvo supažindinti su nemedicininėmis skausmo malšinimo priemonėmis.

Jei ligoniui sunku, ar gali padėti vaizdiniai ir mintys, kad jis skraido kosmose? Pasirodo, šis klausimas nėra toks absurdiškas – užsidėję specialius akinius žmonės gali pasijusti tarsi atsidūrę kosmose.

Seminaro dalyviams buvo siūlomos kelios temos, pavyzdžiui, paklajoti po kosmosą, pakilti parasparniu ir pažiūrėti, kokia nuostabi Lietuva, išbandyti jėgas įvairiuose virtualiuose žaidimuose.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad su onkologine liga susidūrę žmonės yra prislėgti, drovūs, daugelis jų mielai išbandė naują būdą nuo skausmo ir pasidalijo savo įspūdžiais.

„Skraidyti kosmose – didelė staigmena, ne kiekvienas gali tai įsivaizduoti. Pasijutau lyg erdvėlaivyje. Nors patogiai sėdėjau ant kėdės, jaučiausi tarsi būdama nesvarumo būklės. Net šiurpuliai ėjo per nugarą“, – įspūdžiais dalijosi 75-erių vilnietė.

Virtualios terapijos akiniai jai suteikė daug naujų įspūdžių, todėl iš seminaro ji išėjo pakilios nuotaikos.

Onkologine liga daugiau nei prieš 15 metų susirgusi buvusi pedagogė prisipažino, kad labiausiai pasigenda naujų įspūdžių. Dėl ligos ji nebedrįsta keliauti, o anksčiau iš kelionių parsivežtos nuotraukos neatkurs pirmojo įspūdžio.

Anksčiau vilnietę traukė kalnai ir nuo viršukalnės atsiveriantis didingas vaizdas. Panašiai ji pasijuto ir per virtualios terapijos seansą nukeliavusi į kosmosą.

Tokie seminarai vyksta daugybėje pasaulio šalių – JAV, Europoje, Izraelyje.

Tyrimai rodo, kad virtualios terapijos akiniai padeda suvaldyti tai, ko nepavyksta įveikti vien vaistais.

Pasakodamas apie naują galimybę malšinti onkologinį skausmą skausmo seminaro lektorius Tadas Burmonas siūlė pažvelgti į virtualios realybės technologiją kaip į terapinę priemonę onkologinėmis ligomis sergančiųjų skausmui valdyti.

T.Burmonas tikino, kad žmogaus organizmas – kaip sudėtingas kompiuteris. Išmokus jį valdyti įmanoma kovoti su prieštaringomis emocijomis, prislėgta nuotaika, net įkyriu skausmu.

„Esame savo kūno valdovai, galime jį valdyti, o šį procesą gali pagyvinti virtuali realybė“, – pasakojo vyras.

Virtualios realybės technologijos gali būti taikomos įvairiais medicinos tikslais – mokant būsimuosius medikus, kuriant operacijų simuliacijas, gali būti taikomos ir padėti atsipalaiduoti ligoniams.

Jei žmogus nevaldo galūnių, yra paralyžiuotas, virtuali tikrovė jam gali padėti – mat impulsas judėti pirmiausia gimsta galvoje. Užsidėjęs akinius žmogus gali įsivaizduoti, kad juda jo kūnas, nors iš tikrųjų tai tik akių judesiai.

Apie įvairius būdus, kaip valdyti skausmą be vaistų, pasakojo ir psichologė-psichoterapeutė M.Turlinskienė. Jos praktika rodo, kad tai efektyvi pagalba.

Vienas pacientas, kurio istoriją psichologė priminė seminaro dalyviams, nuolat skundėsi žarnyno skausmais.

Vieną dieną jam prireikė nuvykti iš ligoninės į banką. Vyras atsikėlė, apsirengė, uždarė palatos duris ir išėjo, o kai sutvarkęs reikalus grįžo į ligoninę, tik tada prisiminė, kad jam būtina prijungti morfino pompą.

Medikai iš pradžių stebėjosi, kaip ligoniui pavyko kelias valandas išsiversti be nuskausminamųjų. Vyras taip pat negalėjo paaiškinti: „Nežinau, kaip tai atsitiko, nes man nieko neskaudėjo.“

Ši istorija rodo, kad daug lemia psichologija, – ligonis turėjo svarbų tikslą, jo dėmesį buvo užvaldę kiti dalykai, todėl jis nejautė skausmo. Tai – puikus pavyzdys, kaip mintys gali paveikti fizinį skausmą.

Daugelis pacientų norėtų nevartoti stiprių vaistų nuo skausmo. Vieni nerimauja, kad gali prie jų priprasti, kiti mano, jog šie vaistai gali būti reikalingi ateityje, kai skausmas pasidarys dar didesnis ir taps nepakeliamas.

Būna ir taip – skausmas labai stiprus, beveik nepakeliamas, pats metas pradėti vartoti vaistus, bet jų ligoniui niekas neskiria arba jis pats jų vengia. Bėda ta, kad šie vaistai vis dar yra apipinti daugybe mitų, o tai apsunkina ligonio būklę.

