Atrado nevaisingumo priežastį: tai itin dažnai vartojamo vaisto kaltė

Ir nėščiosios vartoja nuskausminamuosius vaistus. Bet dabar aiškėja, kad tokios biologiškai aktyvios medžiagos kaip ibuprofenas gali sunaikinti embriono gemalo ląsteles. Ir tuomet palikuonys būtų nevaisingi. Tai bando įrodyti mokslininkai.

Kai kurios apie vaikus svajojančios, bet susilaukti jų negalinčios moterys nenutuokia, kad būti bevaikėmis joms jau buvo lemta dar prieš gimstant.<br>„123rf.com“ nuotr.
Kai kurios apie vaikus svajojančios, bet susilaukti jų negalinčios moterys nenutuokia, kad būti bevaikėmis joms jau buvo lemta dar prieš gimstant.<br>„123rf.com“ nuotr.
Kai kurios apie vaikus svajojančios, bet susilaukti jų negalinčios moterys nenutuokia, kad būti bevaikėmis joms jau buvo lemta dar prieš gimstant.<br>„123rf.com“ nuotr.
Kai kurios apie vaikus svajojančios, bet susilaukti jų negalinčios moterys nenutuokia, kad būti bevaikėmis joms jau buvo lemta dar prieš gimstant.<br>„123rf.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2018-05-27 16:57, atnaujinta 2019-05-03 18:56

Nėra jokių įrodymų, kad taip atsitiko. Bet taip galėtų atsitikti.

Tarkime, jauna moteris vieną rytą atsibunda su galvos skausmu, sprandas įtemptas. Viską skauda. Ji negali likti namuose, nes tą dieną reikia būti darbe. Jaunoji moteris laukiasi kūdikio, bet dar nieko nematyti.

Ar ji gali vartoti nuskausminamuosius, geriausia ibuprofeną, biologiškai aktyvią medžiagą, kuri jai visuomet taip gerai padeda?

Ant ibuprofeno pakuotės parašyta: „Kreipkitės į savo gydytoją.“

Šis veikiausiai pasakytų tai, kam pritaria visi jo kolegos, – žinoma, nėštumo metu medikamentų reikėtų kiek įmanoma vengti.

Bet juk ibuprofenas ir paracetamolis yra seniai patikrintos, gerai ištirtos priemonės.

Ir jei jaunos moters gydytojas atsiverstų Berlyno „Charite“ klinikų, Vokietijos sveikatos apsaugos ministerijos ir ligonių kasų portalą embryotox.de, rastų štai tokią informaciją: „Dėl ibuprofeno vartojimo nėra aptikta jokių rimtų išsigimimų įrodymų nėštumo pradžioje. Tačiau nuo šešto nėštumo mėnesio ibuprofenas vaikui gali tapti net pavojingas.“

Bet jaunoji moteris gerokai iki tol savo kančią rytais ir vakarais malšino balta tablete.

Skausmas dingdavo, ir netrukus jį nėščioji visiškai pamiršo.

Po septynių mėnesių ji pagimdė sveiką mergaitę. Ji puikiai vystėsi, mokėsi vaikščioti, kalbėti, skaityti, rašyti, skaičiuoti. Viskas klostėsi pagal planą: abitūros egzaminai, studijos, geras darbas, vedybos.

Nuskausminamuosius vaistus vartojusios moters dukra, jau įpusėjusi ketvirtą dešimtį, irgi panoro pagimdyti vaiką. Bet troškimas neišsipildė, ir moteris kreipėsi į gydytoją.

Medikas konstatavo: suaugusios dukters kiaušidėse nebeaptikta kiaušialąsčių, kurios galėtų subręsti ir būti apvaisintos.

Prieš penkerius ar dešimt metų ši moteris dar galėjusi turėti vaikų. Bet dabar folikulų atsargos kiaušidėse, kurios buvo „sukrautos“ dar esant embriono stadijos, jau buvo išsekusios anksčiau nei daugumos kitų moterų.

Tai – tik mokslininkų pasvarstymai. Bet šiuo metu tyrėją domina klausimas: ar galėtų būti, kad dukters nevaisingumas susijęs su ibuprofenu, kurį jos motina vartojo prieš daugiau nei 35 metus būdama nėščia?

Ibuprofenas – populiari nuskausminamoji priemonė ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Vokietijoje. Čia jis parduodamas kaip nereceptinis vaistas.

2017-aisiais vokiečiai nupirko 51 milijoną ibuprofeno pakuočių. Farmacijos bendrovių apyvarta siekė 320 milijonų eurų. Šių vaistų dalis rinkoje per pastaruosius dešimt metų išaugo beveik dvigubai.

Surengtos apklausos byloja, kad iki 28 procentų nėščiųjų vartoja ibuprofeną. Pirmame nėštumo trečdalyje – iki 24 procentų būsimųjų motinų.

Paracetamolį vartoja net iki 73 procentų besilaukiančiųjų moterų.

Ir dabar daugėja įrodymų, kad nuskausminamųjų vartojimas ankstyvojoje nėštumo stadijoje galėtų sumažinti vėlesnį vaikų – ir mergaičių, ir berniukų vaisingumą.

Be ibuprofeno, įtarimų šešėlis krinta ant paracetamolio, acetilsalicilo rūgšties (aspirino) ir kitų chemiškai giminingų medžiagų.

„Esama priežasčių susirūpinti. Kai kurie duomenys kelia nerimą“, – įsitikinęs Kopenhagos (Danija) universitetinės klinikos biologas Davidas Kristensenas. Jis jau daugelį metų gilinasi į minėtų nuskausminamųjų medikamentų poveikį.

Garsiame specializuotame žurnale „Human Reproduction“ vasario pradžioje buvo paviešinta Rytų Bretanėje (Prancūzija) įsikūrusio Reno miesto universiteto tyrėjų studija. Prie jos prisidėjo ir D.Kristensenas.

Mokslininkai paėmė kiaušidžių audinio iš 185 nutraukto nėštumo moteriškų 7–12 nėštumo savaičių embrionų ir ten aptiko ištirpusio ibuprofeno.

Rezultatas: biologiškai aktyvios medžiagos susikaupimas, galėjęs susidaryti po tablečių vartojimo, sukelia didžiulį gemalo ląstelių praradimą.

„Žala pasireiškia labai individualiai“, – sakė Reno universiteto specialistė, pagrindinė studijos autorė Severine Mazaud-Guittot.

Blogiausias atvejis esąs tuomet, kai embrioninis kiaušidės audinys dėl gemalo masiško ląstelių nykimo tapo skylėtas kaip nėrinys.

Net jei audinys iš dalies vėl atsigauna, nes pašalinamas ištirpęs ibuprofenas, kai kuriais atvejais išlieka ilgalaikiai pažeidimai.

Interneto svetainėje embryotox.de įvedus žodį „ibuprofen“ iki šiol nerandama jokios nuorodos į šį naujausią tyrimą.

Berlyno „Charite“ klinikų saugių medikamentų ir konsultacijų embrionų toksikologijos klausimais centro darbuotojas Christofas Schaeferis Reno universiteto tyrimą pavadino dėmesio vertu signalu.

Bet šios, kaip ir visų eksperimentinių studijų, negalima aklai pritaikyti visiems žmonėms.

„Dėl to nenorime moterims be reikalo sukelti panikos“, – sakė Ch.Schaeferis.

Problema ta, kad studijas, galinčias įrodyti, jog nėštumo metu vartojamas ibuprofenas ar kita nuskausminamoji priemonė galėtų turėti įtakos būsimosios jaunosios kartos vaisingumui, sunku atlikti.

Idealiu atveju tektų nėščiąsias ir jų vaikus stebėti iki 40 metų amžiaus ir po to vėl ištirti. Ir tai praktiškai neįgyvendinamas sumanymas.

„Moterims būtina dar iki nėštumo pradžios arba – dar geriau – prieš jį išaiškinti galimus pavojus, kurie tyko vartojant nuskausminamuosius. Juk jos informuojamos apie alkoholio vartojimo pavojų“, – sakė S.Mazaud-Guittot.

Jau prieš dešimt metų Kopenhagos universitetinės klinikos biologui D.Kristensenui kilo abejonių dėl biologiškai aktyvių medžiagų nepavojingumo.

Jis, tuomet tik rašęs daktaro disertaciją, nuskubėjo pas savo darbo vadovą profesorių ir susijaudinęs jam parodė, kas patraukė jo dėmesį.