Kas atsitinka, jei skausmas nenumalšinamas? Kokios kyla pasekmės?

Psichologė-psichoterapeutė M.Turlinskienė įspėjo – jei skausmas nepakeliamas, vaistų dozė pernelyg maža, atsiranda nuolatinė įtampa, susikaustymas, baimė, kad nuo menkiausio judesio skausmas tik didės.

Tyrimai rodo, kad neadekvatus nuskausminimas gali būti ir depresijos priežastis. Jei taip atsitinka, prireikia naujų medikamentų, pavyzdžiui, antidepresantų, raumenis atpalaiduojančių preparatų.

Nuolat susiduriant su kančia gali atsirasti ir savižudiškų minčių. Žmogus jaučiasi nusivylęs, bejėgis, jis mano, kad neįmanoma nieko pakeisti.

Tačiau tik pats žmogus gali pasakyti, kiek iš tikrųjų jam skauda, ar padeda vaistai. Daugelis tyrimų rodo, kad gydytojai ne visada gali tiksliai įvertinti, kokį skausmą jaučia ligoniai.

Dvi psichologės, pernai atlikusios praktiką vienoje skausmo klinikoje Vilniuje, tris mėnesius konsultavo ligonius, atvykstančius į dienos stacionarą.

50 proc. jų skundėsi nerimu, apie 60 proc. – vis stiprėjančiu skausmu, apie 25 proc. ligonių kalbėjo apie suicidines mintis, 5 proc. nuogąstavo, kad bijo tapti našta artimiesiems, 35 proc. apgailestavo, jog nesulaukia artimųjų supratimo, dar 30 proc. ligonių prisipažino, kad jaučia kur kas mažesnį skausmą, kai rūpinasi kitais.

Ši apklausa rodo, kad psichologiniai metodai kartu su medikamentais gali padėti kontroliuoti ir malšinti skausmą.

Susigyventi su skausmu padeda gilesnis supratimas, kas yra skausmas, kokios jo priežastys, ką pats žmogus gali padaryti, kad jam mažiau skaudėtų.

Nuo skausmo gelbėja ir mąstymo pratimai, hipnoterapija, savitaiga, kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai, dėmesio nukreipimas, pavyzdžiui, žmogus gali sudaryti sąrašą, kokia veikla jam teikia malonumą, ir kasdien tai įgyvendinti.

Pasakodama apie darbą su mintimis M.Turlinskienė pateikė pavyzdį, kas atsitinka, kad įpratęs vairuoti dešiniąja kelio puse žmogus persikelia gyventi į Angliją, kur automobiliai važiuoja kairiąja puse.

Kelių eismo taisyklės, ženklai yra vienodi daugelyje Europos valstybių, tačiau važiuoti kita gatvės puse vis tiek gali būti sunku.

„Mūsų smegenys dirba pagal tam tikras schemas – jei mes ką nors išmokstame, sunku ką nors keisti. Kai tik atsiranda koks nors pokytis, ši schema ima streikuoti. Bet keletą mėnesių pasikankinus vėl viskas gerai“, – pasakojo psichologė-psichoterapeutė.

Iš tikrųjų žmonės prisiriša ne tik prie elgesio, bet ir prie mąstymo schemų. Jei ligonis galvos apie tai, kad liga nepagydoma ir skausmas neįveikiamas, jam viskas atrodys beviltiška, jis neturės jėgų kovoti kitaip, jaus vidinį pasipriešinimą.

Jei žmogus yra optimistas ir įsitikinęs, kad vėžys – lėtinė liga, su kuria įmanoma susitarti, jis turės daug daugiau ateities planų.

„Sunku priimti naujus faktus. Dažniausiai prisirišimas prie tam tikros schemos būna didesnis nei noras pasveikti ir gyventi laimingai“, – pabrėžė M.Turlinskienė.

Jos teigimu, onkologinėmis ligomis sergantys žmonės turėtų kur kas dažniau remtis faktu, kad šiuolaikinė medicina pajėgi kontroliuoti skausmą.

Ji patartų atlikti savo minčių reviziją ir pasirinkti tokius teiginius, kurie ne slėgtų, o padėtų pasijusti kur kas geriau.

Dar vienas būdas, kaip be medikamentų sumažinti skausmą, – tai vaizdinių kūrimas.

M.Turlinskienė patarė tą vietą, kurią skauda, įsivaizduoti kaip ryškią raudoną dėmę: „Mintyse galite ją šviesinti iki blyškios dėmės, galiausiai ji visai dings iš jūsų minčių.“

Galima taikyti ir išmaniąsias technologijas – šiuo metu yra nemažai prieinamų virtualių programėlių, skirtų kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimams atlikti.

Kai žmogus įsitikina, kad jo širdis plaka ritmingai, normalizuojasi kvėpavimas – vadinasi, nėra jokios priežasties nervintis. Tuomet ir jis pats nurimsta.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.