Ne tik acetilsalicilo rūgšties, bet ir paracetamolio bei ibuprofeno struktūros tam tikru būdu panašios į ftalatų ir parabenų. Pastarieji įeina į konservantų, pirmieji – į plastifikatorių sudėtį.

Tiek ftalatai, tiek parabenai įtariami darantys poveikį vyrų vaisingumui.

Netrukus D.Kristensenas ir jo darbo vadovas galėjo parodyti, kad ftalatai, parabenai ir nuskausminamieji žmogaus organizme blokuoja tuos pačius, vaizdingai sakant, hormoninės komunikacijos kelius.

Be kitų, ir vyriškojo seksualinio hormono testosterono.

„Vienintelis skirtumas, kad į nuskausminamųjų sudėtį įeinančios dozės yra daug didesnės“, – sakė D.Kristensenas.

Esama studijų, kurios atskleidžia, kad ibuprofenas galėtų turėti įtakos jaunuolių vaisingumui. Bent jau tuo metu, kai šį medikamentą būsima motina vartoja nėštumo pirmojo trečdalio pabaigoje.

Ibuprofenas sutrikdo hormoninę embriono sėklidžių pusiausvyrą.

Suaugusiems vyrams ši nuskausminamoji priemonė taip pat gali kenkti.

Biologas D.Kristensenas konstatavo, kad jauni vyrai, kurie šešias savaites du kartus per dieną vartojo po 600 miligramų ibuprofeno, galėjo patirti hipogonadizmą – patologinę būseną, atsirandančią dėl sumažėjusios lytinių hormonų sekrecijos, būdingą vyresnio amžiaus vyrams.

Paracetomolis, acetilsalicilo rūgštis ir veikiausiai panašios biologiškai aktyvios medžiagos sutrikdo embriono sėklidžių hormoninę sistemą. Apie tai byloja eksperimentai su gyvūnais ir žmogaus audinių studijos.

Ir štai ypač nerimą kelianti žinia: tyrimai rodo, kad žmogus nuolat vartoja paracetamolį, nors jis esą to nedaro.

Bet šis preparatas netyčia ir nepastebėtas patenka į organizmą ir net dozė, kuri gali atitikti penktadalį tabletės per dieną, palieka pėdsakus.

Tyrėjai neturi jokio paaiškinimo dėl šios aplinkybės, bet įtaria, kad paracetamolis pasiekia vartotojus per geriamąjį vandenį, iš anilino turinčių dažomųjų medžiagų, augalų apsaugos priemonių ar per gyvulių pašarą.

Reno universiteto mokslininkai atliko studiją apie paracetamolio poveikį embriono kiaušidėms.

S.Mazaud-Guittot dar negali paskelbti rezultatų, bet atrodo, kad šio preparato poveikis bent jau šiek tiek mažiau skausmingas nei ibuprofeno.

Jau nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio Niujorko Sinajaus kalno medicinos mokyklos („School of Medicine at Mount Sinai“, JAV) darbuotoja Shanna Swan gvildena klausimą, kodėl pastaraisiais dešimtmečiais vėl pablogėjo spermos kokybė.

Dar negalėjusi pasakyti, ar prie šio reiškinio daug prisideda nuskausminamieji, ji taip pat įsitraukė į diskusiją.

„Iš tikrųjų būtų labai sunku atsakyti į klausimą, kodėl žmonės apskritai vartoja tiek daug nuskausminamųjų medikamentų“, – svarstė Sh.Swan.

Paracetomolis ir ibuprofenas tarsi tapo gyvenimo būdo medikamentais.

Juos vartoja tiek garbės ištroškę sportininkai mėgėjai, tiek žmonės, kurie tikisi, kad šie preparatai akimirksniu nuramins skausmą ar numuš pakilusią kūno temperatūrą.

Paracetamolio ir ibuprofeno neatsisako ir nėščiosios.

„Mes privalome jaunoms moterims skubiai aiškinti, kaip jos galėtų numalšinti skausmą be medikamentų“, – sakė Kylio (Vokietija) skausmo klinikos neurologas ir vyriausiasis gydytojas Hartmutas Gobelis.

Pasivaikščiojimas po gryną orą, nuolatinis judėjimas padeda įveikti mažesnius galvos skausmus.

Jei tai nebepadeda, būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Ir tik jam patarus nuryti tabletę“, – pamokė H.Gobelis.

Turinys pirmą kartą publikuotas 2018 metų gegužės 27 dieną.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.